„Ot, mano organizmas nelaimingas! Jei simboliškai padarau gramelį ir kokio kumpio užsikandu, per naktį kilogramas svorio gali prisidėti“, - sakė dainininkė. Todėl jeigu reikėtų grįžti atgal, ji sakė vis viena ryžtųsi skrandžio mažinimui, nes ranką pridėjusi prie širdies gali pasakyti: nesugebėtų 2 ar 5 metus laikytis dietos.

„Tiek tų dietininkų mačiau ir nieko iš to. Nereikia toli eiti: kaip buvo sublogusi a. a. Algirdo Mykolo Brazausko duktė. Šaunuolė moteris – nusisiurbė, nusipjaustė, nors rizikavo sveikata, sulieknėjo. Bet dabar pamačiau laidoje – vėl beveik tokia pat“, - pastebėjo V. Katunskytė.

Šiaulietės žodžiais, kai auga svoris, tokios savikontrolės reikia, kad baisu.

„Jau ir medikai pripažino, kad nutukimą lemia ir genetika. Pažiūrėkit, A. M. Brazauskas kokio gražaus stoto vyras buvo! Tai negi jo dukros bus kaip stintos? Aišku, pasitaiko, kad tėvai stambūs, o vaikai kūdučiai. Laimingi žmonės, kurių organizmas protingas ir gali sau šį tą leisti“, - sakė DELFI pašnekovė.

Sportuojantys pažįstami dainininkei pataria mesti lauk tą skrandžio žiedą, sportuoti ir neva galės valgyti, kiek nori.

„Bet jei aš valgyčiau kiek noriu, vėl pasiekčiau 200 kilogramų, gal net 220 būtų. Apie tai bijau net pagalvoti“, - sakė V. Katunskytė, pridurdama, jog po operacijos labai nedaug valgo, bet organizmas tikriausiai jau įprato prie mažesnių maisto kiekių ir svoris nustojo kristi.

„Net paaugo. Dabar 117 kilogramų sveriu, o taip norėtųsi nors 20 nupurtyti. Sverti kokį 90 kilogramų būtų mano svajonė, bet sunkiai man sekasi ir nežinau, kaip toliau bus“, - pripažino nuo 18 metų su antsvoriu kovojanti šiaulietė, prieš penkerius metus pasiryžusi radikaliems pokyčiams.

-Ar daug kainavo operacinis nutukimo gydymas?

-Man valstybė nieko nekompensavo, nors aš moku ir Sodrai, ir turi sveikatos draudimą. Sako, didelis svoris yra pasileidimas ir jeigu nori dėl grožio darytis operaciją – mokėk.

Vien silikoninis skrandžio mažinimo diržas man kainavo 6,5 tūkst. litų. Papildomai kainavo nuskausminantys vaistai, gulėjau mokamoje palatoje. Jeigu pridėtume procedūras, važinėjimus, benziną, per beveik penkerius metus išeitų apie 15 tūkst. litų.

- Pigiau nenutukti.

-Visi mandrūs šnekėt, kam svoris neauga. Kitas, pažiūrėkit, šveičia, kas pakliūva didžiausiomis porcijomis ir dar naktį keliasi valgyti! Aš gyvenime nesu atsikėlusi valgyti naktį – ir stora.

Aišku, gydymas brangiai kainuoja, vien kelionės iš Šiaulių į Vilnių, kur mane operavo profesorius Gintautas Brimas – esu jam labai dėkinga, nes po operacijos nei rūgštis kyla, nei skauda, kaip pasitaiko kitiems. Gal ir man ateityje kažkas panašaus bus, bet kol kas, ačiū Dievui, nieko blogo nejaučiu.

Tik tiek, kad tikėjausi didesnio svorio kritimo, bet pasiekus 100 kilogramų jis sustojo mažėt. Skrandelis matyt prasitampė, tad neseniai vėl važiavau paveržt: anksčiau užtekdavo 4 šaukštų sriubos, o dabar, žiūriu, restorane suvalgau visą porciją.

Reik pasiveržt, kol svoris nepradėjo kilt. Gerai, kad yra tokia galimybė, nes jei dabar priaugau 14, po metų dar tiek pat, po kelerių vėl būčiau, kaip banginis. Dieve Dieve, kaip nenoriu, ypač dabar, kai jau galėjau apsiauti aukštakulnius batelius. O anksčiau išeidavo pastovėti tik su kedais – kojas skauda, mėšlungis tampo.

Dabar viskas normaliai. Jei išeitų nusipurtyti tuos kilogramus, kuriuos po operacijos priaugau, ir dar truputį – būčiau laimingiausias žmogus, daugiau nieko nereikia.

- Kiek svorio atsikratėte kai buvo sumažintas skrandis ir kiek sveriate praėjus ketveriems su puse metų po operacijos.

-Kai kreipiausi į gydytoją svėriau 190 kilogramų, dabar su priaugtais 14 kilogramų sveriu apie 118, nors vienu tarpu svoris buvo nukritęs iki 105 kilogramų. Tai dabar labai nervinuosi, neseniai vėl važiavau į Vilnių. Susiaurino skrandį – vėl 5 kilogramai žemyn pajudėjo.

Medikai buvo įspėję, kad nevalgyčiau steikų, šašlykų, bet kartą koncertavau tokioje vietoje, kur žmonės vaišino – negi atsisakysi. Ir įstrigo gabalėlis su kremzle – nei pirmyn, nei atgal, o turėjau išeiti dainuoti. Tokį strioką apturėjau, kol išvėmiau. Po to išsidraskymo pastebėjau, kad pradėjau norėti daugiau valgyti, padidėjo maisto porcijos, truputį paaugo svoris, tad reikėjo vėl važiuoti pas gydytoją, kad paveržtų skrandį.

- Kas kiek laiko tas procedūras reikia kartoti?

-Kaip kam. Kai kuriems žmonėms, žinau, pakanka penkių kartų, kitiems reikia 10. Aš esu iš tų nelaimingųjų – man jau reikėjo daugiau kaip 20 mažinimų.

-Procedūra - skausminga?

-Neskausminga. Užšaldo tą vietą, kur blokelis, didele adata suleidžia specialaus skysčio, o tuo metu, kai stumia vaistus, duoda gerti stiklinę vandens: gydytojas žiūri ar ryji vandenį dideliais gurkšniais, ar jau išeina tik mažais. Taip ir palieka, kad galėtum labai mažai praryti.

Kaip sakiau, neseniai pasiaurino man skrandį, tai iš viso nesinori valgyti. Dabar, prieš kalbant su jumis, pirmą kartą pavalgiau – vieną sumuštinuką. Pagalvojau, jau penkta valanda vakaro, reikia kažką suvalgyti, o visą dieną buvau gyva tik kava.

-Kiek dar trūksta iki Jūsų idealaus svorio?

-Dabartinis dar netenkina. Esu numetus beveik 80 kilogramų ir stop. Labai norėčiau sverti 85-90 kilogramų. Tokio amžiaus moteriškei mažiau nereikia. Kai tau penkiasdešimt su uodegėle, labai sublogus atsiras raukšlių. Nebūkim naivuoliai, kai tiek metų, niekur oda nedings ir nesusitrauks.

- O kaip traukėsi oda, kai po operacijos netekote pusės svorio?

-Kai sutirpo lašinukai pilvo oda nudribo žemyn. Aišku, būtų galima darytis operaciją ir nusiimti tą nereikalingą odą.

- O savijauta?

-Dabar negaliu skųstis. Ir kuo mažiau sveriu, tuo geriau jaučiuosi. Prieš operaciją jau buvo ir nugaros problemos, ir su kojų sąnariais.

Prieš pat operaciją jokių dietų nebesilaikiau, tik prašiau gydytojų labiausiai, kad viską greičiau darytų, nes pradėjo kabintis cukraligė. Dėl didelio svorio niežėjo padai, naktimis pradėjo troškinti gerti, silpnumas. Esu pasiskaičius apie cukraligę, nes mano mamytė ja sirgo, pusės kojos buvo netekus, todėl labai bijojai šitos ligos.

-Kiek suvalgydavot anksčiau ir kiek po skrandžio mažinimo?

-Anksčiau iš karto suvalgydavau keturis cepelinus, o trejus metus po operacijos tik po pusę. Dabar jei normalus, nearklinis cepelinas, suvalgau vieną - ir pats tas. Jei arkliniai, kaip būna Karmėlavoj, tai tik pusę.

Aišku, dabar galvoju, kad reikia pareguliuoti maistą, kažko atsisakyti. Aš saldumynų ne mėgėja, bet patinka bulviniai patiekalai. Per savaitę būtinai turiu suvalgyti nors bulvę ar bulvinį blyną. Galvoju, visai reikėtų velniop atsisakyti tų bulvių, bet jei su lupyna, acte mirkyta silke - labai skanu.

- Esate išbandžiusi įvairių svorio mažinimo būdų. Kuris tiko labiausiai?

-Į dietas žiūriu skeptiškai. Ar žmogus gali iki grabo lentos nevalgyt to, to ir ano? Pavyzdžiui, mano dukra Monika dabar gražiai susitvarkiusi figūrą, aš jai pavydžiu. Bet, Dieve mano, ką ji valgo? Vandenyje grikius išsiverda be druskos, be jokio aliejaus, sviesto ar grietinės ir valgo sausus. Savaičių savaitėmis taip kankinasi, sako, net bloga, net naktį sapnuoja tuos grikius.

Tada einam į kavinę, pasiimam karbonadą su bulvėm fri – sušveičiam, pareina namo ir geria arbatos, kur paleidžia vidurius, plauna žarnyną. Antra diena iš tualeto neišeina.

Ar irgi bandžiau grikius. Dvi dienas pavalgiau ir žiūrėti į juos nebegaliu. Koks čia gyvenimas?

- Ką dar esate išbandžiusi?

-Išbandžiau ir dietas, ir sportą, ir kas tik kokį tručą pasakė – tiek vaistų visokių išgėriau, kad galėjau nusibaigti, kiek per gyvenimą visko bandžiau.

Pirmas mano vyras buvo gydytojas, tai pas jį ligoninėje 35 dienas badavau, gyvenau vien vandeniu. Įsivaizduokite, tada per mėnesį buvau sublogusi apie 40 kilogramų. Bet jei man dabar reikėtų tokį dalyką daryti, nebedaryčiau.

- Kodėl?

-Nes badavimas labai pakenkė atminčiai. Po to kokius metus laiko, liaudiškai tariant, be špargalkės negalėjau išeiti į sceną. Badas man visiškai sugadino atmintį, nebeatsimindavau nei dainos žodžių, nei tekstų. Kitą kartą matydavau žmogų, bet nebeatsimindavau, kas jis – iki tokių absurdų.

Ir kas iš to? Kai pradėjau vėl po truputį valgyti, svoris sugrįžo. Pagimdžius sūnų iš viso šoko aukštyn.

Iš pradžių bandžiau gerti visokius vaistus, buvau numetusi 18 kilogramų svorio, bet nebegėriau, nes pradėjo širdelė makaluotis. 18 kilogramų sugrįžo ir dar 18 papildomai priaugo. Žodžiu, užburtas ratas.

Ir dietų laikiausi, ir 6 metus sporto klubą lankiau – ten buvau numetusi 19 kilogramų per 2, 5 metų. Paskui nebelankiau, atsibodo ta sporto salė ir vėl ataugo svoris su kaupu.

-Ką daryti, kad neataugtų?

-Reikia valgyti dažnai, po nedaug, ir žiūrėt, ką į burną dedi.

Aš, pavyzdžiui, mėgdavau svečiuose išgėrusi šnapso užsigerti Cola ar saldžiomis sultimis. O dabar – ne. Arba niekuo neužsigeriu, vandeniu su citrina, arba kokiu agurku užkandu, nes degtinėje ir taip yra daug kalorijų. Jei užgersiu saldžiu gėrimu, užkąsiu kokiu mėsgaliu ar mišraine su majonezu - vėl bus „laba diena“ papildomam svoriui.

- Nuo kelerių metų kovojate su antsvoriu?

-Nuo panystės. Kai buvau 18 metų svėriau 80 kilogramų. Dėl to tada manęs nepriėmė nei į „Estradines melodijas“ Filharmonijoje, nei į „Nemuno žiburius“. Sakė: „Balsą turi, bet kur tave storą į sceną išleisim”. Tai dabar galvoju – Dieve, kad man kas dabar sugrąžintų tuos 80 kilogramų – lakstyčiau kaip gazelė.

Žinokit, jeigu jau ryžausi operacijai, tai tikrai blogai buvo.

Bet ir vėl reikia kovoti su tuo svoriu. Kiekvienas turi savo metodą, bet, aš manau: jeigu jau tau niekas nebepadeda, esi daug išbandęs, neverta bijoti operacijos. Kiek mano draugų pasidarė – nesigaili.

- O kiek pasidarė?

-Vien iš mano rato apie 25 žmonės. Viena draugė svėrė apie 200 kilogramų, o po operacijos – buvome susitikę Palangoje – dar plonesnė už mane, beliko 80 kilogramų.

Baisus sunkumas žmogui maišus svorio ant savęs tampyti. Tiek bijau to svorio – rytą vakarą sveriuosi. Per vasarą prisidėjo kilogramų, tai tokia nelaiminga jaučiausi, taip zlastis ėmė. Bet va, pamažinom skrandelį, pamažėjo porcijos, ir vėl svoris pajudėjo žemyn – per tris savaites numečiau 5 kilogramus ir jau įlindau į sijoną.

Kai buvau sukūdusi, tiek drabužių gražių nusipirkau. Galvojau, Dieve mano, tai negi man reikės dabar papiguški parduoti ar atiduoti draugėms ir vėl vaikščioti kaip banginiui? Žodžiu: kovojam, kovojam, kovojam, o kaip seksis – matysim.

VLK: kam ir kiek kompensuojamas chirurginis nutukimo gydymas

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis skrandžio mažinimas finansuojamas tuomet, kai konservatyvus nutukimo gydymas neefektyvus, o paciento KMI yra didesnis nei 40kg/m2 arba siekia 35kg/m2 ir jis dar serga hipertenzine liga, cukriniu diabetu, poliartritu, deformuojančia osteochondroze, Pikviko sindromu ar turi vaisingumo problemų.

Kaip DELFI informavo Valstybinės ligonių kasos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė, šiuo metu iš PSDF biudžeto už minėtas operacijas gydymo įstaigoms mokama 2095,07 lito, kai nėra komplikacijų ir gretutinių ligų, arba 5374,61 lito, kai yra komplikacijų ir gretutinių ligų.

2012 metais PSDF lėšomis finansuotos 449 skrandžio mažinimo operacijos pacientams, kurių pagrindinė diagnozė buvo nutukimas, tam išleista 1, 3 mln. litų. Kur kas daugiau pacientų valstybės lėšomis taip gydytų dėl nutukimo ir gretutinių ligų. Per praėjusius metus tokių atvejų buvo 12 406, operacijoms išleista 38 mln. litų.

Populiariausi chirurginiai antsvorio gydymo būdai

Dainininkei V. Katunskytei buvo atlikta reguliuojamos skrandžio juostos operacija. Kaip DELFI sakė chirurgai, tai mažiausiai traumuojanti, saugiausia, greičiausiai atliekama antsvorio mažinimo operacija. Tačiau po jos, kad svoris nesiliautų mažėti, keletą kartų reikia reguliuoti juostą.

Per operaciją vadinamojo diržo pagalba sukuriamas naujas mažas skrandelis, kuris didesnę skrandžio dalį palieka žemiau. Į viršutinį mažą skrandelį telpa labai nedaug maisto, todėl žmogus greičiau pajunta sotumą, mažiau suvalgo.
 
Reguliuojama skrandžio juosta - tai silikoninis žiedas, kuriuo apjuosiamas skrandis. Jis vamzdeliu sujungiamas su kapsule, esančia po oda. Tai leidžia reguliuoti juostos įtempimą ir taip pasiekti norimą svorį.
 

Lietuvoje dažniausiai taikomi trys chirurginiai antsvorio gydymo būdai: laparoskopinė (minimaliai invazinė, kai operuojama nedarant didelių pjūvių, į pilvo ertmę įvedant videokamerą ir chirurginius instrumentus – DELFI) skrandžio apylankos operacija, laparoskopinė pakraštinė skrandžio rezekcija ir jau minėta laparoskopinė reguliuojamos skrandžio juostos operacija.

Maistas aplenkia dalį skrandžio ir plonųjų žarnų

Skrandžio apylankos operacijos metu suformuojamas naujas, mažesnis skrandelis, kuris atjungiamas nuo didžiojo skrandžio. Sukuriama apylanka, kurios dėka slenkantis maistas aplenkia likusią dalį skrandžio ir plonųjų žarnų.

Į naują skrandelį telpa nedaug maisto, tad žmogus greičiau pajunta sotumo jausmą, mažiau suvalgo. Be to, sutrumpėjęs žarnynas įsisavina santykinai mažiau maisto medžiagų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tai efektyviausia procedūra siekiant užtikrinti ilgalaikį antsvorio netekimą. Vis dėlto, norint pasiekti geriausio rezultato, po operacijos labai svarbu laikytis naujų teisingos mitybos įpročių. 

Iš skrandžio suformuoja siaurą vamzdelį 

Atlikdamas pakraštinę skrandžio rezekciją chirurgas iš paciento skrandžio suformuoja siaurą vamzdelį, kurio talpa - daug mažesnė nei prieš operaciją.

Po operacijos žmogus mažiau suvalgo ir greičiau pajunta sotumo jausmą.

Specialistų teigimu, laikantis dietologo patarimų po 1,5- 2 metų pacientas tokiu būdu gali netekti apie 50 proc., antsvorio. Vis dėl to po šios operacijos lieknėjama lėčiau nei po skrandžio apylankos operacijos.

Be to, būtina stengtis nepersivalgyti, nes skrandžio vamzdelis gali išsitampyti, o tuomet antsvoris grįžta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (596)