aA
Visame pasaulyje vykdoma aktyvi kampanija, primenanti motinos pieno naudą kūdikiui ir skatinanti moteris kuo ilgiau žindyti. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vaikai turi būti žindomi bent iki 2 metų. Tačiau Lietuvoje metų ir 4 mėnesių kūdikį vis dar žindanti mama, panorusi kartu su vaiku vykti į intensyvios terapijos skyrių, sulaukė medikės juokelio – jei vaikas vis dar neatpranta nuo krūties, esą „tai „soskės“ problema arba seksualinis priekabiavimas“.
Žindymas, maitinimas krūtimi, motinystė
© Shutterstock nuotr.

Medikė nusprendė, kad vaikas naktį pakentės be motinos krūties

„Visi aplinkui kalba, rašo apie žindymo naudą kūdikio, o taip pat ir pačios moters sveikatai. Deja, susidūriau su kitokia nuomone. Man aiškino, kad tokio amžiaus vaikui žindymą jau reikėtų nutraukti, o jei nepavyksta, tai, kaip pajuokavo medikė, „soskės“ problema arba seksualinis priekabiavimas. Išgirdusi tokį medikės pajuokavimą pasijaučiau kaip gavusi šlapiu skuduru per veidą“, - pasakojo DELFI pašnekovė.

Medikų pagalbos vaikui prireikė, kai jam prasidėjo alerginė reakcija. Kadangi rajone, kuriame gyvena šeima, vaikų gydytojas atostogavo, kūdikio pasiimti atvyko medikai iš Šiaulių – iš Moters ir vaiko klinikos. Motinai buvo pasakyta, kad vaikas stebėjimui bus paguldytas į intensyvios terapijos skyrių, kuriame ji neturės galimybės būti kartu su vaiku.

„Man pasakė, kad aš vis tiek būčiau koridoriuje, tad nėra man ko ten važiuoti. Vaikas esą pakentės be mano pieno, o man patarė atvykti šeštą arba aštuntą valandą ryto. Būčiau sutikusi nusnausti ir koridoriuje ant suoliuko, bet su esama tvarka nesiginčijau. Ligoninėje buvau pusę septynių, paskambinau prie skyriaus durų, bet man paaiškino, kad pagal taisykles lankytojai įleidžiami tik nuo devynių. Nesiginčijau ir prisėdau laukti, kol mane pasikvies. Besėdėdama perskaičiau vidaus taisykles, o juose parašyta, kad esant kai kurioms aplinkybėms, kai nėra labai sudėtinga paciento būklė, lankytojai gali būti įleidžiami. Įleidžiama gydytojo, skyriaus vedėjo, dar kažko leidimu. Manau, tikrai galėjo man pritaikyti šią išimtis, juolab kad vaiko sveikata buvo stabili. Deja, iki pat devynių vaikas buvo nevalgęs – prie jo buvo padėta košės lėkštė, bet ji buvo pilna. Gal jis tuo metu miegojo, kai atnešė“, - svarstė moteris.

Anot pašnekovės, kol ji kantriai laukė devintos valandos, prie jos buvo priėjusi ta pati gydytoja, atkalbinėjusi nuo vaiko žindymo. Ji maloniai paaiškino vaiko būklę – esą reakcija sustabdyta ir greičiausiai bus galima jį pasiimti namo, taip pat papasakojo, kaip vaikas ištvėrė kelionę iki ligoninės, nuramino mamą, kad jis greitai užmigo.

„Aš džiaugiuosi, kad vaikui suteikė pagalbą, visgi nuoskauda širdyje, kad buvo taip kreivai žiūrima į mano norą jį žindyti, taip ir liko. Beje, aš ir pati jau norėčiau nutraukti maitinimą, nes pavargau. Visgi žinau apie motinos pieno naudą vaikui, todėl, nors dieną stengiuosi krūties neduoti, naktį keletą kartų pamaitinu. Aš suprantu, kad reanimacijoje negalėjau likti, bet tikrai galėjau pabūti kur nors koridoriuje. Kodėl gi aš negalėčiau pamaitinti vaiko, jeigu jo būklė tai leidžia? Galbūt medikams pasirodė bjaurus šis procesas, nes mano vaikas yra didelis, stambaus sudėjimo ir atrodo kaip dvejų metų? Tačiau mano manymu, tai natūralus procesas“, - tikino pašnekovė.

Ligoninės vidaus taisyklės leidžia moterims žindyti

Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinika. ŠAVA nuotr.
Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinika. ŠAVA nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius Linas Rovas tikino, kad tokia gydytojos nuomonė apie žindymą, jeigu ji iš tiesų jos laikosi, yra jos asmeninė ir prieštarauja ligoninės politikai.

„Jei kūdikio būklė tokia, kad jis gali žįsti krūtį, motina pas mus be jokių apribojimų gali maitinti, net jei vaikas guli reanimacijoje. Taip moterys ir daro. Mes skatiname jas maitinti nuo pat pirmos minutės, jei tik vaikas gali paimti krūtį. Kalbu apie visai mažus kūdikius, o dėl vyresnio vaiko – šiuo atveju gal tokia medikė pasitaikė. Tačiau tai tikrai neturėjo būti jos reikalas – kiek mama nori, tiek laiko žindo. Tikrai nežinau tos situacijos, bet šiuo atveju galėjo suveikti žmogiškasis veiksnys. Mūsų klinikoje žindymas tikrai skatinamas“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, tokiu atveju moteris galėjo kreiptis pagalbos į administraciją. Pagal bendrą įstaigos tvarką, jei tik nėra kontraindikacijų, dėl kurių vaikas negalėjo imti krūties, mama galėjo vykti į ligoninę ir joje pasilikti.

Specialistai: tam tikrais atvejais normalu žindyti ir 5 metų vaiką

Lietuvoje moterys kūdikius žindo dažniausiai iki šešių mėnesių, taip pat nemažai „ištempia“ iki metų, o vėliau skaičius gerokai krenta.

Eglė Markūnienė
Eglė Markūnienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot Šeimos centro „Gera pradžia“ gydytojos neonatologės dr. Eglės Markūnienės, tyrimai rodo, kad tose tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai žindomi ilgai – krūties jie atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą, padeda išlikti.

„Pas mus žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų.

Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė.

E. Markūnienė taip pat paneigė dažnai minimą motyvą, kad žindyti reikia tol, kol yra pieno. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko – būtent jis turi atsisakyti žįsti.

„Kai sovietmečiu po gimdymo mamos būdavo atskiriamos nuo vaikų, kai jos būdavo skatinamos maitinti vaiką pagal griežtą grafiką, tuomet ir įsitvirtino nuostata, kad moterys dažnai neturi pieno. Jei per 4-6 savaites, kol užsiveda visi organizmo mechanizmai, nepadaroma esminių klaidų, pieno būna. Dėl kokių nors priežasčių tikrai negali žindyti savo vaikų tik 2 proc. moterų, o 15 proc. negali pilnai išmaitinti. Taigi bent šiek tiek pieno gali turėti beveik visos, tik reikia turėti motyvacijos ir žinių. Šiuo atveju nepadeda principas – vaikas žino, kad reikia žįsti krūtį, o aš žinau, kad ją reikia duoti. Moterys turi būti mokomos tai daryti“, - pasakojo žindymo konsultantė.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Daktaras pasakė, kada po trečiosios dozės labiau tikėtinos stipresnės šalutinės reakcijos

Nuo antradienio sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze kviečiami skiepytis visi, vyresni...

Situacijai kaistant – žinios iš šalies ligoninių: dalis riboja planines paslaugas, kitos – pacientų lankymą COVID-19 nusinešė nė 50-ies neturėjusio telšiškio gyvybę

Vis daugiau ligoninių dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos Lietuvoje ir augančio...

Lazdynų ligoninėje dėl augančio sergamumo COVID-19 keisis pacientų lankymo tvarka (2)

Blogėjant epidemiologinei situacijai šalyje, nuo š. m. spalio 23 d. Respublikinėje Vilniaus...

Europos sveikatos agentūros vadovė nurodė, kiek būtina paskiepyti žmonių, prieš švelninant ribojimus

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) teigia, kad prieš švelninant koronaviruso...

Vilniuje padėtis prastėja: dėl augančio sergamumo Antakalnio ligoninėje uždaromas svarbus skyrius (132)

Kasdien augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, ligoninės ir toliau itin greitai pildosi šiais...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Į kieno kišenę nuguls nacionalinio stadiono milijonai: bendrovėje besisukantys lietuviai išvengia viešumos (8)

Pasirašius daugiau apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį pasigirdo...

Daugiau nei 100 milijonų eurų, skirtų darbuotojų išeitinėms, biudžete guli nenaudojami: pasinaudoja tik retas (7)

Pandemija sudrebino darbo rinką, tačiau valstybės kaupiamos lėšos, skirtos atleidžiamiems...

Skrandžio opos kankina dažną lietuvį: gydytoja nurodė pagrindinę ligos priežastį ir dažniausią simptomą (1)

Skrandžio opa – tai skrandžio gleivinės žaizda, atsirandanti sumažėjus skrandžio gleivinės...

Michael Msika, Macarena Munoz | D+

Chaosas tiekimo grandinėje – rykštė Europos įmonių pelnui: štai, ką stebės investuotojai

Su sąnaudomis susijęs spaudimas, tiekimo grandinę apėmęs chaosas ir nusivylimas atsivėrimo...

Itin rezultatyvioje LaMelo ir lemiamą metimą prametusio Sabonio dvikovoje triumfavo „Hornets“ (5)

Naująjį NBA sezoną nuostabia nata pradėjęs Domantas Sabonis svarbiausią rungtynių akimirką...

Orai nedžiugins: gūsingas vėjas nesitrauks, pajūryje gali sustiprėti iki 30 m/s ant kelių gali būti nuvirtusių medžių (4)

Ketvirtadienio naktį lietus palaistys tik kai kuriuos šalies rajonus. Vėjas liks pietvakarių,...

Arūnas Milašius | D+

Ką daryti su nukritusiais lapais, kad gautume naudos

Ruduojantys rudeniniai sodo medžiai tai ne tik atgaiva akims, bet ir galvos skausmas. Ką gi daryti...

Puiki žinia žmonijai: tyrimo ataskaitą pateikę epidemiologai praneša apie itin pavojingo viruso išnykimą (9)

Daugumai iš mūsų pastarieji metai buvo praleisti įvairiais būdais besisaugant nuo COVID-19...

Australijos milijardierius planuoja naują gamyklą, kad galėtų varžytis su Kinija

Milijardierius kasybos magnatas Andrew Forrestas pagrindiniame Australijos anglies prekybos...

Pasaka žaibiškai virtęs mėsininko Salt Bae gyvenimas kupinas įdomybių: iš skurdo išvadavo turtuoliai, už kepsnį mokantys po 800 eurų

Jo restoranų lankytojai į garsųjį turką žiūri kaip į charizmatišką asmenybę, leidžiančią...