5 būdai nejausti nuolatinio alkio

Sunkiai tramdomas alkis – rimta problema, kankinanti nemažai žmonių. Specialistai parengė penkis patarimus, padėsiančius kontroliuoti sunkiai nugalimą norą ką nors kramtyti.

Be to, jie labai naudingi sveikatai, skelbia time.com.

Seniai nustatyta: miego trūkumas tiesiogiai susijęs su noru mėgautis nesveiku maistu. Teksaso universiteto specialistai išsiaiškino, jog miego trūkumas sukelia nevaldomus apetito priepuolius ir prisideda prie antsvorio. Kuo daugiau žmonės miega, tuo mažiau angliavandenių ir riebalų suvartoja, tad pavyksta išlaikyti norimą svorį. Čikagos universiteto mokslininkai nustatė, jog 4,5 valandų nakties miegas pastebimai kelia apetitą – ypač sunku maistui atsispirti ankstyvą popietę.

Be to, miego trūkumas susijęs ir su rimtomis sveikatos problemomis: nusilpsta imunitetas, padidėja antrojo tipo cukrinio diabeto rizika, gali užpulti depresija, širdies ligos. Dėl šių priežasčių, kovojant su antsvoriu, kokybiškas miegas yra žymiai svarbesnis nei fizinis aktyvumas.

Vanduo padeda kontroliuoti apetitą. Vienas tyrimas atskleidė, jog žmonės, per dieną išgeriantys septynias stiklines vandens, suvartoja beveik 200 kalorijų mažiau nei tie, kurie geria mažiau. Kitas tyrimas parodė, jog suaugusieji, prieš valgį išgeriantys dvi stiklines vandens, suvartoja 75-90 kalorijų mažiau.

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, jog 0,4 litro vandens prieš valgį per dešimt minučių medžiagų apykaitą paspartina net 30 proc. Poveikis maksimumą pasiekia po 30-40 minučių, o iš viso trunka apie valandą. Jeigu negalite pakęsti paprasto vandens, pagardinkite lašeliu citrinos sulčių.

Žmogaus organizmas vertina nuoseklumą. Štai kodėl tikslus mitybos grafikas padeda išvengti alkio priepuolių. Pasistenkite pusryčiauti praėjus valandai nuo pabudimo akimirkos. Be to, valgius turėtų skirti 3-5 valandų tarpai. Trumpiau tariant, kai organizmas įpras prie mitybos ritmo, bus lengviau atpažinti alkį, kurį sukelia nuobodulys, stresas ar paprasčiausias troškulys.

Stresas – vienas iš pagrindinių alkio sukėlėjų. Neseniai su gyvūnais atliktas tyrimas atskleidė, jog nuolat stresą patiriančios šimpanzių patelės ėda daugiau, lyginant su tomis, kurių gyvenimas ramesnis. Be to, pastebėta, jog stresą patyrusios šimpanzės daugiau ėda vakarais. Panašiai elgiasi ir streso kamuojami žmonės.

Geriausias patarimas: liaukitės save graužti. Vietoj to, jog nuolat sau priekaištautumėte dėl valios stygiaus, pripažinkite, jog jus kontroliuoja streso hormonai. Juos ir reikia pažaboti. Medituokite, susitikite su draugais, pasivaikščiokite – tinka bet kokia veikla, galinti padėti nusiraminti.

Ar pažįstamas jausmas: liejate prakaitą sporto salėje, o namuose po treniruotės suvartojate gerokaidaugiau kalorijų nei sudeginote? Tai dažna klaida.

Tačiau yra būdas jos išvengti: reikia savo apgauti, jog aktyvi veikla teikia džiaugsmą. Mokslininkai paprašė dviejų grupių žmonių prieš pietus nueiti du kilometrus. Tie, kuriems buvo pasakyta, jog tai sportas, per pietus desertui suvalgė 35 proc. daugiau šokoladinio pyrago nei tie, kurių buvo paprašyta tiesiog pasivaikščioti.