Nors skamba keistai, tačiau kokybiškas miegas padeda mūsų imuninei sistemai išlikti tvirtai. O būtent nuo jos priklauso, kaip organizmas susidoros su virusų sukeltomis ligomis.
Yra žinoma, kad koronavirusas labiausiai puola nusilpusius, turinčius lėtines ligas ir prastą imuninę sistemą žmones.
Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Agneškos Nečiunskienės, pozityvus mąstymas, kokybiškas miegas netiesiogiai padeda kovoti su daugelio ligų sukelėjų, tačiau rankų higienos šiuo atveju pamiršti nereikėtų.
Gydytoja pataria dar keletą būdų, kaip sumažinti sergamumą ir sustiprinti organizmą:
- Stenkitės valgyti sveikai, kūnui itin svarbi subalansuota mityba;
- Palaikykite pakankamą skysčių vartojimą;
- Grūdinkitės;
- Būkite lauke kasdien bent 45 minutes;
- Būkite fiziškai aktyvūs;
- Užsiimkite lėtinių ligų korekcija;
- Atsisakykite žalingų įpročių;
- Venkite streso.
Imuninė sistema – tai sudėtinga limfinių organų ir audinių sistema, kuri saugo žmogaus organizmą nuo mikroorganizmų, kitaip tariant infekcijų, bei padeda sunaikinti pasenusias arba „sergančias“ ląsteles, pavyzdžiui, vėžines.
Imuninei sistemai priskiriama limfa, limfmazgiai, kraujas, kaulų čiulpai, blužnis, užkrūčio liauka, tonzilės ir adenoidai.
„Mūsų imuninė sistema veikia nuolat, bet mes to visiškai nepastebime. Kartais pasitaiko klaidų, kai imuninė sistema pradeda pulti savo organizmo ląsteles. Tokios ligos vadinamos autoimuninėmis. Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą“, – sakė gydytoja.
Imuninės sistemos atsakas priklauso nuo mūsų įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Slopinti imuninį atsaką gali daugybė veiksnių: stresas, chemikalai, naudojami buityje, menkas fizinis aktyvumas, besaikis cukraus bei alkoholio vartojimas, nevisavertė mityba, pesticidai, sunkieji metalai, gausybė konservantų maisto produktuose, amžius, bloga miego kokybė.
Nustatyta, kad melatoninas, kuris kitaip dar vadinamas tamsos hormonu, turi didelį poveikį imuninės sistemos veiklai bei bioritmui. Melatonino gamyba prasideda apie 20 val., didžiausia jo koncentracija būna vidurnaktį, o iki ryto smarkiai sumažėja.
„Todėl idealiausias laikas eiti miegoti yra apie 21-23 val. Labai svarbu gultis bei keltis tuo pačiu metu. Suaugusieji turėtų miegoti apie 7-8 valandas kasdien. Vaikams miego poreikis dar didesnis“, – kalbėjo A. Nečiunskienė.
Kad miegas itin svarbus, įrodo ir tai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) priskiria jį prie svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų.
„Neišsimiegojusio žmogaus koncentracija būna sumažėjusi, jis gali skųstis blogėjančia atmintimi, sutrinka kognityviniai gebėjimai. Miego trūkumas yra tiesiogiai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, kadangi išbalansuojama alkio ir sotumo hormonų gamyba“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos gydytoja.
Nustatyta, kad miego trūkumas gali veikti cukraus kiekį kraujyje, mažinti jautrumą insulinui, tad didėja antro tipo cukrinio diabeto atsiradimo rizika.
Negana to, prastas miegas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neišsimiegantys žmonės dažniau skundžiasi prislėgta nuotaika, paveikiamos ir kitos emocijos, smarkiai didėja depresijos atsiradimo tikimybė.
Tačiau kaip žinoti, jog jūsų miego kokybė yra bloga?
„Jeigu atsibundate piktas, nepailsėjęs, trūksta jėgų, nemėgstate viso pasaulio, visą dieną žiovaujate, esate mieguistas, svajojate tik apie lovą, o atsigulę negalite užmigti, dažnai kankina blogi sapnai, galima teigti, kad miego kokybė labai prasta“, – atsako gydytoja.
Įdomu tai, kad miego kokybei nustatyti yra naudojami ir testai. Pavyzdžiui, tą gali parodyti Pitsburgo miego kokybės indekso apskaičiavimas atsakant į testo klausimus. Pastaruoju metu populiarūs tapo laikrodžiai, galintys įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir jo kokybę.
„Manau, kad kalbant apie kokybę, svarbiausia yra atsižvelgti į kūno pojūčius“, – patarė A. Nečiunskienė.
Svarbiausia nepamiršti kelių taisyklių
Norint gerai išsimiegoti, reikia laikytis miego higienos taisyklių. Pagrindinė taisyklė yra režimas: eiti miegoti bei keltis tuo pačiu metu nepriklausomai nuo kalendoriaus dienos.
Nepatartina lovoje skaityti, žiūrėti televizijos laidų, lova turi būti skirta tik miegui.
Kad poilsis būtų kokybiškas, dienos metu patartina fiziškai išsikrauti, pajudėti, pasportuoti. Vis dėlto reikia prisiminti, kad sportuoti geriausia ne prieš pat miegą, o likus ne mažiau nei kelioms valandoms iki atsigulimo. Miegoti rekomenduojama tik gerai išvėdintoje patalpoje.
„Reikia vengti stiprios arbatos, kavos gėrimų vakare, taip pat nepatartina vartoti alkoholinių gėrimų, kadangi miego kokybė stipriai pablogėja. Miegas pagerėja, jeigu kambaryje yra visiška tamsa“, – patarė A. Nečiunskienė.
Nerekomenduojama klausytis muzikos, naudotis kompiuterine įranga bei telefonais prieš miegą.
Jeigu nepavyksta užmigti ilgiau nei 10-15 minučių, patartina nesistengti to padaryti per jėgą, atvirkščiai, geriau atsikelti, paskaityti, nusiraminti ir bandyti vėl.
