Neišmeskite eglučių
Pasak vaistažolininko, lektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos daktaro Mariaus Lasinsko, jei dabar organizmui reikia pagalbos, bet vasarą patingėjote ar nespėjote prisirinkti žolelių, gali padėti spygliuočiai.
„Pagalbą suteikia pušis, eglė, kadagys. Šių medžių spygliai labai padeda nuo įvairių žiemos negandų, tokių kaip peršalimas, gripas, virusinės ligos. Iš spyglių galima pasidaryti arbatą – saują spyglių litrui vandens, vanduo turėtų būti 90–95 laipsnių karščio. Termose palaikyti kokią valandą. Gerti su medumi, tačiau medaus nereikėtų dėti į pačią arbatą, nes taip jis praras gerąsias savo savybes, geriau paimti šaukštelį ir po truputį jį valgyti geriant arbatą“, – pasakojo M. Lasinskas, knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius.
Tokia arbata stiprina imunitetą, turi priešvirusinių ir antibakterinių savybių. Taigi, jei jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, išeikite į kiemą, susiraskite švaresnę vietą prisirinkite spyglių.
„Jei negalite laukti valandos, galima spyglius virti. Reikėtų įdėti saują spyglių į puodą su vandeniu ir ant silpnos ugnies pašildyti 10 minučių. Tokį nuovirą galima gerti po trečdalį stiklinės kelis kartus per dieną“, – sakė žolininkas.
Be to, jei po Kalėdų dar neišmetėte eglučių, galite panaudoti ir jas.
„Ypač, jei eglutė ekologiška. Jos spyglius galima panaudoti jau minėtoms arbatoms, o nuovirą galima įsipilti ir į vonią“, – pasakojo žolininkas.
Padėti gali ir aviečių šakelės
Spygliai – ne vienintelė gamtos dovana, kurią galima gauti ir žiemą. Net ir prisnigus ant žemės galite rasti aviečių šakelių.
„Kai būna aukšta temperatūra, šiemet man dar močiutė apie tai priminė, kad galima prisirinkti sudžiūvusių aviečių šakelių. Jas kelias minutes pavirti puode, o tokią arbatą išgerti. Taigi, yra ir žiemos metu augalų, kurie gali padėti“, – pasakojo dr. M. Lasinskas.
Pasak pašnekovo, savo vaistinėlėje pravartu turėti juoduogio šeivamedžio žiedų arba uogų, jos gali būti džiovintos arba iš jų pagamintas sirupas.
„Šeivamedžio uogų šviežių vartoti negalima, todėl jos turi būti termiškai apdorotos. Pirmomis dienomis arbatos reikėtų išgerti nemažai, litrą ar pusantro, arba tiek, kiek pavyksta. Vaikams dar gerai maišyti su natūraliomis obuolių sultimis, taip skaniau gerti ir geriau pasisavinama. Šeivamedis tikrai didelė pagalba, jei jo turite. Jei neturite, galite paieškoti pas žolininkus, taip pat yra kai kuriose vaistinėse“, – patarė dr. M. Lasinskas.
Žolininkas pasakojo, kad kosuliui palengvinti ir suskystinti gleives gali padėti ir vaistinė svilarožė.
O jei naktį sunku užmigti, galima išbandyti liaudišką priemonę: supjaustyti gabalėliais svogūną ir laikyti netoli galvos.
„Nelabai kvepia namuose, bet iš tiesų didžiulė pagalba, ypač, kai vaikai sako, kad negali kvėpuoti ir užmigti. Svogūno eteriniai aliejai labai gerai nuima gleivinės paburkimą, palengvina kvėpavimą, turi priešvirusinių savybių. Galima pridėti ir česnakų“, – sakė dr. M. Lasinskas.
Namų vaistinėlėje visada gerai turėti ir tradicinių, visiems gerai žinomų augalų, tokių kaip čiobrelį, raudonėlį ir mėtą. Jie taip pat palengvina kosulį ir padeda sveikti. Jei kosulys sausas, sunku atsikosėti, reikia jį slopinti, reikėtų ieškoti Islandinės kerpenos – ją galite rasti pas kai kuriuos žolininkus arba vaistinėse.
Priminė, kaip reikia vartoti vaistažoles
Tam, kad vaistažolės padėtų, reikia jas vartoti teisingai. Žolininkas primena, kad per dieną išgerti vienas – du puodeliai vaistažolių arbatos yra atsigėrimui, trys – keturi sveikatai pagerinti.
„Jei reikia kaip vaisto, nes liga ūmi, laužo kaulus, reikėtų penkių – šešių puodelių. Tai išeina litras ar pusantro per dieną. Ūmiais atvejais tokius didesnius kiekius galima gerti kelias dienas, net iki 5 dienų“, – sakė dr. M. Lasinskas.
Jei atvejis nėra ūmus, gerti vaistažolių arbatą reikėtų 7 dienas, o po jų daryti 3 dienų pertrauką. Jei pertraukų daryti nepavyksta, reikėtų gerti skirtingų augalų arbatas. Pertraukos reikalingos tam, kad organizmas nepriprastų ir vėliau netektų didinti dozių.
„Žolelių mišinį, pavyzdžiui, gamindavau „Šalin gripą“ arbatą – šeivamedžių, liepų žiedai, čiobreliai, šalavijų lapai, galima gerti 21 dieną. Dažnai tiek nė neprireikia, užtenka savaitės, bet jei liga užsitęsia, galima gerti ir 21 dieną, tada daryti 7 dienų pertrauką“, – kalbėjo žolininkas.
Gerti arbatą reikėtų nevalgius, valandą ar pusvalandį iki maisto ar valandą po valgio.
„Reikėtų prisiminti, kad sergant reikia riboti pieno produktus, nes organizme ir taip daug gleivių, o pieno produktai jas dar labiau skatina. Todėl nosis bus dar labiau užsikimšusi ir dar sunkiau bus kvėpuoti.
Imuninę sistemą reikėtų stiprinti ir per žarnyną, palaikyti sveiką mikrobiotą. Gerąsias bakterijas galima gauti per raugintus produktus, kefyrą, raugintus kopūstus, agurkus. Ryte reikėtų nuvalyti liežuvį su liežuvio valikliu. Jei labai peršti gerklę, galima naudoti bičių produktus, skystą bičių pikį, su juo praskalauti gerklę. Taip pat galima praskalauti su medetkų, šalavijų arbata“, – sakė dr. M. Lasinskas.
