Lietuvoje nuo gripo skiepijasi 5-6 proc., kitur – 50-80 proc.
Kaip parodė apklausa, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, nepaisant medikų ir visuomenės sveikatos specialistų raginimų, neketina skiepytis nei šiemet, nei ateityje. Taip teigė 75,9 proc. respondentų.
Pasiskiepijusios arba ketinančios tą padaryti dažniau nurodė moterys, taip pat vidutinio ir vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės šie duomenys nenustebino.
„Tai atitinka visuomenės elgesio tendencijas: maždaug kas ketvirtas-penktas asmuo planuoja skiepytis, o maždaug du trečdaliai gyventojų nusiteikę, kad niekada to nedarė ir nedarys. Požiūris į skiepus nuo gripo iš esmės nekinta nuo 2009 m. Lyginant su ES, mūsų skaičiai atrodo nelabai gražiai. Ten yra atvirkštinė tendencija – maždaug kas penktas žmogus nesiskiepija. Pas mus pasiskiepija nuo 5 iki 6 proc. populiacijos, kitose ES valstybėse – nuo 50 iki 80 proc.“, - sakė pašnekovė.

Skiepų nauda dažniau tiki vyrai
Paklausti, ką apskritai manantys apie skiepų efektyvumą, daugiau nei trečdalis respondentų teigė jais pasitikintys. 28,9 proc. prisipažino jais abejojantys, 8,3 proc. teigė manantys, kad kartais skiepų nauda mažesnė už jų galimą žalą, o 15,6 proc. buvo kateogriškai nusiteikę prieš skiepus.
Skiepų nauda dažniau tiki vyrai
D. Razmuvienės teigimu, pagal skiepijimosi mastus Lietuva ES yra antra nuo galo. Po mūsų eina tik estai, tačiau žinant, kad jų populiacija yra mažesnė, atotrūkis tarp mūsų ir estų nėra didelis. Tiesa, latviai visai nepatenka į bendrą ES statistiką, kadangi iš šios šalies gauti duomenys per menki, kad būtų galima nubrėžti bendrą grafiką. O štai lenkai skiepijasi daug aktyviau už mus.

Vakcina yra vaistas, o vaistai ne visiems padeda vienodai
Paklausta, kodėl tokia didelė žmonių grupė nėra kategoriškai nusistačiusi prieš skiepus, bet netiki jų veiksmingumu, D. Razmuvienė pasvarstė, kad šiai kategorijai greičiausiai reikėtų priskirti jaunus miesto gyventojus.
„Jie gauna daugiau įvairios informacijos, žino pavyzdžių, kurie, jų manymu, leidžia svarstyti, kad skiepai nėra efektyvi priemonė, nes žmogus vis tiek suserga. Tačiau reikia prisiminti, kad skiepas nėra kaltas, jei žmogus, būdamas tam tikro amžiaus ar turėdamas tam tikrą ligą – lėtinę arba ūmią, kitas sveikatos problemas, nesugebės pagaminti tam tikros apsaugos. Kita vertus, jei skiepas ir neapsaugos nuo ligos ar komplikacijų, jis tikrai apsaugos nuo mirties. Žmonės labai dažnai savo asmenines, socialines problemas bando pritempti skiepo efektyvumo nebuvimui.
Visgi bet kuri vakcina, prieš atsirasdama, praeina labai ilgus išbandymo etapus. Tik įsitikinus, kad skiepas yra efektyvus, jis patenka į mūsų įstaigas. Nors sklando visokių mitų, kad vakcina nežinia iš kur atvežta, neaišku kokia, tokių dalykų realybėj nėra. Taigi besąlygiškai teigti, kad vakcina neefektyvi, negalima. Ją būtina vertinti kaip kiekvieną vaistą. Vaistai ne visiems padeda vienodai. Vakcina taip pat yra vaistas“, - svarstė pašnekovė.
Specialistė sutiko, kad apie vakcinų veiksmingumą žmonės dažnai sprendžia pagal kasmet kylančias gripo epidemijas, kurios apima ir tas šalis, kurių gyventojai gan aktyviai skiepijasi nuo gripo.
„Visur lieka neskiepytų žmonių dalis, o gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, jo inkubacinis periodas – nuo 4 val. iki 2 parų, taigi tai labai laki, greitai plintanti infekcija. Atsiradus neskiepytų žmonių grupei, gripo virusas, aišku, plinta. O ir kai kurie pasiskiepiję žmonės, kaip minėjau, gali susirgti, nes jų imuninė sistema, esamos ligos neleido susidaryti imunitetui. Taigi vakcina niekada nesuvaldys situacijos taip, kad gripas visiškai išnyktų, nes nė vienoje šalyje nepasiskiepys 100 proc. žmonių“, - teigė D. Razmuvienė.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 16–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!