Požymiai specifiniai, todėl ligą atpažinti nesunku
Šlapimo pūslės uždegimą sukelia mikroorganizmai, kurie nuo išorinių lyties organų ir tarpvietės pro šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Dažniausiai tai tiesiojoje žarnoje gyvenančios žarnyno lazdelės, kurios sukelia iki 90 proc. šlapimo takų uždegimų.
Neretai moterys skundžiasi, jog susirgo cistitu, nes pasėdėjo ant šaltos žemės, išsimaudė šaltame vandenyje ir panašiai, tačiau medikė sako, jog šiai ligai būtina sąlyga – bakterijų buvimas šlapimo takuose. Žinoma, jei moteris nuolatos turi tų bakterijų, o sveikos moters šlapimas yra sterilus, peršalimas gali būti provokuojantis veiksnys.
Sveikas organizmas pirmiausiai turi gerą gynybą nuo bakterijų patekimo ten, kur jų neturi būti. Taigi pirmiausia į šlapimo takus patenka bakterijos ir, moters organizmui nesugebėjus su jomis susidoroti, jos apsigyvena šlapimo pūslėje, nesukeldamos jokių pojūčių. Kartais jos ten pasilieka po netinkamo gydymo, o kartais, net ir paskyrus reikiamą gydymą, gali vėl po kurio laiko šlapimo pūslėje įsikurti.
Pasak dr. D. R. Railaitės, moterys cistitu serga dažniau dėl anatominių kūno savybių. Moters šlaplė yra trumpesnė nei vyro ir tesiekia 3-4 cm, o mikroorganizmai į šlapimo pūslę patenka būtent pro šlaplę.
Šios ligos požymiai, anot medikės, dažniausiai pakankamai specifiniai, todėl šią ligą atpažinti nesunku. Nekomplikuotas šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai pasireiškia ūmiu, stipriu noru šlapintis, bei deginančiu skausmu šlapinantis. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas pilvo apačioje, šleikštulys, kamuoti bendro negalavimo jausmas. Kartais šlapime atsiranda kraujo.
Uždegimas gal pasireikšti visais ar tik kai kuriais išvardintais simptomais, bet yra varginantis, trikdantis darbingumą bei kasdienę veiklą. Jeigu liga plinta, gali prasidėti inkstų uždegimas. Tuomet prisideda karščiavimas, juosmens skausmai, pykinimas, vėmimas.
Savigyda gali padėti sumažinti simptomus, bet neišgydys
Vienas iš labiausiai varginančių ir nemaloniausių cistito požymių – deginantis skausmas. Medikė sako, jog skausmas pradeda mažėti paskyrus tinkamą antibakterinį gydymą. Specifinio šį
skausmą malšinančio vaisto Lietuvoje nėra, todėl tiktų gerti daug šilto skysčio, taip pat padėti gali įprasti skausmą malšinantys vaistai, šiluma.
Kabėdama apie „natūralias“ gydymo priemones, dr. D. R. Railaitė sako, jog yra daug žolinių preparatų, kurie pasižymi šlapimo takus dezinfekuojančiu poveikiu, bet ūmiam uždegimui gydyti jos netinka. Parinkus tinkamą vaistą varginantys simptomai pradeda mažėti jau po kelių valandų, o žolelių veikimo gali tekti laukti ilgai.
Medikė pastebi, jog kartais moterims kyla noras gydytis pačioms, pasinaudojus „gerais“ patarimais ar internete rasti informacija, vis dėlto būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti diagnozę patvirtinantį šlapimo tyrimą. Jame, paprastai, randamos uždegimo ląstelės ir cistitą sukėlusių mikroorganizmų pėdsakai. Tuomet skiriamas gydymas antimikrobiniais vaistais, kuriuos turėtų parinkti tik gydytojas, atsižvelgęs į konkrečias moters bei ligos savybes.
„Cistitą dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės. Šios bakterijos yra jautrios ir žūva nuo daugelio antibiotikų. Gydyti pradedame nuo tų, kurių sukeliamas nepageidaujamas poveikis yra mažiausias. Gydymas netinkamais vaistais gali skatinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą organizme ir aplinkoje“, – tikina dr. D. R. Reilaitė
Esant dažnam pasikartojimui – būtina stebėti savo kūno signalus
Dr. D. R. Railaitė sako, jog svarbu stebėti, kas skatina cistito pasikartojimą. Nustačius šiuos veiksnius, jų vengti, naudoti profilaktines priemones. O svarbiausia - nepamiršti atlikti šlapimo pasėlį ir tinkamai gydyti.
Cistito pasikartojimą lemia skirtingos priežastys. Anot gydytojos, yra prielaida, jog egzistuoja genetinis polinkis sirgti šlapimo takų uždegimais. Sveikos moters šlapimas yra sterilus – t.y. jame nėra jokių mikroorganizmų. Kai kurių sveikų moterų šlapimo takuose nuolat gyvena bakterijos, tačiau uždegimo jos nesukelia. Peršalimas, stresas, įtampa, ilgos kelionės, netinkama higiena, lytiniai santykiai, partnerių kaita – t.y. įvairūs, o taip pat ir visai nežinomi veiksniai gali išprovokuoti šias bakterias ir sukelti uždegimą.
Netinkami vaistai, taikomi gydant uždegimą, kartais padeda atsirasti naujoms bakterijų rūšims, kurios stipriai prikimba prie šlapimo pūslės sienelės. Tokios bakterijos gali gali nebijoti jokių, net pačių stipriausių antibiotikų. Dėl šios priežasties, medikė skatina gydytis atsakingai, gydytojo paskirtus vaistus.
Žolelių arbatos, spanguolių preparatai gali būti naudojami kaip profilaktinė priemonė kuomet yra nustatytų rizikos veiksnių susirgti šlapimo pūslės uždegimu, tačiau nėra patikimų, mokslu pagrįstų įrodymų, kad šios priemonės padeda išgydyti.
Tačiau medikė pastebi, jog yra keletas patarimų, kurie gali būti naudingi ar bent jau tikrai neturi žalingo poveikio. Tai gausesnis nei įprastai skysčių vartojimas, spanguolės bei jų preparatai, vaistažolių arbatos, pasišlapinimas po lytinių santykių.
„Labai svarbu pažinti savo kūną ir mokėti skaityti jo signalus. Jei kalbame apie veiksmingas profilaktines priemones, tai jos yra labai aiškios ir tinka visoms lėtinėms bei pasikartojančioms ligoms perspėti. Reikia atsisakyti žalingų įpročių, teisingai maitintis, būti fiziškai aktyviems, o svarbiausia gyventi džiaugsmingai, be įtampos ir pykčio“, – tikina dr. D. R. Railaitė.
Anot medikės, daugeliu atvejų, negydant cistito, negresia jokia rimta komplikacija. Ši liga gali praeiti savaime, be jokio gydymo jei tik moteris pasiryžusi ilgesnį laiką kęsti jos nemalonius simptomus.
„Visų mūsų organizmas linkęs kovoti su bet kokia liga. Tačiau akivaizdu, kad visuomenės sveikata blogėja. Labai sunku prognozuoti kaip sveikos jaunos moters organizmas gali reaguoti į negydomą ligą. Kai kuriais atvejais, negydytas cistitas preis ir vėl pasikartos. Sunkiausia galima komplikacija – infekcijos išplitimas į inkstus, tačiau jos tikimybė nedidelė, jei moteris neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis. Išskirtinė moters būklė yra nėštumas, kuomet net uždegimo nesukeliantis bakterijų išsiskyrimas su šlapimu turi būti nustatytas laiku ir pagydytas“, – tikina Dalia Regina Railaitė, docentė, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos Uroginekologijos sektoriaus vadovė.
