Tačiau yra ir kita medalio pusė – į alkoholio liūną sparčiau ėmė grimzti jaunimas, pabrėžia Higienos institutas.
Lietuvos statistikos departamentas trečiadienį pranešė, kad 2017 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 metais).
Kaip prieš metus rašė DELFI, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.).
Lietuvos statistikos departamento atstovai pastebi, kad alkoholio suvartojimo kiekio mažėjimo tendencija matyti nuo 2013 m.
Sveikata gerėja?
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys.
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc.
35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Tai lemia ir didesnį vyrų savižudybių skaičių.
Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė pastebi, kad mažėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, gerėja šalies gyventojų sveikata.
Grimzta jaunimas
„Mūsų (Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto – DELFI) statistikos duomenys koreliuoja, tai rodo, kad skirtingų statistikų duomenys rodo tą patį. Mažėja ligų ir mirčių dėl alkoholio skaičius, statistikos duomenys rodo tendenciją, – sako R. Gaidelytė.
– Dėl pačių ligų – yra labai skirtingai. Vienomis sergamumas mažėja nuo 2012 metų, yra kai kurių ligų, kurių sergamumas pradėjo mažėti tik nuo pernai metų. Kas daugiausia geria, matosi iš ligų pasiskirstymo. Kaime žmonės ligomis, susijusiomis su alkoholiu, serga daugiau.“
Lietuvos statistikos departamento viena iš atstovių pastebi, kad anksčiau būti abstinentu, o pastaruoju metu Lietuvoje tai populiarėja, pasak specialisčių, šalyje vyksta kultūriniai pokyčiai, dėl kurių alkoholio suvartojimo kiekis taip mažėja.
Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vadovė R. Gaidelytė pastebi, kad Lietuvoje jaunimo alkoholizmo problemos nemažėja. „Tų pačių ligų, susijusių su alkoholiu, nė kiek ne mažesni, o kai kurie skaičiai ir didesni“, – sako specialistė.
Kam labiausiai reikia – pagalbos neieško
R. Gaidelytė taip pat teigia, kad žmonės, dažnai ir daug vartojantys alkoholį, vengia eiti pas medikus, tad visos ligos, susijusios su alkoholiu nėra užfiksuojamos. Ligos užregistruojamos tada, kai žmogus ateina pas gydytoją.
„Tokie žmonės tiesiog neateina arba ateina tada, kai jau turi rimtų sveikatos problemų, dažniausiai tokie žmonės gabenami į ligoninę skubos tvarka. Tų, kurie nori gydytis nuo alkoholizmo, yra ženkliai mažiau, nors jiems labiau reikėtų, – komentuoja R. Gaidelytė. – Jei gydytojas įtaria, kad pacientui yra problema dėl alkoholio, jis negali registruoti tokios diagnozės. Turi būti pakankamai pažengusi būklė. Nebent žmogus nori pats išreikšti tokį norą. Todėl dažniausiai vaikai ligoninėse atsiduria su ūmiomis būklėmis.“
SAM rezultatai džiugina
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Briubėnė DELFI sakė, kad Statistikos departamento pateikti skaičiai nuteikia optimistiškai.
„Šiuos duomenis patvirtina ir sveikatos srities duomenų bazės – mažėja atvejų, kai žmonės dėl nesaikingo alkoholio vartojimo patenka į ligonines, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
–Privalomojo sveikatos draudimo IS SveiDra duomenimis, 2017 m. I ketvirčio – 2018 m. I ketvirčio laikotarpiu pastebimas alkoholio sąlygojamų ligų sirgusių asmenų sumažėjimas ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vadinasi, į ligonines patenka mažiau žmonių dėl toksinio alkoholio poveikio, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, alkoholinės priklausomybės, alkoholio psichozės, alkoholio sukeltos nervų sistemos degeneracijos, alkoholinės polineuropatijos, alkoholinės kepenų ligos it kt."
Kaip sakė SAM atstovė, vertinant sergančių asmenų skaičių pagal 2017-2018 m. mėnesius, galima teigti, kad bendra tendencija yra mažėjanti.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad alkoholinė priklausomybė išlieka labiausiai paplitusi tarp Lietuvos gyventojų kalbant apie alkoholio sąlygojamas ligas, tad reikia nueiti dar šios ligos gydymo kelią“, – sakė A. Verygos patarėja.
Kaip pagal šiuos skaičius Lietuva šiuo metu yra kitų šalių kontekste?
Lietuvos statistikos departamentas reitingų nesudaro, tačiau pagal naujausią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) informaciją, jei dabar Lietuvos legalaus alkoholio suvartojimas vienam žmogui yra 12,3 litrų, Belgijoje – 12,6 litro absoliutaus alkoholio, Austrijoje – 12,3,
Lenkų, estų, latvių, rusų, pagal EBPO duomenis, legalaus alkoholio suvartojimas yra virš 10 litrų. Estai – 10,3, lenkai – 10,5, latviai – 10,8. EBPO pateikia kiekvienos šalies naujausius duomenis.
Statistikos departamento atstovai pabrėžia, kad remiantis įvairiai statistikos duomenimis, tiek gamyba, tiek prekyba šalyje mažėja. Statistikos departamentas sako, kad prekyba sumažėjo dėl alkoholio kainos padidėjimo, pernai akcijų alkoholiniams gėrimams uždraudimo.
