5 akiplėšiškiausi maisto gamintojų melai

Nepaisant vis didėjančių reikalavimų maisto produktų gamintojams jų produkcijos kokybei, pasaulinė maisto gaminimo pramonė ir toliau nuo vartotojų slepia labai svarbią informaciją.

Pavyzdžiui, gamintojai nenoriai atskleidžia produkto kilmę, jo maistinę vertę ir sudedamąsias dalis. Svetainė „Cracked“ demaskavo penkis akiplėšiškiausius maisto gamintojų melus.

Vietoj miltų – celiuliozė

Į daug maisto produktų (akivaizdžiai norėdami sutaupyti) gamintojai deda celiuliozės. Ši medžiaga produktui suteikia formą ir puikiai pakeičia tokius gana brangius maisto produktus kaip miltai ir kiaušiniai. Mokslininkai nustatė, jog celiuliozės galima aptikti ir vadinamuosiuose ekologiškuose maisto produktuose, nes gamintojai turi teisę ją vadinti natūraliu medžiaga.

Tačiau svarbu pažymėti, jog celiuliozė iš tikrųjų neturi nieko bendro su maisto produktais, o jos sudėtyje nėra jokių organizmui naudingų medžiagų. Maisto gaminimo procese ji naudojama tik kaip techninis problemos sprendimas, padedantis sumažinti išlaidas.

Apelsinų skonio vanduo

Apelsinų sultys laikomos vienu iš sveikiausių gėrimų. Daug tokias sultis gaminančių bendrovių deklaruoja, jog jų sudėtyje nėra jokių konservantų, o vitaminai, esantys tokiose sultyse, prilygsta tiems, kurių gaunate patys išspaudę kelių apelsinų sultis.

Ne paslaptis, jog tokios sultys tetrapakuose parduotuvių lentynose gali išstovėti metų metus. Ne paslaptis ir tai, jog skirtingų gamintojų sultys skoniu praktiškai nesiskiria vienos nuo kitų, nors esą naudojamos ir skirtingos gamybos technologijos.

Sulčių gaminimo procesas prasideda iš vaisių išspaudžiant sultis. Anot „Cracked“, tai vienintelis normalus ir natūralus veiksmas jų gamybos procese.

Išspaustos sultys laikomos specialiose cisternose, kur neturi jokio sąlyčio su oru – visas deguonis išsiurbiamas. Be deguonies sultys negali surūgti ir išbūna ten metų metus. Bėda ta, kad dingsta skonis. Ir ką daro gamintojai? Iš apelsinų kadaise gautą skystį jie gardina cheminių medžiagų kokteiliu. Kitaip tariant, geriame apelsinų skonio vandenį.

Mėsainiai su amoniaku

Tam, kad į mėsą nepatektų daugybė pavojingų bakterijų, galinčių susargdinti klientus ir pakenkti verslui, greitojo maisto restoranai naudojasi modernia technologija.

Mėsa mėsainiams laikoma specialiose kamerose, kur apdorojama amoniako dujomis, naikinančiomis bakterijas. „Cracked“ skelbia, jog kartais mėsainis grąžinimas gamintojui dėl pernelyg aštraus amoniako kvapo. Tik klientas nesupranta, nuo ko jis sklinda.

Netikros uogos

Uogos naudojamos daugelio produktų gamyboje (pavyzdžiui, pusryčių dribsniai, sausos košės ir t.t.). Mums atrodo, jog tokios uogos naudingos mūsų sveikatai, tad renkamės produktus, kurių sudėtyje jų yra. Tačiau iš tikrųjų tie gabaliukai, vadinami uogomis, pagaminti iš kukurūzų sirupo ir dažiklių, kurie dar pagardinti skonio stiprikliais ir konservantais. Jie ir padeda išgauti reikiamą uogų konsistenciją.

Pakuotėje šios cheminės medžiagos įvardijamos taip suktai, jog tikrąją tiesą perskaityti geba tik specialistai, o ne paprasti žmonės. Aišku, gamintojas nepamiršta paminėti ir frazės „gaminyje yra uogų gabaliukų“. Neretai gamintojai ryžtamasi eiti dar toliau ir tikras uogas maišomos su klastotėmis. Tokia taktika gamintoją apsaugo nuo bėdų - juk jis visada gali patikinti, jog gaminyje tikrai yra tikrų tikriausių uogų.

Laisvės nepajutusios vištos

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio visuomenė skiria ūkiuose auginamų galvijų ir paukščių gėrovei ir gyvenimo kokybei. Jų gyvenimo sąlygomis reguliariai domisi specialistai.

Dažniausiai pirkėjas renkasi tokius mėsos produktus, ant kurių pakuotės nurodyta, jog „galvijas ar paukštis buvo auginamas laisvai, kvėpavo šviežiu oru ir taip toliau“.

Tačiau iš tikrųjų naminių paukščių ir galvijų laikymo sąlygos nelabai pasikeitė. Tiesiog pasikeitė žodžiai, kuriais jos nusakomos – kad niekas neturėtų prie ko prikibti.