Anoniminių alkoholikų išpažintys sukrečia
„Sveiki, aš alkoholikė Asta. Kai prieš 20 metų pakliuvau čia, gėriau trejus metus diena dienon, išskyrus kelias drebėjimo dienas, kai neturėjau, ką gerti. Bandžiau žudytis, gyvenau nuoskaudose Dievui ir neturėjau jokios vilties. Nusprendusi jau patikimai nusižudyti, paskambinau į informaciją, pasakiau, kad geriu, ir paklausiau, kur galėčiau paskambinti. Gavusi numerį, pagalvojau, kad nusižudyti visada spėsiu, ir atėjau į susirinkimą, išgėrusi ne vieną buteliuką „drąsai“. Ir jie mane, smirdančią, „nurašytą“, prakeiktą mamos, priglaudė. Tas dėmesys mane taip sukrėtė, kad ryžausi negerti. Nors dar visą mėnesį į susirinkimus ateidavau išgėrusi, jie manęs neišvarė. Šiandien iš tos „nurašytos“ moters tapau žmona, mama, močiutė, dukra“, - viešame susirinkime atviravo moteris.
Kai ji motinai paliko savo vaikus, sūnui buvo ketveri, dukrai – aštuoneri. Tuo metu per dieną jai užtekdavo 100 g alkoholio, kad visiškai apsvaigtų. Net motinai nustojus gerti, dukra dar ilgai, sutikusi ją gatvėje, apsimesdavo nepažįstanti. Sūnus teigia šiandien ja besididžiuojąs.
„Sveiki, aš esu alkoholikė Janina. Mano vyras gėrė, o kartu su juo įpratau ir aš. Aš pati save priverčiau gerti. Man nebuvo skanu ir niekas man to alkoholio nepylė į burną – nei vyras, nei kiti. Taip atėjo momentas, kad kai pakeldavau taurelę, nesustodavau. Kartą sutikau žmogų, kuris prasitarė vakarais kažką veikiantis. Pamaniau, kad ir man reikėtų kažkuo užsiimti, tačiau šis, kadangi niekada nematė manęs geriančios, pasakė: „Tai anoniminiai alkoholikai. Tau pas juos tikrai nereikia“, - atviravo kita ilgametė AA narė.
Tuo tarpu Giedrius prisipažino geriantis nuo 16 metų. „Iš pradžių tai buvo atradimas, linksma, bet greitai pastebėjau, kad kiti žmonės po šventės kažkaip susitvarko, o man būdavo sunku. Nusprendžiau, kad su manimi kažkas ne taip, vaikščiojau pas psichologus, psichiatrus. Kai jie nesakydavo to, ką noriu girdėti, juos keisdavau. Tuo pat metu gėriau. Paskutinė psichologė, pas kurią lankiau grupes, kad bent vieną vakarą turėčiau užsiėmimą, paklausė, ar neturiu problemų su alkoholiu. Neprisipažinau. Kai buvau paauglys, išsivėmęs žadėdavau sau daugiau negerti, vėliau nebežadėjau, nes netikėjau galįs tai įgyvendinti. Mano tėvas taip pat buvo alkoholikas, jis geria iki šiol, bet jis buvo socialus, dirbo. Aš supratau, kad galiu taip neištempti – vieną dieną nebeišeisiu į darbą. Manau, aš gėriau todėl, kad negalėjau pritapti dėl savo charakterio. Lankydamas AA grupę mokausi bendrauti, atrandu ramybę, o kai esu ramus, man nėra poreikio gerti. Ačiū jums, kad esu šiandien blaivas“, - kalbėjo jaunas vyras.
Elenos stažas AA grupėje – 9 mėnesiai, tačiau mergina tikina per juos pasikeitusi neatpažįstamai. „Per tą laiką neišgirdau nei vieno priekaišto iš savo artimųjų, gyvenime tokių santykių neturėjau. Supratau esanti alkoholikė prieš 2,5 metų, kai patekau į „narkologinį“. Nusprendžiau, kad man pagalbos nereikia – išsikapstysiu pati. Turėjau knygų, keletą žmonių, kuriems galėčiau paskambinti, kai man blogai. Tačiau niekam aš neskambinau, knygų neskaičiau. Pusantrų metų sėkmingai gėriau viena, nes visi aplinkiniai žinojo, kad aš negeriu“, - pasakojo mergina.
Ateina vis jaunesni žmonės
Šiuo metu Lietuvoje veikia per 120 AA „12“ grupių, dar apie 20 jų yra Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, kur didelės emigravusių lietuvių bendruomenės. Ši draugija nesudarinėja narių sąrašų, nerenka jokių nario mokesčių, tad tikslaus šias grupes lankančių žmonių skaičiaus niekas nežino. Manoma, kad jų gali būti apie 3 tūkst. Vienintelė sąlyga jas lankyti – norėti atsikratyti šios nepriklausomybės. Deja, tai pavyksta ne visiems – vos 10 proc. čia apsilankiusiųjų. Likę šias grupes meta. Vien iš šių skaičių jau galima susidaryti vaizdą apie alkoholizmo paplitimo mastus. Oficialiai priklausomybės ligų centruose alkoholizmo diagnozė nustatyta 100 tūkst. gyventojų, tačiau realūs skaičiai, anot AA senbuvių, kur kas didesni ir siekia iki 10 proc. mūsų visos visuomenės.
Visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad alkoholikas – tai drebantis, pamėlusia nosimi, po konteinerį besirausiantis žmogus. Anot AA narių, tokių yra tik 3-4 proc. Mat alkoholizmas – ilgas procesas, o šis konteinerinis variantas – tik finišas.
„Žmonės atrodo skirtingai, o pusė jų – visiškai normalūs, niekuo neišsiskiriantys, sėkmingai dirbantys. Pas mus ateina patys įvairiausi – vairuotojai, menininkai, rašytojai, nacionalinių premijų laureatai, ministrai, prezidento patarėjai, kunigai. Pastebime, kad pastaruoju metu ateina vis jaunesni žmonės. Anksčiau žmonės krizę pajusdavo dažniausiai sulaukę brandos – apie keturiasdešimtmetį, kai gyvenimas jau imdavo griūti. Dabar pasirodo ir dvidešimtmečiai. Net nuostabu, kada jie spėjo prasigerti. Pasirodo, pradėjo gerti nuo keturiolikos. Mes atėjome jau viską praradę, o jie ateina tada, kai ima jausti, kad gali viską prarasti. Ši nūdienos pozityvaus mąstymo savybė yra labai gera“, - įžvalgomis su DELFI dalinosi jau 20 metų be lašo alkoholio gyvenantys AA nariai.
Vienas iš jų įsitikinęs, kad šiandien alkoholizmas – psichologinė problema. Alkoholis tapo vaistais nuo nepritapimo šiame pasaulyje. „Neturiu teisingo santykio su žmonėmis, su savimi, todėl jaučiuosi pasimetęs, nepasitikiu savimi. O kai išgeriu, tampu drąsus, jaučiuosi laisvas. Mat alkoholis labai pakeičia ir mano būseną, ir jausmus. Beje, galva išgėrus man niekada nesisukdavo, aš niekada nevėmiau. Kuo daugiau gerdavau, tuo jausdavausi saugesnis, nes savisaugos instinktas vis mažėdavo“, - atviravo vyras.
Būtent todėl retas alkoholikas gali su savo problema susidoroti vienas. Pirmiausiai jis turi atstatyti normalų santykį su pasauliu, kas, anot pašnekovo, ir daroma savipagalbos grupėse taikant 12 žingsnių programą.
„Egzistuoja alkoholinis charakteris, t. y. žmonės pradeda gerti dėl tam tikrų savo problemų. Aš, pavyzdžiui, namuose turėjau geriantį tėtį, todėl visada jaučiau nepilnavertiškumo kompleksą, jaučiausi prastesnė už kitus, turėjau begalinių baimių ir padidintą jautrumą, o kai išgerdavau, viso to atsikratydavau. Dabar aš moku atsipalaiduoti be alkoholio. 12 žingsnių – tai savęs keitimo programa, kurios dėka žmonės išmoksta linksmintis be alkoholio. Tie, kurie pirmą kartą dalyvauja mūsų šokiuose, jiems būna didžiulis įvykis, kad galima šokti blaivam. Per pirmą mūsų stovyklą net muzikantai, kurie mums grojo, pusiau juokais šnabždėjosi: alkoholio kvapas nesklinda, tad gal kokie nors narkotikai? Juk neįmanoma taip šokti neapsvaigus“, - pasakojo gyvenimą ir artimuosius susigrąžinusi Asta.
Visuomenės spaudimas gerti vis dar egzistuoja
Pasak buvusių alkoholikų, yra dvi grupės geriančiųjų – vieni geria po mažai, bet beveik kasdien, kiti geria 2-4 dienas daug, tačiau po to savaitę gali negerti. Jų teigimu, puikus kandidatas į alkoholikus – veiklus, mėgstantis bendrauti, sėkmingas verslininkas, kuris savaitgaliais atsipalaiduoja gerdamas. Žmogus, manantis, kad neturi problemų dėl alkoholio, turėtų sunerimti jau tada, kai išgirsta pirmą pastabą dėl gėrimo iš artimųjų. Deja, raudona lemputė dažniausiai neužsidega. Kol žmogus pats nepradės jaustis blogai, jokie moralizavimai nepadeda.
„Geriant ateina momentas, kai žmogus ima labai kentėti ir iš tos kančios nebeišvaduoja net alkoholis, kuris anksčiau tai sėkmingai darydavo. Tuomet tu arba nusprendi gerti iki galo ir numirti, ką esu bandęs, arba bandai žudytis, ką taip pat esu daręs. Beje, kai man buvo 25-eri, aš maniau, kad pabaigsiu studijas, o su jomis – ir bohemišką gyvenimą, dirbsiu, vesiu, auklėsiu vaikus ir būsiu nuobodus pilietis. Maniau, kad kai norėsiu, tada sustosiu“, - atviravo AA senbuvis.
Paklausti, kaip atlaiko visuomenės spaudimą pasilinksminimų metu išgerti, AA nariai tikino, kad šiandien ši nuostata po truputį keičiasi. „Draugai žino, kad nors aš ir negeriu, su manimi bus linksma, pagaliau turės nemokamą taksistą. Svetimi kartais klausia: „Ar tu negali gerti?“ Kai aš atsakau, kad gerti galiu, bet negaliu sustoti, jie nutyla“, - pasakojo Albinas.
Tuo tarpu Asta prisipažino kelis kartus pasakiusi: „Jūs gerdami man netrukdote, tačiau jeigu aš jums trukdau negerdama, tuomet išeisiu“.
Anot AA narių, susidorojus su protine priklausomybe nuo alkoholio bei susitaikius su faktu, kuris dažnam yra nepakeliamas, kad visą gyvenimą teks gyventi be alkoholio, šios pagundos įveikiamos.
