Pasak Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tokie apklausos rezultatai rodo teigiamas tendencijas ir leidžia viltis, kad visuomenė labiau priims žmones su intelekto ar psichosocialine negalia, sudarys tinkamas darbo sąlygas, užtikrins informacijos, paslaugų, aplinkos prieinamumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kol kas Lietuvoje dirbančių asmenų su negalia yra nedaug – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. iš 147 456 darbingo amžiaus asmenų su negalia dirbo tik 29 proc. Tai rodo, kad žmonės su negalia dar nėra matomi kaip galintys dirbti lygiaverčiai su kitais, tuo pačiu trūksta priemonių, užtikrinančių jų galimybes įsidarbinti. Nors žmonių su negalia savo artimoje aplinkoje sutinkame nemažai, tačiau dar nesame iki galo įsisąmoninę, kad tai yra žmonės, kurie gali dirbti, jeigu yra tinkamos sąlygos“, – sako B. Sabatauskaitė.
Nuogirdas turi keisti tikra informacija
Vienokias ar kitokias darbui kartu su minėtas negalias turinčiais asmenimis trukdyti galinčias priežastis nurodė trečdalis apklausos respondentų: 12 proc. manymu, tai trikdytų kolektyvą, 11 proc. jaustųsi nejaukiai bendraudami su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiu kolega, 10 proc. mano, kad tokie žmonės būtų pavojingi. Dar 24 proc. apklausos dalyvių šiuo klausimu neturi nuomonės.
Kalbėdama apie tvirtai neapsisprendusius respondentus, B. Sabatauskaitė svarsto, kad žmonės neturi pakankamai žinių, jog galėtų susiformuoti aiškią nuomonę intelekto negalios ar psichosocialinės negalios klausimais. Kartais šios dvi negalios formos vis dar yra maišomos ar naudojamos kaip sinonimai, ir tai rodo, kad apskritai reikia pradėti nuo sąvokų įtvirtinimo, jų iškomunikavimo tam, kad galėtume plačiau apie jas kalbėti.
„Dabar tikrai turime informacijos stoką tiek švietimo sistemoje, tiek viešojoje erdvėje ir visiškai normalu, kad tokiomis aplinkybėmis žmonės remiasi nuogirdomis bei mitais. Manau, kad tinkamas švietimas galėtų į teigiamą pusę palenkti ne tik dabar esančius vadinamoje pilkojoje zonoje, bet ir pasisakiusius neigiamai. Todėl turime mažinti negalią gaubiančias stigmas, skatinti kritiškai vertinti savo pačių išankstines nuostatas ir kuo daugiau kalbėti apie tai, kad negalią sukuria nepritaikyta aplinka, darbo, mokymosi sąlygos“, – teigia ji.
Dėl švietimo svarbos antrina ir Centrinės projektų valdymo agentūros, vykdančios komunikacijos kampaniją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia integracijos į visuomenę svarbą, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.
„Svarbu išankstines neigiamas nuostatas keisti nuo kuo jaunesnio amžiaus ir neleisi joms įsišaknyti. Pavyzdžiui, apklausa atskleidė, kad tarp jauniausių, 18–25 m. amžiaus respondentų bei moksleivių ir studentų yra daugiausiai manančių, jog žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali būti pavojingi – po 17 proc. Greičiausiai tokia pozicija gimsta iš nežinojimo, teisingos informacijos trūkumo. Reikia gilinti suvokimą, jog žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnaverčiai visuomenės nariai ir kolegos“, – sako J. Lepardinienė.
Negalia darbui netrukdo
Paklausti, kodėl nenorėtų dirbti kartu su intelekto ar psichosocialinę negalias turinčiais kolegomis, dalis gyventojų (15 proc.) prisipažino manantys, kad jie nesugebėtų atlikti patikėto darbo ir reikėtų dirbti už juos. Daugiausiai taip mano turinčių aukštesnį ar vidurinį išsilavinimą (16 proc.), mažiausiai – aukštąjį išsilavinimą (12 proc.). Tarp darbininkų, techninių darbuotojų tokių yra 18 proc., tarp specialistų, tarnautojų – 16 proc., tarp smulkių verslininkų – 14 proc., aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų – 6,5 proc.
Anot lygių galimybių kontrolierės, viena didžiausių tokio nenoro priežasčių yra ta, kad Lietuvoje daugybė asmenų su negalia švietimo sistemoje ilgą laiką buvo izoliuoti. Todėl visi kiti žmonės gyveno neturėdami savo aplinkose žmonių su negalia ar nebūtinai suprasdami, kad tokių turi – pavyzdžiui, apie psichosocialinę negalią galime ir nežinoti, nes egzistuoja psichikos sveikatos iššūkių stigma.
„Galbūt tos stigmos mažėja, nes vis daugiau kalbama ir apie įtraukųjį ugdymą, kuris turėtų veikti nuo 2024 m. Tačiau neigiamos nuostatos ar mitai vis dar egzistuoja. Žinoma, vis daugiau viešojoje erdvėje kalbame apie skirtingas negalias, tačiau kartais dar trūksta noro, žinojimo, supratimo apie asmenis su skirtingomis negaliomis. Viliuosi, kad daugėjant pavyzdžių, atsiras ir suvokimas, jog žmonės su bet kuria negalia gali būti puikūs kolegos, darbuotojai ir vadovai, tinkamai pritaikius sąlygas“, – komentuoja B. Sabatauskaitė.
Jos teigimu, kai kuriais atvejais tos tinkamos sąlygos gali būti smulkūs veiksmai – palydėjimas, apmokymas, mentorystės užtikrinimas, tinkamas informacijos apie vykdomą darbą pateikimas. Jie turi būti atliekami priklausomai nuo negalios, nes intelekto ir psichosocialinė negalia bei apskritai visos negalios yra labai skirtingos, tačiau sąlygų pritaikymas tikrai nebūtinai reikalauja didelių techninių ar patalpų perorganizavimo sprendimų.
Remiantis Lygių galimybių įstatymu, įgyvendindamas lygias galimybes darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
„Tokių sąlygų nesudarymas gali būti laikomas lygių galimybių pažeidimu, dėl kurio žmonės turi teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Visada kviečiame pasikonsultuoti su mumis dėl skundo pateikimo, jei iškyla neaiškumų ar klausimų dėl diskriminacijos darbo santykių srityje intelekto arba psichosocialinės negalios pagrindu“, – sako B. Sabatauskaitė.
