Kuo rečiau valgome, tuo geriau
Profesorius atkreipia dėmesį, jog mes visi turime daug įsitikinimų, kuriuos suformuoja tėvai, informavimo priemonės, aplinkiniai. Vienas tokių – manymas, kad kuo daugiau kartų per dieną valgysime, tuo greitesnė taps mūsų medžiagų apykaita. „Kuo rečiau valgote, tuo geriau, – aiškina daktaras. – Vis dar daug žmonių šiandien renkasi valgyti 5-6 kartus per dieną, o tarp valgymų dar įsigudrina ir paužkandžiauti.“ Jūsų svoris tikrai nenukris, jei valgysite dažnai ir po nedaug. „Tam, kad svoris kristų, organizmas turi deginti riebalus, kurių beveik visi turime neišsenkančias atsargas. Kas vyksta pavalgius įvairaus maisto? Pirmiausia kūnas ima deginti baltymus, tada angliavandenius ir tik paskui riebalus“, – sako A. Unikauskas.
Tam, kad organizmas pradėtų deginti riebalus, turi praeiti nemažai laiko po valgio. Svoris neaugs ir pavyks numesti kilogramų tik tuo atveju, jeigu energijai bus pradėtos naudoti mūsų riebalų atsargos, kurių turime sukaupę. „Todėl per parą reikėtų organizmui suteikti 14-16 valandų poilsį nuo bet kokio maisto. O tuo metu, kai valgome, turėtume apsirūpinti visomis reikalingomis medžiagomis“, – LRT laidoje „Klausikite daktaro“ pasakojo profesorius.
Ar visi saldumynai kenksmingi?
Dar vienas mitas, kurį A. Unikauskas bando išsklaidyti – bet koks cukrus yra blogas. „Cukruje yra mažiau kalorijų nei meduje, – pastebi daktaras. – Tačiau tai nereiškia, jog turite pulti valgyti cukrų. Nežiūrint į kalorijas, medus yra naudingas, nes jame yra amino rūgščių, fosforo, kalio, mangano... Be to, už cukrų yra saldesnis. Tad neteisinga būtų tvirtinti, kad medus yra blogybė.“
Todėl ne viskas, kas saldu – nesveika. Kenksmingas – tik perdirbtas cukrus. Jis daro įtaką insulino išsiskyrimui, kas gali nulemti diabeto atsiradimą, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat kasos vėžį. O natūralus cukrus gali suteikti naudos.
Jei vietoj cukraus naudojate dirbtinius saldiklius, A. Unikauskas pataria tučtuojau atsisakyti šio blogo įpročio. Rafinuotą cukrų keiskite kokosų cukrumi, stevija, datulėmis, medumi.
Papildai neatstos natūralaus maisto
Neretai nesubalansuotą mitybą žmonės bando kompensuoti maisto papildais. „Klaidinga galvoti, kad keli kapsulių buteliukai gali padėti išspręsti mitybos bėdas. Sveikas maistas turi dešimtis tūkstančių fitocheminių medžiagų, skaidulų, baltymų, riebalų, kurių negalime pakeisti papildais“, – įspėja profesorius.
Didžiąją dalį organizmui reikalingų elementų turime gauti iš natūralaus neperdirbto maisto, kuriame gausu maistinių medžiagų. Mūsų kūnas per daugybę metų yra prisitaikęs virškinti maistą ir gauti iš jo tai, ko mums reikia. Reikalingi elementai organizmui turi būti atpažįstami. Kai kurie, didelėmis dozėmis vartojami vitaminai ir papildai gali sukelti šalutinį poveikį ir net ligas. Maistinės medžiagos, gaunamos tiesiai iš maisto, įsisavinamos geriau.
Papildai negali atstoti visaverčio maisto, tačiau taip pat klaidinga būtų sakyti, kad jie visiškai neefektyvūs. „Kad ir vitaminai D, B12, magnis, kurių kartais organizmui trūksta. Tačiau vartoti juos reikėtų tik esant būtinybei ir kaip papildomą priemonę“, – pataria TV laidos „Kvieskite daktarą“ vedėjas.
Skaičiuoti kalorijas ar ne?
Nuo seno žmonėms įdiegta tiesa – kiek kalorijų suvalgome, tiek ir turime sudeginti. „Jei tai būtų svarbiausia mitybos tiesa, vadinasi, nebereikėtų rūpintis, ką valgome – liktų tik skaičiuoti kalorijas. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, iš ko mes jas gauname“, – pabrėžia gydytojas. Svarbiausia – ne kalorijos, o maisto kokybė, juk šokoladiniame batonėlyje gali būti tiek pat kalorijų, kiek ir brokolyje. Maistine prasme juk tai nėra lygiaverčiai produktai.
Pasak A. Unikausko, vis dar daugybė žmonių mano, kad dėmesį kreipiant tik į suvartotų ir sudegintų kalorijų skaičių galima pasiekti trokštamų rezultatų. „Jūsų kasdienių suvartotų kalorijų skaičius gali turėti įtakos iki tam tikros ribos t. y. per mažas jų kiekis sumažina bazinę medžiagų apykaitą, bet laikui bėgant svorio vis tiek priaugsite. O jei kalorijų suvartosite per daug, greičiausiai irgi papilnėsite“, – sako specialistas. Todėl geriausias būdas numesti svorio, pasak A. Unikausko, – sumažinti angliavandenių, ypač perdirbtų kiekį bei įtraukti sveikuosius riebalus į savo racioną. Taip pat darykite didesnę pertrauką tarp valgymų ir svoris natūraliai kris.
„Jei 16 valandų nevalgymo pertrauka jums per didelė, kartą per savaitę pasninkaukite. Šia gera tradicija buvo vadovaujamasi nuo senų senovės“, – teigia daktaras. Todėl dieną per savaitę gerkite tik vandenį, kas padės ne tik numesti svorio, jaustis geriau, bet ir atjaunėti.
Sotieji riebalai – reikalingi
Pastaruoju laikmečiu ypač gajus mitas, jog sotieji riebalai yra kenksmingi sveikatai. „Visada įspėju, jog riebalus valgyti būtina, tačiau ne bet kokius, – pabrėžia, – Daugiau nei penkis dešimtmečius buvo teigiama, kad sotieji riebalai kenkia širdžiai. Tačiau mokslininkai atskleidė, jog požiūris į mažai riebalų turinčią dietą kaip naudingą sveikatai, yra neteisingas.“ Cukraus industrijos skandalas leido manyti, kad blogis yra sotieji riebalai, o ne cukrus. Kai šeštajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad koronarinės širdies ligos kaltininkas – cukrus, faktas buvo nuslėptas ir visa kaltė dėl minėtos ligos tada buvo suversta sotiesiems riebalams. Nors jie iš tiesų yra naudingi ir būtini organizmo funkcijoms.
Jau daugelis žino, kad kenksmingi – hidrinti riebalai. Pastarieji sutrikdo omega riebalų rūgščių balansą, kas sukelia uždegiminius procesus, imunines ligas bei vėžį. A. Unikausko teigimu, kepimui tinka kokosų aliejus, taip pat lydytas sviestas. Juos naudodami greičiau numesime svorio, nes šiuose riebaluose esančios rūgščių grandinės padeda skaidyti kitus organizme esančius riebalus. O šaltus patiekalus gardinkite alyvuogių bei kitais nerafinuotais šalto spaudimo aliejais.
