Turbūt viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl prasidėjus pavasariui sunkiau atsikelti, yra vasaros laiko įvedimas, kuris yra susijęs su ankstesniu kėlimusi bei ankstesne nei įprasta veiklos pradžia.
Dėl ko gali atsirasti mieguistumas, bloga nuotaika, psichologinė įtampa? Taip pat yra duomenų, kuo trumpesnės ir tamsesnės dienos, tuo bendra savijauta būna prastesnė. Net ir nesvarbu, kad daugėja saulėtų dienų, tačiau jų kol kas dar yra nepakankamai daug. O su mažu saulės kiekiu yra susijusi ir sumažėjusi vitamino D koncentracija kraujyje.
Mažas vitamino D koncentracijos kiekis kraujyje taip pat lemia minėtų simptomų atsiradimą.
Nuovargis ir mieguistumas gali atsirasti, kai yra nepakankama miego trukmė, prasta miego kokybė, darbo pobūdis (pvz.: pamaininis darbas, darbas naktimis), todėl labai svarbu darbo-poilsio režimas. Minėti simptomai gali atsirasti sergant depresija, obstrukcine miego apnėja, mažakraujyste, esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, Parkinsono ligos metu, vartojant tam tikrus vaistus (tokių kaip benzodiazepinai, antihistamininiai vaistai, opioidiniai analgetikai, antipsichotiniai medikamentai).
Nuovargį ir mieguistumą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinių medžiagų vartojimas, magnio trūkumas, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis skausmas, nutukimas. Didelis nuovargis ar stresas, per didelis kofeino turinčių produktų vartojimas gali sutrikdyti normalų miegą, sukelti nemigą, dėl ko juntamas nuolatinis mieguistumas dienos metu.
Ar kava padės?
Yra keletas nuomonių apie kavos vartojimą. Kavoje esantis kofeinas sukelia energijos pliūpsnį, pakelia nuotaiką, gerina smegenų veiklą, greitina metabolizmą, tačiau kofeino poveikis trumpas.
Vartojant kavą kasdien, išsivysto tolerancija kofeinui, todėl ilgainiui jaučiamas silpnesnis kofeino poveikis. Be to, nerekomenduojama kofeino turinčių gėrimų vartoti po pietų, kadangi jie gali sutrikdyti miegą. Pavartojus per didelį kofeino kiekį, gali atsirasti drebulys, dažnas širdies plakimas, permušimai ar nerimas, nemiga.
Jei jaučiatės mieguisti, padėti galėtų lengva mankšta, pasivaikščiojimas gryname ore, patalpų išvėdinimas, pakankamas skysčių vartojimas, reguliari mityba.
Svarbu pavalgyti pusryčius, kadangi tai gali sukelti jėgų trūkumą dienos metu, taip pat svarbu ir tinkamas poilsis. Rekomenduojama nežiūrėti televizoriaus, nedirbti su kompiuteriu ar telefonu bent valandą iki miego, kadangi dirbtiniai telefono, kompiuterio ar televizoriaus spinduliai stimuliuoja smegenų veiklą.
Rekomenduojama nevalgyti 2 valandos iki miego, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali sumažinti nuovargį ar mieguistumą bei pagerinti miego kokybę.
Kada dėl šių simptomų kreiptis į gydytoją?
Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei nuovargis ar mieguistumas vargina ilgą laiką ar trukdo kasdieninei veiklai, yra labai suprastėjusi miego kokybė, juntamas didelis stresas, įtampa, vargina nuolatinė bloga nuotaika, nuolatinis silpnumas, jei buvę tokių atvejų, kuomet vairuojant esate užmigęs prie vairo.
Kokie tyrimai rekomenduojami?
Tiek žiemos, tiek pavasario laikotarpiu daugeliui pacientų yra didelis vitamino D trūkumas, todėl jį šaltuoju metų laiku rekomenduojama vartoti nuolat.
Priklausomai nuo simptomų sunkumo, trukmės, vartojamų vaistų, gretutinių ligų gali būti rekomenduojami šie kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozė, skydliaukės hormonų tyrimas, feritinas, vitamino D koncentracija, vitaminas B12, folio rūgštis, kalcis.
