– Kaip tinkamai pasiruošti maratonui?
– Visų pirma žmogus turi žinoti, ar jis neturi kokių sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų ir ar jis neserga tada, kai nori važiuoti ar bėgti. Kiekvienas žmogus prieš bet kokį didesnį sporto renginį turi atlikti medicininę patikrą.
– Kaip turėtų atrodyti dalyvaujančiųjų varžybose rytas?
– Būtina pavalgyti, tačiau turėtų būti likusios 3–4 val. iki varžybų, kad pavyktų maistą suvirškinti, o organizmas įsisavintų maisto medžiagas. Pilnu skrandžiu žmogui sunkiau dirbti fiziškai, nes organizmas naudoja energiją virškinimui.
– Šią vasarą temperatūra dažnai šokteli per 30 laipsnių. Kaip nenukentėti nuo karščio?
– Ar per šių metų velomaratoną dalyviai dažnai susižeisdavo?
– Nutikimų buvo daug, bet tik vienas iš jų – rimtas, kai susidūrus dviratininkėms viena iš jų patyrė galvos traumą, buvo praskelta kakta virš antakio. Jos gyvybei pavojus negresia.
Vyravo daug smulkių traumų – nubrozdinimų, dažnai žmonės kreipėsi dėl galvos skausmo, pakilusio spaudimo. Kai kurie ateidavo perrišti sužeistą vietą, nes matydavo, kad stovi medicininė pagalba, tai tuo pasinaudodavo.
– Turbūt reikia būti labai atidžiam ne tik prieš važiavimą, bet ir kelyje?
– Be abejo, kai dalyvauja tiek daug žmonių, būtina stebėti, kas vyksta kelyje. Labai daug žmonių krenta nuo dviračių, nusibrozdina, tad tikrai nėra paprasta. Kuo daugiau dalyvių, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas atsitiks.
– O ar vaikai gali dalyvauti, tarkime, 30 kilometrų rungtyje?
Jaunas organizmas – stipresnis organizmas. Aišku, negalima sugalvoti staigiai, kad, va, mano vaikas važiuos 30 kilometrų. Reikia išsibandyti prieš dalyvaujant tokiose rungtyse. Jei vaikas normaliai pravažiuoja 10, 20 kilometrų, tai viskas gerai.
– Kaip atstatyti savo organizmą pabaigus maratoną?
– Svarbiausia gerti daug vandens ir valgyti greitai įsisavinamų angliavandenių turinčių produktų.
