Paprastoji tekšė – erškėtinių šeimos daugiametis, žolinis, šakniastiebis augalas. Jo lapai trilypiai ar penkialypiai, žiedai balti. Vaisiai – stambūs oranžiniai sultingi kaulavaisiai.
Auga pelkėse, šlapiuose miškuose. Lietuvoje dažniau šiauriniuose rajonuose. Uogos prinoksta liepos, rugpjūčio mėnesiais, yra oranžiškai geltonos, sultingos, saldžiarūgštės. Jose daug askorbo rūgšties (ne veltui tekšės vadinamos šiaurės apelsinais).
Be to, jose yra cukrų, organinių rūgščių, pektinų, rauginių, dažinių, mineralinių medžiagų. Tradiciškai naudojamos ne tik tekšių uogas, bet ir jų šaknys, stiebai, žiedai, lapai.
Kodėl jie tokie naudingi?
Tekšės yra puikus antioksidantas, todėl naudingos vėžio prevencijai. Uogų sultys pasižymi stipriomis antibakterinėmis ir gydomosiomis savybėmis, todėl naudojamos pažeistai odai gydyti.
Tekšės padeda stiprinti imunitetą, mažina blogojo cholesterolio kiekį. Uogos normalizuoja medžiagų apykaitą, todėl padeda esant įvairaus laipsnio nutukimui. Tekšės – gera prevencija nuo skorbuto. Dėl galimybės normalizuoti kūno temperatūrą uogos vartojamos peršalus ir karščiuojant.
Tekšių nuoviras naudingas esant stipriam kosuliui ir bronchitui. Šios uogos rekomenduojamos esant nuovargiui, silpnumui, prastam apetitui ir net sergant mažakraujyste. Šviežios uogos naudingos sergant cukriniu diabetu, jose yra visas reikiamas kiekis naudingų junginių. Tekšės teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kraujagyslių elastingumą, kraujotaką.
