Vadinamosios atvejų ataskaitos, kuriose apibūdinama atskirų pacientų būklė, nepasižymi tokiu pat patikimumu kaip kruopštūs moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvauja tūkstančiai žmonių. Tačiau tokios ataskaitos kartais gali padėti gydytojams geriau perprasti retus susirgimus ar pastebėti neįprastus simptomus, kurių atsiranda įprastų susirgimų atvejais.

„Live Science“ siūlo susipažinti su dešimties keisčiausių 2019-ųjų medicininių atvejų ataskaitų apžvalga.

Violetinis šlapimas

Vadinamieji kateterio maišeliai, kartais naudojami ligoninėje gulinčio paciento šlapimui surinkti, paprastai nebūna įnirtingų diskusijų ir aptarinėjimo objektas. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai paciento šlapimas tampa violetinis. Taip nutiko moteriai Prancūzijoje: po 10 ligoninėje praleistų dienų pastebėta, kad šlapimas jos kateterio maišelyje pakeitė spalvą iš įprastinės geltonos į keistai atrodančią violetinę.

Reta būklė, pavadinta tiesiog „violetinio šlapimo maišelio sindromu“, yra neįprastos cheminės reakcijos, galinčios įvykti kateterio maišelyje, pasekmė. Taip nutinka, kai bakterijos šlapime esančią cheminę medžiagą indoksilo sulfatą – maistinės medžiagos triptofano skilimo produktą – paverčia raudonos ir mėlynos spalvos junginiais, kurie drauge atrodo violetiniai.

Nors violetinis šlapimas atrodo keistai, ši būklė savaime nėra pavojinga. Tačiau tai gali būti ir šlapimo takų infekcijos ženklas. Laimei, ši prancūzė nesirgo šlapimo takų infekcija, o jos šlapimas po keturias dienas trukusio intensyvaus organizmo drėkinimo laikotarpio pamažu tapo įprastos spalvos, kaip rašoma šio atvejo ataskaitoje, paskelbtoje spalio 31 dieną „The New England Journal of Medicine“.

Mėlynas kraujas

Kai jauna moteris Rodo saloje gydytojams pranešė, kad „pamėlo“, ji būtent tai ir turėjo omenyje. Į skubiosios medicinos pagalbos skyrių patekusi 25-erių moteris skundėsi silpnumu, nuovargiu, dusuliu ir pamėlusia oda. Iš pacientės arterijų kraujo paėmę gydytojai pamatė, kad jis yra ne įprastinės ryškiai raudonos, o tamsiai mėlynos spalvos.

Moteriai buvo diagnozuota methemoglobinemija – kraujo liga, kuria sergant hemoglobinas, deguonį nešantis raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, nepajėgia veiksmingai perduoti deguonies kūno audiniams. Dėl šios būklės oda ir kraujas gali pamėlti.

Susirgimas gali būti paveldimas, tai gali būti ir reakcijos į vaistus rezultatas. Minėtosios moters atveju, panašu, taip nutiko dėl antrosios priežasties: prieš pasirodant neraminantiems simptomams ji vietiškai suvartojo didelę dozę vaistų, malšinančių danties skausmą. Moteris buvo gydoma metileno mėliu, kuris greitai pataiso padėtį. Kitą rytą ji jau jautėsi pakankamai gerai ir galėjo sugrįžti namo, teigiama jos atvejo ataskaitoje, paskelbtoje rugsėjo 19 dieną „The New England Journal of Medicine“.

Paslaptingas apsvaigimas

Vyriškis prisiekinėjo niekuomet nevartojęs alkoholio, tačiau juo besirūpinę gydytojai tuo nepatikėjo: vyras ne tik atrodė girtas, bet ir alkoholio kiekis jo kraujyje buvo labai didelis. Visgi paaiškėjo, kad vyriškis sakė tiesą: jis sirgo reta liga, kai žarnyno mikroorganizmai gamina alkoholį.

Šešerius metus 46-erių vyriškis išgyvendavo paslaptingus apgirtimo epizodus, teigiama rugpjūčio 5 dieną žurnale „BMJ Open Gastroenterology“ paskelbtoje jo atvejo ataskaitoje. Tokių epizodų metu jis patirdavo mąstymo ir psichikos pokyčių, įskaitant vadinamąjį smegenų rūką, be to, jis tapdavo agresyvus, o toks elgesys vyrui paprastai nebuvo būdingas. Kartą jis buvo suimtas už vairavimą išgėrus, o alkoholio kiekis jo kraujyje du kartus viršijo leistiną normą. Visą laiką vyras tikino alkoholio nevartojęs.

Galiausiai gydytojai vyriškiui diagnozavo alkoholio gaminimosi sindromą (ABS). Jis ištinka, kai žarnyne esantys mikroorganizmai fermentuoja angliavandenius į alkoholį. Šio vyro žarnyne apsigyvenusios mielių atmainos angliavandenius vertė alkoholiu. Alkoholį gaminančius mikroorganizmus panaikino antibiotikai, o probiotikai padėjo atkurti sveiką žarnyno mikroflorą. Galiausiai vyriškis ir vėl galėjo valgyti angliavandenius nesibaimindamas netikėtai apsvaigti.

Vasabių perteklius

Tiek vasabiai, tiek avokadai yra populiarus žalias maistas, tačiau veikiausiai nesinorėtų vienų su kitais supainioti, turint omenyje smarkiai besiskiriantį skonį ir intensyvų aštrumą. O štai vienai moteriai Izraelyje dėl tokio susipainiojimo išsivystė vadinamasis sudaužytos širdies sindromas.

60-metė moteris dalyvavo vestuvėse ir suvartojo „didžiulį kiekį vasabių“ – ji manė, kad tai buvo avokadai, rašoma šio atvejo ataskaitoje, paskelbtoje žurnale „BMJ Case Reports“ rugsėjo 20-ąją. Po kelių minučių moteris pajuto „staigų spaudimą krūtinėje, plintantį į rankas“, rašoma ataskaitoje.

Kitą dieną moteriai buvo diagnozuotas sudaužytos širdies sindromas – būklė, kai pagrindinė širdies pumpuojanti kamera, kairysis skilvelis, taip padidėja ir susilpnėja, kad nebegali tinkamai pumpuoti kraujo. Šią būklę gali sukelti emocinis ar fizinis stresas. Minėtuoju atveju gydytojai įtarė, kad šį sindromą moteriai galėjo sukelti deginantys vasabių kąsniai. Laimei, paprastai tokia būklė yra laikina. Moteris pasveiko po maždaug mėnesį trukusio gydymo širdžiai skirtais vaistais.

Varpos sukaulėjimas

Kartais nutinka taip, kad kaulų atsiranda tose vietose, kuriose jų neturėtų būti. Vienam 63-ejų vyriškiui tokia vieta tapo varpa.

Vyrui po kritimo buvo atliktas dubens rentgeno tyrimas. Gydytojai aptiko, kad visa jo varpa tiesiog sukaulėjo, rašoma atvejo ataskaitoje, paskelbtoje žurnalo „Urology Case Reports“ rugsėjo numeryje. Kitaip tariant, jo varpa ėmė virsti kaulu.

Vyrui buvo diagnozuotas varpos sukaulėjimas. Tokia būklė yra labai reta – medicininėje literatūroje aprašoma mažiau nei 40 atvejų. Sukalėjimas vyksta, kai minkštuosiuose audiniuose kaupiasi kalcio druskos ir ima formuotis kaulas.

Užsiliepsnojusi krūtinė

Kai širdies operacijos metu užsiliepsnojo operuojamo vyriškio krūtinė, tai nebuvo savaiminis užsidegimas – veikiau retai pasitaikanti chirurginė komplikacija, galinti pasitaikyti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

Pasak birželį Europos anestiozologų draugijos susitikime pristatytos ataskaitos, 60-mečiui vyrui trūko krūtinės arterija ir buvo reikalinga operacija – būklė buvo pavojinga gyvybei. Vyriškis ilgai sirgo lėtine plaučių liga. Operacijos metu gydytojams teko skirti vyriškiui didelę papildomą deguonies dozę, kad išvengtų kvėpavimo problemų. Gydytojai taip pat pasitelkė elektrokardijos prietaisą, šildantį audinius elektra, kad sustabdytų kraujagyslių kraujavimą.

Staiga kibirkštys nuo elektrokardijos prietaiso įžiebė ugnį ant chirurginės marlės. Ugnis greitai buvo užgesinta fiziologiniu tirpalu, o pacientas sužalojimų nepatyrė.

Prie per operaciją įsižiebusios ugnies, panašu, prisidėjo papildomo deguonies panaudojimas. Pats deguonis nedega, tačiau jis sumažina temperatūrą, kuriai esant gali įsiliepsnoti ugnis. Nepaisant šio incidento, likusi operacija praėjo gerai, gydytojai sėkmingai išsprendė problemą.

Plaukų rakštis

Atrodo, kad išslinkęs plaukų kuokštas yra pakankamai nepavojingas dalykas. Tačiau retais atvejais iškritę plaukai gali įsmigti į odą – susiformuoja vadinamoji plaukų rakštis.

Taip nutiko 35-erių vyriškiui Brazilijoje, atsidūrusiam skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dėl paslaptingo skausmo dešiniajame kulne, kuris vyrui vaikštant sustiprėdavo.

Vyro koją apžiūrėję gydytojai iš pradžių neaptiko nieko blogo. Tačiau įdėmesnė kulno apžiūra parodė, kad prie jo pėdos, panašu, prikibo plaukų sruoga. Vyrui buvo diagnozuota odos pili migrans – reta būklė, kai plaukų sruoga ar plauko dalis įsiskverbia į odą. Per pastaruosius 60 metų užfiksuoti tik 26 odos pili migrans atvejai.

Kad pašalintų plaukus, gydytojai pasitelkė vos 10 milimetrų dydžio pincetus. Iš karto po procedūros skausmas vyriškiui atlėgo, rašoma šio atvejo ataskaitoje, paskelbtoje birželio 20 dieną „The Journal of Emergency Medicine“.

Mitybos sukeltas regėjimo pažeidimas

Gausus greitojo maisto vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik liemens apimčiai ir širdžiai, bet ir regėjimui. Taip iš tiesų nutiko britų paaugliui, ilgą laiką valgiusiam vien tik gruzdintas bulvytes, traškučius ir kitą greitąjį maistą: dėl netinkamos mitybos jis pamažu neteko regėjimo, teigiama atvejo ataskaitoje, paskelbtoje rugsėjo 2 dieną žurnale „Annals of Internal Medicine“.
Paauglys, kaip teigiama, buvo itin išrankus maistui. 14 metų jam buvo diagnozuotas labai didelis vitamino B12 trūkumas. Sulaukęss 15 metų, jaunuolis ėmė prastai girdėti, atsirado regėjimo problemų, o būdamas 17 metų jis beveik nebematė abiem akimis. Tyrimai parodė, kad paaugliui buvo pažeistas regos nervas – nervinių skaidulų pluoštas, jungiantis galinę akies dalį su smegenimis.

Gydytojams pasiteiravus, kuo pacientas maitinosi, šis prisipažino, kad vienintelis jo vartotas maistas buvo gruzdintos bulvytės, traškučiai, balta duona ir perdirbtos mėsos produktai – kumpio griežinėliai ir dešra. Jaunuoliui buvo diagnozuota dėl prastos mitybos išsivysčiusi optinė neuropatija – kitaip tariant, regos nervo pažeidimas, atsirandantis dėl netinkamos mitybos. Yra žinoma, kad B grupės vitaminai yra būtini daugeliui ląstelių reakcijų, o šių vitaminų trūkumas gali sukelti toksiškų šalutinių produktų kaupimąsi ir galiausiai paskatinti nervų ląstelių pažeidimus.

Paauglio regos pažeidimas buvo nebepataisomas, tačiau jam buvo skirta papildų, užkirtusių kelią dar didesniam regėjimo pablogėjimui. Jaunuolis taip pat buvo nusiųstas pas psichikos sveikatos specialistus dėl valgymo sutrikimo.
„Susmukusi“ rainelė

Gali atrodyti, kad rainelė – spalvotoji akies dalis – negalėtų tiesiog „susmukti“. Bet dėl tam tikrų akies sužalojimų taip nutikti gali, kaip atsitiko vienam vyriškiui Taivane: dėl sužeidimo jo akies rainelė atsiskyrė nuo įprastos vietos ir susmuko žemyn.

Vyras kreipėsi į akių kliniką, mat netyčia susižalojo kairę akį nailonine virve su kabliais, aprašoma atvejo ataskaitoje, pateiktoje balandžio 10 dieną „The New England Journal of Medicine“. Vyras skundėsi skausmu ir vaizdo dvejinimusi.

Jam buvo diagnozuota trauminė iridodializė – akies sužalojimo tipas, kai dėl buko daikto sukeltos traumos rainelė atsiskiria nuo už jos esančios apvalios struktūros, vadinamos krumplynu (corpus ciliare). Vyrui buvo atlikta operacija – iridoplastija, padedanti pakeisti rainelės vietą. Po operacijos vyzdžio forma buvo atstatyta, o regėjimas pasitaisė.

„Pieningas“ kraujas"

Vyriškio kraujas buvo toks tirštas nuo riebalų, kad tapo baltas kaip pienas.

39-erių vyras sirgo diabetu, tačiau jam skirtų vaistų reguliariai negėrė, aiškinama atvejo ataskaitoje, paskelbtoje vasario 25 dieną žurnale „Annals of Internal Medicine”. Į skubios pagalbos skyrių vyriškis pateko dėl pykinimo, vėmimo, galvos skausmo ir sumažėjusio budrumo.

Atlikti testai parodė, kad vyriškio kraujyje buvo nepaprastai didelis trigliceridų – tam tikros rūšies riebalų – kiekis. Mažiau 150 miligramų viename decilitre kraujo laikoma normaliu kiekiu, o daugiau nei 500 miligramų decilitre – dideliu kiekiu. Šio vyro kraujyje trigliceridų kiekis buvo daugiau nei 14 tūkst. miligramų decilitre.

Gydytojai mėgino specialiu aparatu išfiltruoti riebalus iš vyro kraujo – šis procesas vadinamas plazmafereze. Tačiau dėl nepaprastai didelio riebalų kiekio kraujyje aparatas užsikimšo. Todėl buvo nuspręsta nuleisti vyrui kraujo, kad tokiu būdu būtų išgelbėta jo gyvybė. Ataskaitos autorių teigimu, tai buvo pirmasis žinomas atvejis, kai didelio trigliceridų kiekio kraujyje problema išspręsta kraujo nuleidimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)