Gyvybę moteriai išgelbėjo atkaklumas
34 metų alytiškė Vilija gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirdo prieš penkerius metus. Moteris neabejoja: jeigu ne įprotis kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą, jos čia greičiausiai jau nebūtų.
„Esu iš tų žmonių, kurie labai rūpinasi savo sveikata. Kasmet profilaktiškai atlikdavau ne tik tyrimus, bet ir apsilankydavau pas ginekologą. Prieš penkerius metus buvau sunerimusi dėl pasikeitusių išskyrų, tačiau gydytoja tikino, kad esu visiškai sveika, ir patarė neieškoti ligų. Vis dėlto pavyko išsireikalauti, kad paimtų tepinėlį, kadangi šis tyrimas buvo darytas jau senokai. Atsakymas nieko bloga neparodė, tačiau gydytoja tąkart gimdos kaklelyje aptiko ataugas, kurias patarė operuoti, kad nesupyktibėtų, ir operacijai išsiuntė į kitą gydymo įstaigą. Operacijos metu po ataugomis buvo atrastas neaiškios kilmės židinys.
Biopsija parodė, kad tai vėžys. Kai sužinojau, šokas buvo baisus. Iš pradžių nepatikėjau, maniau, gal įvyko klaida. Tuo tarpu gydytoja pranešė apie tai labai šaltai, kaip normalų dalyką”, – prisimena pašnekovė.
Dabar ji žino, kad jei gydytojas savo darbą ketina atlikti aplaidžiai, savimi pasirūpinti turi pati pacientė. Jei išnyksta pasitikėjimas savo gydytoju – ieškok kito, nes sveikata – turtas, kurį praradę niekada nebesusigrąžinsime.
Kadangi Vilija yra uždaro būdo, namiškiams nieko neprasitarė, tik internete pradėjo skaityti visą su šia liga susijusią informaciją. Kitoms moterims slėpti savo bėdos ji visgi nepataria. Šiandien ir pati turbūt elgtųsi kitaip. Namiškiai apie pavojingą ligą sužinojo tik tada, kai moteris jau išsiruošė operacijai į Vilnių. Nuo baisiosios žinios buvo praėjęs nepilnas mėnuo.
„Esu įpratusi viską laikyti savyje, todėl, nors guldavausi ir keldavausi su ta pačia mintimi, namiškiai nieko nepajuto. Tokių išgyvenimų niekam nelinkėčiau. Net ir sapnuodavau ligą, o atsibudusi susidurdavau su dar skaudesne realybe, kad tai ne sapnas, aš sergu iš tiesų. Mano dukra tuo metu dar buvo maža ir jai labai reikėjo mamos. Galiu tik Dievui dėkoti, kad davė tokį tvirtą charakterį ir sugebėjau nepalūžti”, – atvirauja moteris.
Operacijos metu, saugantis galimų metastazių, jai buvo pašalinta gimda su kiaušidėmis. Tokia buvo ją operavusios Nacionalinio vėžio instituto onkoginekologės Birutės Intaitės rekomendacija. Kadangi moteris vaikų turėti daugiau neplanavo, ji nė nesvarstė alternatyvos. Kai kitoje svarstyklių pusėje – gyvybė, negali būti abejonių, kad reikia rinktis tokį gydymo metodą, kuris suteiks daugiausiai vilčių pasveikti. Gera žinia buvo ta, kad vėžys „pagautas” dar pirmoje vystymosi stadijoje, todėl po operacijos neprireikė nei chemoterapijos, nei spindulinio gydymo. Gydytoja ją nuramino – esant pirmai ligos stadijai, didelis procentas moterų visiškai pasveiksta.
„Kai registravausi pas onkologą, specialiai gydytojos nesirinkau, bet dabar nepaprastai džiaugiuosi, kad visiškai atsitiktinai pakliuvau pas B. Intaitę. Ne tik pasitikiu jos profesionalumu, ji man kaip mama buvo visą ligos laiką – pasirūpino, kad kuo greičiau man būtų padaryta operacija, po operacijos savaitgalį, nedarbo metu, atvyko pažiūrėti, kaip jaučiuosi, visada rasdavo, kaip nuraminti”, – pacientė negaili gerų žodžių savo gydytojai.
Jau penkerius metus liga neatsinaujina, bet kaskart kartą per metus vykdama tikrintis į Vilnių Vilija išgyvena didžiulį nerimą. „Artėjant tikrinimosi datai su baime skaičiuoju dienas. Jei kažkas suskausta, blogiau pasijaučiu, taip pat iškart viduje virpuliukas, galvoju apie blogiausią. Rūpinuosi savo sveikata dar labiau. Pakeičiau gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skiriu mitybai, vis ieškau informacijos, kurie maisto produktai apsaugo nuo vėžio. Visas drauges varau pasidaryti tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio. Kai vieną kartą pažiūrėjai mirčiai į akis, gyvenimą pradedi vertinti visai kitaip”, – tikina pašnekovė.
Kodėl neužtenka paprastos gimdos kaklelio apžiūros
Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė ginekologė-akušerė prof. Daiva Vaitkienė, pagal valstybės finansuojamą patikrą visos moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus kartą per trejus metus gali nemokamai atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Jei tyrimo metu nustatomi gimdos kaklelio pakitimai, tirtis reikia dar dažniau – kasmet. Tokiais atvejais verta atlikti ir papildomus tyrimus, kurie yra tikslesni, deja, kol kas mokami. Tai skystųjų terpių citologija, žmogaus papilomos ŽVP viruso tyrimas, imunocitologinis cinte plius tyrimas ir kiti. Šie vadinamieji „komforto” tyrimai kartais moterį gali nuraminti daug ilgesniam laikui – net iki penkerių metų, nes gali tirti dar tik rizikos veiksnį.
„Gimdos kaklelis – labai lengvai apžiūrimas organas, bėda ta, kad liga ne visada matoma plika akimi. Todėl mes akcentuojame citologinius tyrimus. Jei gydytojai plika akimi pažiūrėję sako, kad nieko blogo nesimato, dar jokiu būdu nereiškia, kad nėra pakitimų”, – teigia medikė.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė antrina, kad kiekvienai moteriai, būtina tikrintis pas ginekologą ir žinoti, koks yra jos gimdos kaklelio tyrimo atsakymas. Netgi jeigu ji negavo kvietimo iš savo šeimos gydytojo, kurį pagal veikiančią patikros programą turėtų gauti, reikėtų nelikti pasyviai ir pačiai pasiteirauti tiek apie galimybę atlikti tyrimą, tiek apie jo atsakymą.
„Viena iš problemų, kuri egzistuoja – aktyvaus kvietimo trūkumas. Mažos klinikos, turinčios mažiau pacienčių, dar susitvarko, o didžiosioms ne visada taip gerai pavyksta. Per 10 programos veikimo metų bent vieną kartą išsitirti atėjo apie 50 proc. Lietuvos moterų. Mažoka! Juolab kad jos tai padaryti turėjo galimybę net tris kartus. Todėl norėčiau paskatinti ir artimuosius priminti moteriai nueiti pas gydytoją, pasidaryti paprastą, neskausmingą, labai greitą tyrimą ir gauti konsultaciją, ką daryti toliau, nes laiku užbėgus ligai už akių, laiku praėjus gydymą, ji įveikiama. Dažnai moterys išsigąsta ikivėžines diagnozės, nors iš tiesų reikėtų džiaugtis, kad liga pagauta šioje stadijoje, nes tuomet gydymas tikrai labai efektyvus”, – teigia akušerė-ginekologė.
Gydymo būdai tobulėja, bet moterys ateina per vėlai
Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė apgailestauja, kad apie 50 proc. atvejų, nepaisant visų profilaktikos programų, nustatomas jau pažengęs vėžys. Tuomet operuoti negalima, tenka skirti chemospindulinį gydymą. Gydymas pakankamai sudėtingas ir ilgas, bet šansas pasveikti yra. Penkerius metus išgyvena apie 50-60 proc. moterų. Blogiau, kai liga jau labai išplitusi, t. y. moteris ateina jau esant IV vėžio stadijai, nustatomos atokiosios metastazės kituose organuose. Tokiu atveju gydymo galimybės yra ribotos ir rezultatai nėra labai geri.
Taikomi ir nauji citostatikų deriniai, kiti būdai, skinasi kelią biologinė terapija, kuri atliktų tyrimų duomenimis, taikoma kartu su chemoterapija, prailgina moterų, kurioms nustatytos metastazės, išgyvenamumą.
Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas 35-44 metų moterims. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 430 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų. Didžiausias mirtingumas yra tarp 45-54 metų moterų.
Sergančiųjų pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžiu 5-ių metų išgyvenamumas siekia 91,5 proc., vietiškai išplitusio – 57,4 proc., metastazavusio – 16,5 proc. Maži gimdos kaklelio navikai dažniausiai gydomi chirurgija arba spinduliniu metodu, kurie yra vienodai efektyvūs. Didesni navikai – chemospinduliniu metodu. Jei navikas išplitęs vietiškai, nėra metastazių, gydymas yra nukreiptas į patį naviką, t. y. skiriamas spindulinis gydymas, o jam sustiprinti pridedama chemoterapija, kad įjautrintų ląsteles ir jos geriau reaguotų į gydymą. Esant uždelstai ligos formai, metastazėms, paprastai taikoma vien chemoterapija.
Taip pat skinasi kelią biologinė, arba taikinių, terapija. Tyrimais įrodyta, kad ją taikant kartu su chemoterapija, moterų išgyvenamumo laikas ilgėja. Biologinė (taikinių) terapija yra pažangiausias vėžio gydymo būdas – ji veikia specifinius biologinius procesus, kurie dažniausiai būtini vėžio augimui, todėl yra veiksmingesni už kitus gydymo metodus ir mažiau žalingi sveikoms ląstelėms. Šiuo metu biologinė terapija gimdos kaklelio vėžiui gydyti yra patvirtinta daugelyje Pasaulio šalių, taip pat ir Europos Sąjungoje.
