Perimenopauzė ir menopauzė
Rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis kartą pasakė: „Antroje žmogaus gyvenimo pusėje nėra nieko, išskyrus įpročius, įgytus per pirmąją pusę.“ Labai įžvalgi pastaba. Mūsų menopauzė praeitų gerokai lengviau, jei iki tol išsiugdytume tinkamus įpročius. Štai kodėl šis skyrius yra skirtas bet kokio amžiaus moterims: jaunoms, pagyvenusioms ir toms, kurios per vidurį.
Odrei, mano keturiasdešimtmetei bičiulei, prieš kelis mėnesius paskambino jos 55-erių draugė Eilina. Tai buvo delikatus reikalas, nes Eilina stengėsi neprašoma nedalyti patarimų. Ji pasakė Odrei, kad labai gailisi, jog, būdama keturiasdešimties, nežinojo to, ką žino dabar, penkiasdešimt penkerių. Tada ji daug ką būtų dariusi visai kitaip, priėmusi kitokius sprendimus, kurie būtų praturtinę jos patirtį ne tik menopauzės laikotarpiu, bet ir per tą dešimtmetį iki menopauzės. Ji norėjo pasiūlyti Odrei perskaityti apie tai keletą knygų, ir perskaityti būtent dabar.
Odrė mielai sutiko ir parsinešė knygas namo. Tik reikalas tas, kaip ji juokdamasi man sakė, kad ji jaučiasi šiek tiek nesmagiai, apsikrovusi knygomis apie menopauzę. Tarsi pati sau sakytų: „O, varge. Tai štai, kas manęs laukia: būsiu sena ir niekam tikusi.“ O ir jos vyrui tos knygos kėlė juoką, nors jis tikrai yra vienas jautriausių ir supratingiausių vyrų (gerąja prasme). Jie abu pastebėjo, kad nenori gilintis į šį reikalą, ir viską nuleido juokais, tačiau Odrė vis tiek ėmė skaityti tas knygas. Po keleto dienų ji man paskambino ir pasakė, kad tos knygos jai labai įdomios, kad jos patvirtina jos nuojautas ir padeda susiorientuoti. Nors šiuo metu ji kaip tik įpusėjo lyg ir visai kitokį gyvenimo etapą (turi pustrečių metų vaiką, kuris blogai miega, nes jam dygsta dantys), tačiau ji kaupia reikalingas žinias, supranta savo dabartinių sprendimų pasekmes ne tik dabartinei savo sveikatai, bet ir būsimiems gyvenimo etapams ir jėgoms. Štai taip linksmai jiedu su vyru mokosi naujo dalyko.
Susimąstymas apie menopauzę tik tada, kai ji užgriūva visu smarkumu, šiek tiek primena mėginimą kasti šulinį, kai norisi gerti. Juk geriau kasti po truputį, kad vandens būtų tada, kai jo prireiks.
Perimenopauzė ir menopauzė: nuo raumenų prie smegenų
Per pirmąsias mėnesines mergaitė sutinka savo išmintį.
Per menstruacijų metus ji praktikuoja savo išmintį, o sulaukusi menopauzės pati tampa išmintimi.
Amerikos indėnų posakis
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir galima numoti ranka į šį Amerikos indėnų posakį kaip į poetišką būdą nusakyti tam, kas šiais laikais vis dažniau laikoma įkyriu, kas mėnesį pasikartojančiu įvykiu. Tačiau pažvelgę iš kitos pusės pamatysime, kad posakis atspindi tikrovę, jog dažnai tik sulaukusi menopauzės moteris iš tiesų išmoksta sklandžiai vairuoti laivą per audringus gyvenimo vandenis. Šių laikų tradicinė kinų medicina moko, kad moteris gimsta, turėdama tam tikrą kiekį „gyvybinės esencijos“, tam tikro koncentruoto pavidalo in energijos.
Gyvenimui bėgant, ji pamažu naudoja tos energijos atsargas, o, joms pasibaigus, baigiasi ir jos gyvenimas. Man toks vaizdas atrodo šiek tiek slogus. Mieliau laikausi požiūrio, priskiriamo dar senesnei filosofijai: moteris gimsta, turėdama tam tikrą kiekį „gyvybinės esencijos“, kuri, metams bėgant, transformuojasi į išmintį. Tai reiškia, kad jos gyvenimo viršūnėje yra ne tuštuma, o išmintis.
Gyvenimo pradžioje, turėdama apsčiai „gyvybinės esencijos“, moteris yra jauna ir užsispyrusi. Ji dažnai eina per gyvenimą „kietai“ – varo lyg buldozeris per mokyklas, darbus, pasipriešinimą, vaikų gimdymą, tarpusavio santykius ir tikslus. Tačiau ji ignoruoja prigimties ritmus ir ciklus, o tokia praktika gali sukurti daugiau pasipriešinimo, negu reikia, ir sparčiai sueikvoti jos gyvybinę esenciją.
Metams bėgant, moteris įgyja nuovokos ir įžvalgos, tai jai padeda geriau susiorientuoti aplinkoje ir sėkmingai įveikti gyvenimo posūkius bei vingius. Nors realios ar įsivaizduojamos kliūtys jai ir toliau pastoja kelią, ji daug lengviau jas apeina ir lėčiau eikvoja savo „gyvybinę esenciją“. Užuot švaisčiusi ją, vien raumenų jėga skindamasi kelią per gyvenimą, dabar ji tausoja tą energiją, pasiduodama tikrovės tėkmei, kad pačiai nereikėtų eikvoti tiek daug raumenų jėgos.
Rytų tradicija moko, kad moteris, ištyrusi prigimties dėsnius ir struktūras, gali pradėti atpažinti jų siunčiamas užuominas ir paklusti tai tikrovei. Tačiau lankstumo nereikia painioti su silpnumu ar pataikavimu. Moteris gali išmokti atpažinti ženklus, kada ji ima plaukti prieš natūralią įvykių tėkmę, atpažinti savo padėtį šioje tėkmėje ir išmokti prisitaikyti prie tikrovės. Pavyzdžiui, ji gali patraukti viena kryptimi ir netrukus patirti, kad jai kelią pastoja daugybė akivaizdžių arba subtilių kliūčių. Būdama jaunesnė, ji mėgins brautis per jas itin nesijaudindama, ar užgaus kieno nors jausmus, nepaisydama nieko ir lipdama per kitų galvas. Tačiau įgijusi išminties, ji veikiai išmoks pajusti pasipriešinimą ir gali įvairiai reaguoti. Galbūt ji palauks, kol kliūtis pati išnyks, gal mėgins ją pakeisti, o gal tiesiog ją apeis. Bet kuris iš sprendimų tausoja jos „gyvybinę esenciją“. Jei jos santykis su gyvenimu remiasi ne ambicijomis ir troškimais, o sąmoningumu ir patirtimi, ji lengviau žengs per gyvenimą. Jai nereikės fizinės ištvermės, kurią kadaise užtikrino jaunatviškas in energijos perteklius.
Kai esame jaunos, užsispyrusios ir dažnai sukeliame sau daugiau streso negu būtina, mes turime didesnes in energijos atsargas (daugiau lytinių hormonų), negu būdamos vyresnio amžiaus. Būdamos vyresnės, turime mažiau in energijos, kuri padėtų subalansuoti stresą, todėl, sulaukus menopauzės, svarbu arba pasistengti sumažinti išorinių ir vidinių streso priežasčių, arba išmokti taip tvarkytis su stresu, kad būtų kuo mažiau įtampos.
Pati menopauzė nėra problema. Daugelis moterų nesijaudina, kad joms baigėsi menstruacijos. Populiarioji kultūra irgi suprato, kad menopauzė yra ne liga, o natūralus procesas. Ir vis tiek mes nerimaujame. Nerimaujame, kad mūsų kaulai dar mums gyvoms esant subyrės į dulkes, nerimaujame dėl širdies ligos ir krūties vėžio, karščio bangų ir naktinio prakaitavimo, makšties sausumo, nemigos ir kito tariamo menopauzės „šalutinio poveikio“. Daugeliui mūsų sakė, kad šie dalykai atsiranda dėl estrogenų (in) trūkumo, kurį galima atitaisyti hormonais.
Tačiau, kaip išsiaiškinome I dalyje, tai nėra būtina. Jei mūsų gyvenime nėra daug streso, tada ir po menopauzės turėsime užtektinai in energijos. Tiesa, kad sulaukus trisdešimt penkerių, lytinių in hormonų pradeda natūraliai mažėti, o per menopauzę sumažėja smarkiai. Vadinasi, jei jang veikla ir stresas tuo pat metu nesumažėja arba jei neišmokstame geriau jo valdyti, išeikvosime ir tą sumažėjusį in kiekį bei sutrikdysime hormonų pusiausvyrą.
Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis iš normalaus menstruacijų ciklo ir lytinių hormonų kiekio į menopauzę. Menopauzė yra tada, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina metai, be to, ją skatina ir lydi gerokai smarkesni lytinių hormonų pokyčiai. Laikoma, kad perimenopauzė trunka nuo poros iki dvylikos ir daugiau metų iki menopauzės, ir nors šis teiginys nėra besąlygiškas, perimenopauzės terminas daugiau taikomas moterims, kurios pereinamuoju laikotarpiu patiria diskomfortą. Kaip žinia, progesterono lygis ima mažėti, sulaukus trisdešimt penkerių, tad būtų galima teigti, kad daugumai moterų kaip tik tuo metu prasideda perimenopauzė ir, lytiniams hormonams mažėjant, progresuoja. Kuo labiau išsibalansuoja hormonai, tuo labiau tikėtina, kad perimenopauzė bus sunki. Jei mūsų hormonų pusiausvyra nesutrikusi, tada visai galimas daiktas, kad nuo 35 iki 55 metų amžiaus nepatirsite jokio diskomforto.
Per menopauzę lytinių hormonų lygis smarkiai pakinta, bet tai nebūtinai sukelia problemų. Kadangi daugiau nepradedame ir negimdome vaikų, mums ir nebereikia palaikyti potencialo dar vienai gyvybei išmaitinti. Tačiau mums vis dar reikia maistinių medžiagų sau pačioms, ir jei per ankstesnius gyvenimo metus „nelipome per galvas“ ir neišeikvojome per daug in energijos, tada kūnas vis dar gali patenkinti mūsų poreikius. I dalyje kalbėjome apie tai, kad po menopauzės moterų organizmas vis dar gamina 40–60 proc. ikimenopauzinio hormonų lygio, kad estrogenų per menopauzę sumažėja tik 40–50 proc. ir kad vis dar gebame antinksčių liaukose ir įvairiuose kūno audiniuose sintetinti lytinius hormonus, kurių užtektų mūsų natūraliems poreikiams po menopauzės. Taip pat matėme, kad, norint pasigaminti estrogenų, organizmui reikia estrogenų pirmtakų ir aromatazės – fermento, reikalingo pirmtakams paversti estrogenais, – o šių abiejų mūsų kūne yra kone visur net ir po menopauzės. Taigi, turime didelį potencialą sintetinti pakankamą estrogenų kiekį.
Štai kodėl ne visoms vyresnio amžiaus moterims išsivysto osteoporozė arba trūksta estrogeno ar progesterono. Daugybė moterų pragyvena menopauzę, patirdamos minimalų diskomfortą, ir apsieina be pakaitinės hormonų terapijos. Jos leidžiasi į žygius pėsčiomis, važinėja dviračiu, plaukioja, darbuojasi sode ir energingai vaikšto, turi sveiką širdį ir tvirtus kaulus, net jei kitais atžvilgiais turi genetinį polinkį sirgti kokiomis nors ligomis. Kitoms moterims, kurių giminėje niekas nesirgo osteoporoze ar širdies liga, vis dėlto išsivysto širdies ir kaulų problemų, jas vargina karščio bangos ir naktinis prakaitavimas, ir apskritai menopauzė joms yra sunki.
Estrogenų trūkumas gali atsirasti tiesiog dėl ilgalaikio streso hormonų pertekliaus, kuris išsekino lytinius hormonus. Pasipildyti estrogenų atsargas pakaitine hormonų terapija, nesuvaldžius streso savo gyvenime, yra tas pats kaip pilti vandenį į kiaurą kibirą. I dalyje sužinojome, kaip veikia šis modelis, bet pravartu dar kartą apie jį pakalbėti, nes jis konkrečiai susijęs su menopauze.
Dėl streso poveikio mes mažiau reaguojame į normalų hormonų kiekį, be to, stresas tikrai sutrikdo hormonų pusiausvyrą. Pavyzdžiui, moterį, turinčią per didelį kortizolio kiekį, bet normalų estrogenų kiekį, gali varginti karščio bangos ar kiti simptomai, įprastai siejami su estrogenų trūkumu. Jei moteris gydytų šiuos simptomus pakaitine estrogenų terapija, tada jai veikiausi išsivystytų tokie estrogenų dominavimo simptomai kaip svorio didėjimas, skysčių susilaikymas organizme ir staigūs nuotaikų pokyčiai. Taip būna ir su kitais lytiniais hormonais (ar skydliaukės hormonu), ir jei tokia situacija užsitęsia gana ilgai, gali pasireikšti pasipriešinimas nuosaviems hormonams.
Didžiausia bėda yra ta, kad, atėjus menopauzei, daugelis mūsų jau būname išeikvojusios in lytinių hormonų atsargas, paaukodamos juos jang streso hormonams. Dabar, kai mūsų kiaušidės gamina mažiau lytinių hormonų, antinksčių liaukos turėtų įsijungti į darbą ir pagaminti daugiau reikiamų hormonų ir hormonų pirmtakų. O kas, jei šios liaukos jau yra pervargusios, juk dvidešimt ir daugiau audringo gyvenimo metu gamino gausybę streso hormonų, taip pat ir DHEA (dehidroepiandrosteroną), kurio reikėjo kortizolio pertekliaus poveikiui sušvelninti? Atsakymas: jos bus ištuštintos, išvargintos ir nesugebės patenkinti hormonų poreikių po menopauzės.
Kalbant Vakarų medicinos kalba, visa tai vadinama tokiais terminais kaip aukštas arba žemas kortizolio lygis (žemas, nes per ilgai buvo aukštas, kol galiausiai sutriko), lytinių hormonų trūkumas, skydliaukės problemos, antinksčių pervargimas ir daugybė kitokių pusiausvyros sutrikimų. Pagal Rytų mediciną, mes sakome, kad daugiau nebeturime pakankamai in energijos, kad galėtume sklandžiai pereiti į antrąją gyvenimo pusę. Jei trūksta in, mums gali nepakakti naudingųjų savybių, kurios palaiko organizmą įžemintą, vėsų, ramų ir sudrėkintą. Gali būti ir taip, kad pereikvojome savo jang energiją ir nebeturime jos tiek, kiek reikia. Todėl menopauzę gali lydėti nemiga, karščio bangos, staigūs nuotaikos pokyčiai, susilpnėjusi imuninė sistema, o galiausiai osteoporozė ir širdies liga.
Karščio bangos yra geras sutrikusios hormonų pusiausvyros rodiklis. Apie 80 proc. moterų menopauzės laikotarpiu patirs bent vieną karščio bangą, ir tai bus reikšmingas menopauzę lydintis simptomas. Paprastai kuo intensyvesni yra menopauzės simptomai, tuo labiau sutrikusi hormonų pusiausvyra. Karščio bangos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl moterys griebiasi pakaitinės estrogenų terapijos arba pakaitinės hormonų terapijos, kuri yra estrogeno ir progestino (sintetinio, į progesteroną panašaus hormono) derinys. Mažai kas abejoja šių terapijų veiksmingumu. 2001 m. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad pakaitinė estrogenų terapija (PET) palengvina būklę 80 proc. moterų, kurias vargina karščio bangos. Tačiau tame pačiame straipsnyje sakoma, kad daugumai moterų netinka pakaitinė hormonų terapija (PHT), todėl atsisako jos per metus. Pažvelkime į tai atidžiau.
Claudia Welch. Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas. Iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė. – Vilnius: Briedis [2019]. – 432 p.
Kaip įveikti sveikatos sutrikimus pasitelkus ajurvedą ir Rytų mediciną
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Sveikatos enciklopedija“ naujieną moterims – dr. Claudios Welsh knygą „Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas“. Daug dirbate? Nuolat jaučiate stresą ir nuovargį? Nieko keista, nes šiais laikais moterys yra be galo užsiėmusios, turi daugybę pareigų ir veiklų, o tai neigiamai veikia jų hormonų pusiausvyrą bei sveikatos būklę. Derindama bei lygindama esminius ajurvedos, kinų ir Vakarų medicinos principus šios knygos autorė paaiškina, kuo hormonai yra svarbūs moters organizmui, kaip juos veikia ir išbalansuoja šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas bei stresas. Autorė pateikia gausybę praktinių patarimų, ką daryti, kad organizmas vėl atgautų pusiausvyrą ir pagerėtų savijauta.
Šioje knygoje skaitytojos ras naudingų rekomendacijų, kokius maisto produktus rinktis, kad būtų sveikos ir gyvybingos, praktiškų ir lengvai pritaikomų streso valdymo metodų, taip pat daugybę patarimų, padedančių įveikti konkrečius sveikatos sutrikimus: skausmingas menstruacijas, nemigą, nuotaikų kaitą, krūtų ir širdies ligas, palengvinti menopauzę.
Dr. Claudia Welch yra visame pasaulyje žinoma lektorė. Ji moko ajurvedos ir Rytų medicinos principų, kuriuos tyrinėjo daugiau nei 25-erius metus, taip pat gilinasi, kaip Rytų medicina gali būti pritaikoma gydant įvairias moterų ligas bei sveikatos sutrikimus.
Nesvarbu, ar ieškote būdų, kaip įveikti konkrečias ligas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatos būklę, šioje knygoje rasite konkrečių patarimų rinkinį, kaip atgauti natūralią hormonų pusiausvyrą ir jaustis geriau. Pradėkite jau šiandien!
