„Tai neraminantys skaičiai. Tuo labiau dar pridėkime ir tuos skaičius, kurie nėra nustatomi. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad ne visi žmonės testuojasi. Kiti turbūt turi lengvesnę formą arba besimptomę“, – sakė Pasaulio sveiktos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europoje Vytenis Andriukaitis.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daivos Razmuvienės, susirgimai dar tik augs. Tačiau svarbiausias rodiklis – hospitalizacijų skaičius. Jis kol kas išlieka stabilus, o ligoniai serga lengvesnėmis formomis.
„Tik yra viena tokia bėda – jeigu tie naujieji subvariantai įsisuka tarp vyresnių asmenų, sakykime, vyresnių nei 60, 70 metų, tai, suprantama, jų fiziologinė sistema nebegeba suformuoti tokios apsaugos, tokio imuninės sistemos atsako, kuris leistų apsisaugoti. Nesvarbu, ar jie buvo paskiepyti, ar neskiepyti, ar persirgę. Žinome, kad būtent šių amžiaus grupių skiepijimo apimtys yra nedidelės“, – sakė D. Razmuvienė.
Pasak V. Andriukaičio, pietų šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija ir Ispanija, jau imasi vis griežtesnių priemonių: privalomo kaukių dėvėjimo, srautų valdymo uždarose patalpose.
„Pagrindinė žinia valdžiai – budrumas, budrumas, atsekamumas ir efektyvios skubios priemonės, kurios padėtų sušvelninti bangos kilimą“, – kalbėjo pašnekovas.
„Kol kas kokių nors papildomų reikalavimų, specialių sąlygų nustatyti Vyriausybės mastu neplanuojama. Manau, žmonės yra pakankamai apdairūs įvertinti savo riziką susirgti. Jau treti metai kaip pandemija tęsiasi, tad galima priimti sprendimus, kur galbūt reikėtų būti su kauke, jeigu sveikatos būklė delikatesnė, kur galbūt iš viso vengti didesnių susibūrimų ir saugoti save bei savo artimuosius“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau V. Andriukaitis – kitokios nuomonės.
„Negalima nieko nedaryti ir po to staiga jau imtis priemonių, tokių kaip griežti ribojimai arba vėl karantinas. Dabar kaip tik metas valdžiai labai aktyviai komunikuoti ir labai aktyviai tartis su pačiais įvairiausiais sektoriais“, – sakė V. Andriukaitis.
D. Razmuvienės teigimu, savo saugumu turime rūpintis patys.
„Jau treti metai pandemija ir mes vis laukiame nurodymų, tai kaip ir reikėtų daugiau savarankiškumo bei suprasti, kad jeigu saugosime kiekvienas save, tai, be abejonės, apsaugosime ir artimoje aplinkoje esančius žmones“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Epidemiologė aiškina: yra keletas rodiklių, kurie nuolat stebimi, ir jiems reikšmingai kintant ekspertai imtųsi svarstyti naujas pandemijos valdymo priemones.
„Jeigu sergančiųjų skaičius viršys 500 šimtui tūkstančių per 7, per 14 dienų, jeigu hospitalizacijos skaičiai pradės eksponentiškai augti, bus užimamos reanimacijos lovos, didesniam hospitalizuotų žmonių skaičiui reikės deguonies – visos šitos dedamosios yra pagrindinės“, – sakė D. Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu, atvejų skaičiaus augimas paprastai tęsiasi apie du mėnesius. Tikėtina, jog piką turėtume pasiekti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
„Ir tada turėtų būti mažėjantis sergamumas. Bet labai sunku pasakyti, kaip šitas virusas elgsis. Būtent ir šios atmainos, ir prieš tai buvusios. Nes paprastai kiti virusai vasaros arba, sakykime, šiltuoju laikotarpiu taip aktyviai nedalyvauja tame procese“, – „Delfi TV“ sakė pašnekovė.
