Pirmai grupei priklauso medžiagos, kurių kancerogeniškumas (t.y. galimybė sukelti vėžį) yra įrodytas remiantis moksliniais tyrimais ir nustatytas priežastinis ryšys tarp tam tikros medžiagos ir galimybės išsivystyti vėžiniams susirgimams, rašoma Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pranešime spaudai.
Alkoholio vartojimas yra siejamas su šiomis vėžio formomis: lūpos, gerklų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniais navikais, stemplės, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos, krūties piktybianiais navikais, kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniais navikais.
Kiekvieną dieną suaugusiai moteriai suvartojant 10 g etanolio (apytiksliai vieną standartinį alkoholinį gėrimą), rizika susirgti krūties vėžiu padidėja 7-10 proc. Lyginant su kitomis vėžio formomis, krūties audinys turi didesnį polinkį supyktibėti, vartojant alkoholį. Yra įrodyta, kad anksti pradėtas vartoti alkoholis turi įtakos viso gyvenimo krūties vėžio rizikai.
Rizika, susirgti storosios žarnos vėžiu lyginant nevartojančius alkoholiu arba retai vartojančiais su vidutiniškai vartojančiais (1-4 gėrimus per dieną, tai atitiktų 12,6-49,9 g etanolio per dieną) padidėja 21 proc., o lyginant su daug vartojančiais (daugiau nei 4 gėrimus per dieną, tai atitiktų daugiau nei 49,9 g etanolio per dieną) padidėja 52 proc. Taip pat kiekvieną dieną suvartojant 10 g etanolio (apytiksliai vieną standartinį alkoholinį gėrimą), rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 7 proc.
Yra patvirtintas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų vėžio rizikos. Vartojant 3 ir daugiau alkoholinius gėrimus per dieną, rizika susirgti kepenų vėžiu yra didžiausia.
Svarbu pabrėžti, kad nors rizika, vartojant alkoholinius gėrimus, susirgti viena ar kita vėžio forma skiriasi priklausomai nuo suvartoto alkoholio kiekio, vis tik saugaus alkoholio kiekio nėra.
2014 m. publikuotoje Tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros „Pasaulio vėžio ataskaitoje“ pateikiama labai aiški išvada – tokia sąvoka, kaip „atsakingas alkoholio vartojimas“ neegzistuoja.
Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirusiųjų.
2014 m. nuo piktybinių navikų mirė 8028 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio – 1338 asmenys, skrandžio vėžio – 698, priešinės liaukos – 521, krūties vėžio – 520.
Lapkričio 16-20 d. trečiajį kartą Europoje minima Informavimo apie alkoholio žalą savaitė (The Awareness Week on Alcohol Related Harm- AWARH). Šių metų tema – Europos Alkoholio Strategija: metas veikti!
