„Kamuojamam šienligės žmogui pavojingas ne tik metas, kai gamtoje padaugėja žiedadulkių. Štai beržo žiedadulkėms alergiškas žmogus negali valgyti morkų, obuolių, kivių, persikų, abrikosų. Pelyno žiedadulkėms alergiškam žmogui pavojingos ramunėlės, gerberos, saulėgrąžos. Toks žmogus, suvalgęs chalvos, gali atsidurti reanimacijoje”, – alergijos atsiradimą aiškina medikė. Ir atvirkščiai: jei esate alergiški žuvims, galite būti alergiški ir kosmetikai (žuvų žvynų milteliai naudojami, pavyzdžiui, gaminant akių šešėlius). Anot mokslininkų, alergenu gali tapti ir sausas žuvų maistas (dafnijos), ir tarakonai bei jų išskyros, ir dar daug kas, apie ką jūs net nepagalvojate.
Šiuo metu paplitusi nuostata, kad alergijos maistui pavojus didesnis vaikams, statistika byloja, kad yra atvirkščiai: ja dažniau serga suaugusieji.
Keičiasi imuninė sistema
R. Dubakienė teigia, kad nėra pavojingų ir nepavojingų alergenų, sunkių ir lengvų alerginių ligų. Pavojingas gali būti bet kuris alergenas – viskas priklauso nuo individualių organizmo savybių. Todėl Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje nurodė apie 15 dažniausių alergenų, kurie turi būti pažymėti produktų ar prekių etiketėse. Tai labai svarbu dar ir todėl, kad egzistuoja vadinamieji „nematomi” alergenai.
„Pavyzdžiui, iš alergiško vaikų maisto raciono dažnai tenka išbraukti kiaušinius. Mat pagal maisto eiliškumą dažniausiai alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, kviečiai, sojos, žuvys, riešutai ir t.t. Tačiau mamos pamiršta, kad kiaušinių esama makaronuose, majoneze ir kituose maisto produktuose. Jie naudojami gaminant net kai kurias vakcinas.
Beje, kiaušiniais, regis, net vynai nuskaidrinami. Kituose alkoholiniuose gėrimuose (vermutuose, aperityvuose) taip pat yra alergiją galinčių sukelti medžiagų. Vienam ligoniui alergija prasidėdavo nuo „Toniko”. Paaiškėjo, kad jis jautrus pelynams, kurių dedama į šį gėrimą”, – pasakoja prof. R. Dubakienė.
Taigi šiais laikais žmogų į mirties patalą gali paguldyti net paprasčiausias obuolys. Mokslininkai jau suka galvas, kaip išauginti obuolių, kurie nebūtų pavojingi alergiškam žmogui. Tačiau pasikeitė, pasirodo, ne obuoliai, o mūsų organizmo imuninė sistema. Ji taip sudirginta, kad į aplinką pradėjo reaguoti iškreiptai.
Šiuo požiūriu alergija priešinga onkologinėms ligoms. Vėžinių ligonių imuninė sistema silpna, dėl to jų organizme vystosi piktybinės ląstelės. Alergiškų žmonių imuninė sistema kaip tik labai stipri ir perdėtai priešinasi. Anot pašnekovės, žmonės, kenčiantys nuo alergijos, niekada nesusirgs vėžiu ir atvirkščiai. Tačiau jei nuo alergijos kenčiantis žmogus nekreips į ligą dėmesio, alerginė reakcija gali turėti itin tragiškų pasekmių.
Kad alergijos atvejų Lietuvoje daugėja, pasak medikės, lemia ir nestabilios gyvenimo sąlygos, nedarbas, stresas. Prisideda ir iš Europos plūstantys mums neįprasti maisto produktai bei egzotiški vaisiai. Mat buvome pripratę prie natūralaus kaimiško maisto.
Grožio kaina
Dar vieną alergijos atmainą sukelia šiuolaikinės cheminės medžiagos. JAV mokslininkai neseniai nustatė, kad alergiją gali sukelti ne viena plaukų dažuose esanti medžiaga. R. Dubakienė, kuri yra ir Europos Komisijos mokslinio komiteto narė, Kosmetikos gaminių mokslinio komiteto prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos pirmininkė, teigia, kad alerginis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia cheminės medžiagos, gali prasidėti netikėtai: pavyzdžiui, pradeda sausėti paakių oda ir lūpos. Dauguma moterų gali net neįtarti, kad yra alergiškos nikelio sulfatui, o jis labai paplitęs: iš jo gaminami virbalai, durų rankenos, papuošalai, akinių rėmeliai, pagaliau džinsų sagos, diržų sagtys ir pan.
Europoje šiai medžiagai jautrios apie pusę alergiškų moterų. Kartais alergija užplūsta bangomis: būna laikotarpių, kai liga nebevargina, nors mėginiai rodo, kad antikūnai organizme gaminami, vėliau liga vėl paaštrėja.
Alergiją gali sukelti kosmetikos priemonės, dantų pastos, burnos skalavimo priemonės, kvepalai, losjonai, dezodorantai, įvairūs plovikliai ir net vaistiniams tepalams naudojamas arbatmedžio aliejus. Į daugelio kosmetikos priemonių sudėtį įeina vienas stipriausių alergenų – atranolis. Ši medžiaga gali sukelti alergiją net atskiesta santykiu vienas su milijonu. Šiuo metu Europos Komisija teikia siūlymą atranolio nebenaudoti. Beje, Vakaruose, anot R. Dubakienės, pradėta skirti daug dėmesio gaminių saugumui. Įvairios komisijos tiria kosmetikos, maisto, buities prekių poveikį sveikatai, jų kenksmingumą, toksiškumą, riziką sukelti alergiją. Pas mus panašios struktūros tik kuriamos.
Beje, Europoje iš 229 tirtų plaukų dažų (iš viso jų registruota 261) 21–oje pakuotėje rasta stiprių alergenų. Pavyzdžiui, plaukų dažuose esantis aminofenolas odoje skyla į temperatūrą ir skausmą mažinantį vaistą paracetamolą. Alergiją sukelia ir minėtos medžiagos atmaina – parafenilendiaminas, kuris įeina į rudos, tamsiai mėlynos, juodos spalvos dažus bei suteikia spalvą blakstienų tušui, pėdkelnėms, audiniams.
Netikros alergijos pavojai
„Alergiją nustatyti nesunku. 90 proc. atvejų užtenka ligonį apklausti. Mat yra aiškus priežastinis ryšys tarp alergeno ir reakcijos. Nebėra kontakto su alergenu – nebėra ir reakcijos. Bet kuriuo atveju aplinkos nepakeisime, belieka prie jos prisitaikyti. Todėl kuriami nauji alergijos gydymo būdai, pavyzdžiui, imunoterapija, kai imuninė sistema keičiama taip, kad nereaguotų į alergeną.
Sparčiai žengia į priekį genų terapija, bet kol kas geriausias gydymo būdas – vengti kontakto su alergenais”, – teigia R. Dubakienė. Imunoterapija efektyvi esant didesniam jautrumui žiedadulkėms, dulkėms, grybeliams, kai kuriems gyvūnams, bet neefektyvi esant alergijai maistui ar cheminėms medžiagoms.
Paprastai alergijai būdingas staigus priepuolis pradžioje – praėjus vos 10–20 min. po susidūrimo su alergenu atsiranda sloga, ima ašaroti akys. Tuo tarpu oda išberiama lėčiau. Bėrimą visada lydi niežulys, tačiau niežulį gali sukelti ir daugybė kitų sutrikimų: skydliaukės, tulžies pūslės ligos, osteochondrozė, diabetas, vėžys, psichikos ligos. O tai nustatyti gali tik gydytojas.
Daugėja ir netikros alergijos atvejų. Ligos požymiai yra tie patys – išberia odą, tinstama, sloguojama, kamuoja dusulys, tačiau šios reakcijos pasikartoja ne visada. Vieną kartą suvalgius kokio nors maisto išberia, kitąkart – ne. Pseudoalergines reakcijas išprovokuoti gali bet kas – šaltis, saulė, cheminės medžiagos, vaistai, maistas. Tačiau ligos priežasčių reikia ieškoti organizmo viduje – sergama kokia nors lėtine liga ar pan.
Visuomenėje alergija vis dar apipinta įvairiausiais mitais. Todėl Europoje labai populiarios informacinio pobūdžio programos apie alergenus. Kenčiantys nuo alergijos žmonės užsienyje turi specialius pasus arba nešioja apyrankes, kuriose nurodyta, kokiems alergenams jie yra jautrūs. Tai ypač svarbu, jei žmogus be sąmonės patenka į ligoninę. Beje, tokius pasus jau turės ir lietuviai. Tarptautinei astmos dienai gegužės mėnesį planuojama išleisti atmintinę. Mat mokėti atpažinti alergijos požymius būtina kiekvienam.
Keletas skaičių
Pasaulyje nuo alergijos kenčia apie 20 proc. žmonių, Europoje – 35 proc. Vien alerginiu rinitu (sloga), įvairiais duomenimis, serga 10–25 proc. žmonių.
Lietuvoje alerginis rinitas diagnozuotas 7 tūkst. gyventojų, iš jų – apie 6 proc. vaikų. Manoma, kad net 40 proc. Lietuvos vaikų yra patyrę alerginio rinito simptomų.
1–2 proc. suaugusiųjų ir apie 3–5 proc. vaikų iki 3 m. amžiaus diagnozuojama alergija maistui.
2001 m. pasaulyje užregistruota 155 mln. bronchų astma sergančių žmonių. Prognozuojama, kad iki 2020 m. jų padaugės iki 375 mln. Lietuvoje bronchine astma 2002 m. sirgo 13,5 tūkst. vaikų (kas 15 vaikas) ir 23 tūkst. suaugusiųjų.
