O gerti vandenį valgio metu ar sveika? Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja dietologė Žana Antonova ir Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit paneigė tris su maisto virškinimu susijusius mitus ir patarė, ką turėtume daryti valgydami, jog virškinimo procesas nesukeltų nemalonių pojūčių.
Kuo daugiau burbuliukų – tuo geriau?
Visuomenėje įprasta manyti, jog vienkartinio persivalgymo nemalonius pojūčius sumažins stiklinė gazuoto gėrimo. Ir nors juose esantis anglies dioksidas išties skatina virškinimo sulčių išskyrimą, reikia nepamiršti, kad geriant daug gazuotų gėrimų, sveikatą galima ir pabloginti.
„Gausiai vartojant gazuotus gėrimus kyla rizika pakilti skrandžio rūgštingumui, nesvarbu, vartojamas mineralinis vanduo, ar kola. Tačiau gaivieji gėrimai, priešingai negu vanduo, pasižymi saldiklių gausa, kuri kenkia ne tik dantų emaliui, bet ir apskritai visam organizmui“, – pabrėžia R. Petereit.
Gydytoja Ž. Antonova tam pritaria ir sako, jog gaivieji gėrimai dėl jų sudėtyje esančių pridėtinių maistinių medžiagų pasižymi neigiamu poveikiu sveikatai, todėl jų žala yra didesnė palyginus su nauda, gauta dėl pagerinto virškinimo.
Pavyzdžiui, vienoje kolos skardinėje yra apie 35 gramai cukraus ir tai jau yra daugiau, nei rekomenduojama suvartoti per visą parą. Nepaisant to, vidutiniškai kiekvienas žmogus pasaulyje išgeria šio gaiviojo gėrimo bent kartą per keturias dienas ir nesusimąsto apie neigiamas pasekmes. Be to, gydytojai pastebi, jog už vis didėjančią nutukimo problemą yra atsakingas ne riebalų, o cukraus vartojimo perviršis, tad geriant gaiviuosius gėrimus verta pagalvoti ne tik apie virškinimo, bet ir apie viso organizmo gerovę.
Gydytojos akcentuoja, jog riebesnis, daugiau apdorotas maistas turi daugiau kalorijų, todėl organizmui prireikia daugiau energijos tokio maisto suvirškinimui – tada jaučiame tai, ką vadiname „apsunkimu“ po valgymo. Daug kas priklauso ir nuo individualaus asmens gyvenimo būdo bei patiriamo streso.
Pilvo išsipūtimas ir skausmas praeis gerai išsimiegojus
Suvalgius netinkamo ar sunkiai virškinamo maisto gali pasireikšti nemalonūs simptomai: jaučiasi sunkumas pilve, jo išsipūtimas, rėmuo. Ir nors gali pasirodyti, kad simptomai įprasti ir visai nepavojingi, dietologė Ž. Antonova pabrėžia, jog vertėtų atkreipti dėmesį į kiekvieną iš jų ir pritaikyti tinkamą gydymą.
„Visais atvejais reikėtų kreiptis pas gydytoją ir surasti diskomforto priežastį. Kartais nemalonius pojūčius sukelia netinkami mitybos įpročiai, tada užtenka mitybos plano korekcijos. Kita, kiek retesnė priežastis, yra virškinimo trakte atsiradusi bakterija. Tokiu atveju būtinas medikamentinis bei dietinis gydymas“, – svarbą būti neabejingiems savo sveikatai aiškina dietologė.
Gydytoja dr. R. Petereit akcentuoja, jog sunerimti verta ypač tada, kai jaučiamas pasikartojantis skausmas prieš ar po valgio – tai gali būti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės simptomai. Pasak specialistės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, nuo kokio maisto prasidėjo skausmas – jeigu net ir valgant sveikai situacija nepagerėja, būtina kreiptis į gydytojus.
Vanduo su maistu – blogas sprendimas
Apie skysčių ir maisto suderinamą sklando daug mitų. Dietologė Ž. Antonova pastebi, jog žmonės per dieną suvartoja ir taip nepakankamai, todėl rekomenduotų gerti neatsižvelgiant į valgymą.
„Iš tiesų, gerti galima ir prieš valgį (ypač rekomenduotina sergant nutukimu), valgio metu ir po valgio. Tai, jog valgio metu gerti – nesveika, yra nepatvirtinta mokslinė tiesa, todėl aklai ja tikėti nereikėtų“, – teigia gydytoja.
Dr. R. Petereit pritaria, jog vandenį privalu gurkšnoti per visą dieną, tačiau rekomenduoja jį gerti 20–30 min. prieš ir po valgio su tam tikromis išimtimis.
„Jeigu suvalgome sriubos, tada sotų kepsnį ir dar užsigeriame keliomis stiklinėmis gėrimo, tada, be abejo, mūsų skrandis patirs sunkumą. Tačiau kiekvienai taisyklei yra išimtis – jeigu valgome nedidelį kiekį ir sausesnį maistą, keli gurkšniai vandens tikrai nepakenks. Ypač jeigu užsigerti valgio metu paprašo vaikas, jam tikrai nederėtų drausti tai daryti“, – pataria dietologė dr. R. Petereit.
Virškinimo sklandumas – mūsų gyvenimo būdo atspindys
Dietologė Ž. Antonova pataria kiekvienam apgalvoti savo kasdienio maitinimosi įpročius: ar reguliariai valgoma, koks tai maistas, jo kiekis, kokie gėrimai yra vartojami valgymo metu, valgymo greitis, aplinka (ką veikiama valgant).
Dr. R. Petereit primena, jog nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo, kuris labai prisideda prie virškinimo efektyvumo. Anot dietologės, labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių – ar pavyksta susitvarkyti su patiriamu stresu, ar atrandame laiko pavalgyti ramiai, kokių medžiagų gauname iš suvalgyto maisto.
„Kasdieniame maisto racione turi būti tinkamas skaidulų kiekis, o jų yra grūduose, daržovėse, vaisiuose. Blogųjų – sočiųjų – riebalų suvartojame per daug, o gerųjų nesočiųjų, kurių yra riešutuose, sėklose – per mažai. Galvodami apie tai, ką ir kada valgome, padėsime savo skrandžiui virškinti“, – kalba specialistė.
Ž. Antonova pripažįsta, jog šiais laikais, esant dideliam kiekiui informacijos apie mitybą, eiliniam žmogui sunku susigaudyti, ar jo mityba yra pilnavertė. Norint įvertinti savo mitybos būklę bei maitinimosi įpročius patartina kreiptis pas gydytoją dietologą.
