Darbas pamainomis organizuojamas todėl, kad būtina išlaikyti aukštą produktyvumo lygį. Kitaip tariant, 8 darbo valandų per parą kai kurioms įmonėms tiesiog nepakanka. Nors dažnai stengiamasi pagerinti sąlygas darbuotojams ir jie keičia savo pamainos laiką bent jau kas savaitę, toks darbo/poilsio režimas yra nesveikas – jis yra nesuderinamas su natūraliu žmogaus cirkadiniu ritmu.
Žmogaus kūnas yra sutvertas gyventi pagal natūralų paros ritmą. Šviesus/tamsus paros laikas sutampa su biologiniu laikrodžiu. Tai reguliuoja mūsų energingumo kreivę, poilsio režimą, apetitą ir gliukozės koncentraciją kraujyje. Visos šios sistemos save reguliuoja pačios, tačiau kintantis darbo ir poilsio režimas viską sujaukia.
Mokslininkai tai patikrino su pelėmis. 4 dienas per savaitę pelės 12 valandų gyveno tamsoje, o likusias 12 – šviesoje. Šias 4 dienas šviesusis ir tamsusis paros laikas buvo suderintas su ankstesniu pelių gyvenimo režimu. Likusias 3 dienas tvarkaraštis buvo pastumtas 8 valandomis į priekį. Eksperimentas truko keturias savaites, mokslininkai nuolat matavo pelių fiziologinius duomenis.
Pokyčiai buvo akivaizdūs. Šviesaus periodo pradžioje gliukozės lygis pelių kraujyje stipriai išaugo. Padidėjo ir jautrumas insulinui. Paprastai tariant, pasikeitęs šviesos ir tamsos periodas sujaukė pelių gliukozės pusiausvyrą ir jos atsidūrė and diabeto slenksčio. Tačiau mokslininkai taip pat pastebėjo, kad padidėjusio jautrumo insulinui pavyksta išvengti, jei pelės visada valgo per tas pačias 12 valandų, nepriklausomai nuo paros meto. Bet kuriuo atveju, mokslininkai teigia, kad žmonės, kurie dirba besikeičiančiose pamainose (tai dieną, tai naktį) susiduria su ženkliai išaugusia antrojo tipo diabeto rizika.
Pamaininis darbas turi ir kitokį neigiamą poveikį sveikatai – sutrinka miego ritmai, apkraunama širdis, išauga depresijos rizika.
