Patyręs urologas Chrisas Edenas teigia: „Medicina sparčiais žingsniais žengia į priekį, tad 2013 metais šeimos gydytojams tenka užduotys, apie kurias jų pirmtakai nieko nenumanė. Stengiuosi neatsilikti nuo naujovių, domėtis, tačiau mano sritis gana siaura. Šeimos gydytojui tenka žinoti absoliučiai viską“.
Žurnalistai apklausė geriausius Jungtinės Karalystės medikus, pas kuriuos pacientus nukreipia būtent šeimos gydytojai. Jų buvo paprašyta įvardyti, kokias klaidas šeimos gydytojai daro dažniausiai.
Bristolio širdies ligų instituto kardiologas Glynas Thomas sako: „Žmonės, kenčiantys nuo širdies aritmijos, net penkis labiau rizikuoja patirti insultą. Be to, insultai tokiais atvejais dažniau baigiasi paciento mirtimi“.
„Todėl širdies ritmo sutrikimų turintys asmenys, sudarantys net 2 proc. visų žmonių, turėtų gerti specialius kraujo krešėjimą mažinančius preparatus“, - sako G. Thomas. Tačiau šeimos gydytojai tokiais atvejais dažniausiai skiria paprasčiausią aspiriną ir atsisako tokių vaistų kaip varfarinas, nes baiminasi vidinio kraujavimo. Tačiau tokia baimė neturi pagrindo. Aspirinas sukelia tokią pačią vidinio kraujavimo riziką, tačiau neturi tokių privalumų kaip kitas minėtasis vaistas“, - teigia specialistas.
„Varfarinas žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, insulto riziką sumažina net 64 proc., o aspirinas – 0 proc. O kraujavimo rizika tokia pati. Apmaudu, kad šeimos gydytojai to nežino. Skiriant varfariną, pacientą būtina reguliariai stebėti, galbūt tai ir atbaido šeimos gydytojus, bet tikroji priežastis greičiausiai yra nepagrįstas nuogąstavimas dėl vidinio kraujavimo“, - sako G. Thomas.
Gastroenterologas Peteris Fairloughas sako: „Sutinku daug pacientų, kurie pas mane ateina paraginti šeimos gydytojų ir skundžiasi skausmais skrandžio srityje – šeimos gydytojai nusprendžia, jog tai skrandžio uždegimas. Gastritą sukelia infekcija, alkoholis ar tam tikri vaistai. Jie rekomenduoja atlikti endoskopiją – pacientui tenka ryti lemputę“.
Iš tikrųjų tokius žmones dažnai vargina paprasčiausi tulžies akmenys.
„Tulžies akmenys – problema, aktuali net 10 proc. vyresnių nei 40 metų žmonių. Jų pastebėti atlikus endoskopiją nepavyks. Tai reiškia, jog dažnai pacientams atlikti nemalonų tyrimą ir ryti lemputę tenka visai be reikalo. O kur dar papildomos išlaidos Ligonių kasai“, - perspėja P. Fairloughas.
„Daug šeimos gydytojų mano, jog skausmas skrandžio srityje būtinai susijęs su pačiu skrandžiu ir nurodo tirtis būtent jį. Tulžies akmenis nustatyti galima ir atlikus kraujo tyrimą bei tyrimą ultragarsu“, - sako specialistas.
Onkologas profesorius Gordonas Jaysonas teigia: „Šeimos gydytojas turėtų būti itin dėmesingas, jeigu į jį kreipiąsi vyresnė nei 50 metų moteris ir skundžiasi pilvo skausmais bei vidurių pūtimu. Daugeliu atveju tai dirgliosios žarnos sindromas“.
„Tačiau šie simptomai gali perspėti ir apie kiaušidžių vėžį. Esminis skirtumas tas, jog, sergant dirgliosios žarnos sindromu, skausmas užeina ir praeina, o, sergant vėžiu, skausmas ir vidurių pūtimas vis stiprėja ir stiprėja. Jeigu įtaria antrąjį variantą, šeimos gydytojas turėtų skirti kraujo tyrimą dėl cheminės medžiagos CA125. Ją gamina tam tikros kiaušidžių ląstelės – ligos atvejų jos kiekis padidėja“, - pasakoja specialistas.
„Nors mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio ir yra vienas iš didžiausių (išgyvena tik trečdalis kiekvienais metais šią diagnozę išgirstančių 7 tūkst. moterų), laiku pastebėjus ligą, išgijimo galimybė siekia ne net 95 proc. Šeimos gydytojui, diagnozei turinčiam tik kelias minutes, nustatyti dirgliosios žarnos sindromą žymiai paprasčiau nei kiaušidžių vėžį. Nustatyta, jog keturi ir penkių šeimos gydytojų nepastebi pirmųjų kiaušidžių vėžių simptomų“, - sako G. Jaysonas.
Karaliaus koledžo ligoninės Londone gydytojas Andrew Dowsonas sako: „Dauguma šeimos gydytojų nenustato migrenos, nes yra įsitikinę – migrena nėra vien galvos skausmas. Esą būtini ir kiti simptomai, pavyzdžiui, tamsios dėmės akyse, žaižaravimas, šviesios linijos prieš akis. Dažniausiai tokie reiškiniai perspėja apie artėjantį migrenos priepuolį“.
„Tiesą sakant, migreną su aura turi tik kas dešimtas pacientas. O ir iš jų tik 40 proc. jos buvimą patiria nuolat. Tai reiškia, jog dauguma migrena sergančiųjų net nežino, kas tai yra. Šeimos gydytojas privalo suprasti, jog yra ir kitų svarbių migrenos simptomų – pavyzdžiui, spaudimas vienoje galvos pusėje, pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui“, - sako specialistas.
„Didžiausia problema ta, kad šeimos gydytojas, nepastebėjęs migrenos, pacientui skiria vaistus nuo skausmo, kurie iš tikrųjų visai nepadeda. Migrena vien Jungtinėje Karalystėje kamuoja per 6 mln. žmonių – ja serga daugiau asmenų nei astma, diabetu ir epilepsija kartu sudėjus. Dažnai pas mane ateina šeimos gydytojų atsiųsti pacientai, kurie metų metus kentė akivaizdžius simptomus, tačiau šeimos gydytojams padėti jiems nesugebėjo“, - konstatuoja A. Dowsonas.
Bradfordo universiteto dermatologijos profesorius Andrew Wrightas teigia: „Kai pacientai į šeimos gydytoją kreipiasi dėl egzemą primenančio bėrimo, dažniausiai gydytojas tik trumpam užmeta akį ir išrašo kokio nors tepalo, kuris palengvina simptomus, tačiau negydo“.
„Labai dažnai gydytojai nenurodo, kaip tą tepalą naudoti. Išrašoma 30 gramų tepalo ir nurodoma sugrįžti po dviejų savaičių, jeigu gydymas neduos naudos. Pacientas ima galvoti, kad tepalo turi užtekti dviem savaitėms, todėl intensyviai juo tepasi, vaistų perdozuoja, egzema sustiprėja, žmogus eina atgal pas šeimos gydytoją, kuris jį galiausiai pasiunčia pas specialistą“, - schemą paaiškino A. Wrightas.
„Jeigu šeimos gydytojas sugebėtų tiksliai paaiškinti, kaip elgtis su jų skiriamais vaistais, o ne manytų, jog pacientas pats perskaitys, kas mažytėmis raidėmis parašyta ant pakuotės, pavyktų sutaupyti daug laiko“, - sako profesorius.
Rytų Kento ligoninės ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas Henry Sharpe sako: „Apie 5,2 mln. žmonių pas šeimos gydytoją ateina dėl užgultos nosies, jiems dažniausiai skiriami antibiotikai arba purškalas į nosį. Tačiau šio negalavimo priežasčių gali būti labai daug – nuo nosies pertvaros iškrypimo iki adenoidų“.
„Deja, šeimos daktaras geriausiu atveju tegali specialia lempute apžiūrėti nosies ertmę. O ir tai atlieka labai retai. Jeigu užgulta nosis vargina ilgiau nei mėnesį, primygtinai rekomenduočiau kreiptis į specialistą“, - teigia H. Sharpe.
„Jei infekciją sukėlė bakterija, antibiotikai nepadės. Steroidiniai purškalai pasižymi šalutiniu poveikiu – nuo kraujavimo iki nosies gleivinės perdžiūvimo ir diskomforto. Todėl šeimos gydytojams patarčiau negaišti savo ir pacientų laiko, o iš karto siųsti juos pas specialistus – jeigu tik negalavimas trunka ilgiau nei keturias savaites“, - rekomenduoja specialistas.
Chirurgas Tony Kochharas iš Pietų Londono ligoninės sako: „Šeimos gydytojai pacientus, besiskundžiančius peties skausmu, turėtų nedelsiant siųsti ultragarso tyrimui – tik po jo galima skirti priešuždegiminius ar kitus vaistus, fizioterapiją“.
„Peties anatomija itin sudėtinga. Šeimos gydytojui labai sunku tiksliai pasakyti, kas galėtų sukelti šį skausmą – raumens patempimo ir plyšimo atskirti praktiškai neįmanoma. Jeigu raumuo trūkęs, o šeimos gydytojas pacientą siunčia pas fizioterapijos specialistą, pastarasis mankštintis verčia kankinantis nuo skausmo, plyšimas tik dar gilėja“, - sako specialistas.
„Tai menkas pažeidimas, kuriam galbūt reikia nesudėtingos operacijos, gali jis turėti ir labai skaudžių pasekmių. Tyrimas ultragarsu labai nebrangus, tačiau informatyvus. Jo problemai aptikti tikrai pakaktų. Kartais tyrimo metu galima atlikti ir gydymo procedūrą – priešuždegiminius steroidus suleidžiant tiesiai į sąnarį“, - teigia gydytojas.
Nosies, gerklės ir ausų ligų specialistas iš Londono Johnas Rubinas teigia: „Pas mane kreipiasi daug žmonių, kurie skundžiasi gleivių pertekliumi gerklėje ar nosies gilumoje. Juos atsiunčia šeimos gydytojai. Tiesą sakant, priežastis gali būti itin paprasta – skrandžio rūgšties patekimas į stemplę. Jausmas tikrai primena gleivių perteklių“.
„Galima teigti, jog tokie nemalonūs pojūčiai vargina kas trečią žmogų. Todėl, prieš siųsdami pas nosies, ausų ir gerklės specialistą, šeimos gydytojai turėtų pabandyti paprasčiausius vaistus, neleisiančius rūgščiai iš skrandžio kilti į viršų“, - mano specialistas.
Česfildo parko ligoninės reumatologas Andrew Bamji sako: „Nuo reumatinio artrito kenčiantys pacientai (sergant šia liga skauda ir tinsta rankų, kojų, riešų sąnariai, ji kankina maždaug 2 proc. visų gyventojų), greičiau pasveiksta, jeigu laiku sulaukia tinkamos pagalbos. Dažniausiai liga laiku nepastebima, todėl įsisenėja, skausmas tampa dar stipresnis“.
„Norėtųsi, kad šeimos gydytojai šią ligą pastebėtų jau pačioje pradžioje – sąnarių tinimas, sąstingis rytais ir pernelyg jautri sąnarių reakciją į orų kaitą. Visi šie simptomai turėtų priversti sunerimti“, - mano A. Bamji.
„Vienas iš perspėjančių ženklų, jog galbūt susidūrėte su reumatiniu artritu – mažakraujystė arba geležies trūkumas. Net aštuoniais iš dešimties šio artrito atveų pacientai turi ir anemiją. Deja, šeimos gydytojai dažniausiai dėmesį skiria būtent mažakraujystės gydymui ir nepagalvoja, jog geležies trūkumas gali būti kitos ligos simptomas“, - sako reumatologas.
Kraujagyslių chirurgas Eddie Chaloneris sako: „Pacientai, kuriems tinsta koja, iš šeimos gydytojo neretai gauna antibiotikų – manoma, kad tai paprasčiausia infekcija. Tačiau iš tikrųjų tinimo priežastis dažniausiai yra paviršinis flebitas – paviršinių venų uždegimas. Sergant šia liga, paviršines venas apima uždegimas, jose pradeda formuotis kraujo krešuliai“.
„Dažniausiai tokių problemų kyla venų varikozės apimtose venose, tačiau pasitaiko ir po sveikos venos sužalojimo. Dažniausiai krešulys išsivaikšto pats, tačiau, jeigu pacientui labai skauda, skiriami priešuždegiminiai vaistai. Antibiotikai šiuo atveju tikrai nepadės“, - teigia specialistas.
„Jeigu nebuvo daryta jokia operacija, koja nepažeista, nepūliuoja, tikimybė, jog negalavimo priežastis yra infekcija, praktiškai lygi nuliui. Nesuprantu, kodėl šeimos gydytojams taip sunku tai suprasti“, - sako E. Chaloneris.
Prostatos vėžio specialistas ir garsus urologas Christopheris Edenas sako: „Dauguma šeimos gydytojų 40 metų peržengusiems ir antsvorio turintiems vyrams rekomenduoja atlikti cholesterolio kiekio tyrimą. Tačiau šiai kategorijai priklausantys vyrai – vidutinio amžiaus ir turintys antsvorio (KMI didesnis nei 25) – taip pat labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu. Ir suserga dažniausiai agresyvia jo forma. Todėl rekomenduočiau šeimos gydytojams neapsiriboti vien cholesteroliu“.
„Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas tokiems vyrams tiesiog būtinas. Minėtasis antigenas – baltymas, esantis kraujyje, kurį gamina sveikos prostatos ląstelės. Padidėjęs jo kiekis byloja apie prostatos vėžį“, - perspėja specialistas.
Ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas Mylesas Blackas sako: „Man didžiausią nerimą kelia tai, jog šeimos gydytojai kartais staigų klausos suprastėjimą susieja su sieros kamščiu ar skysčiu, ausyje susikaupusiu dėl infekcijos ar peršalimo. Iš tikrųjų dažnai taip nutinka dėl ligos, vadinamos neurosensoriniu prikurtimu – jeigu ši liga nedelsiant negydoma, atsiranda rizika apkursti visam laikui“.
„Didžiausias skirtumas nuo ausyje susidariusio kamščio ir neurosensorinio prikurtimo yra tas, jog klausa dingsta iš viso, dažniausiai apkurstama viena ausimi. Peršalimo atveju ausis tarsi užsikemša. Neurosensorinis prikurtimas ištinka tais atvejais, kai peršalimas, virusas ar infekcija nukeliauja į vidinę ausį. Tokiais atvejais būtinas skubus gydymas steroidais“, - perspėja specialistas.
„Mane labiausiai neramina tai, jog pacientas gali apkursti vien dėl to, kad šeimos gydytojui trūksta kompetencijos diagnozuoti neurosensorinį apkurtimą“, - sako M. Blackas.
