Svogūnai gali skirtis savo forma, dydžiu, forma, spalva ir skoniu. Dažniausiai auginami raudonieji, geltonieji ir baltieji svogūnai. Skonis gali svyruoti nuo salsvoko iki itin aštraus. Dažnai tai priklauso nuo jų auginimo sezono.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais visame pasaulyje užauginama svogūnų už maždaug 120 mlrd. eurų. Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, Kinija yra didžiausia pasaulyje svogūnų augintoja.
Nauda sveikatai
Tarp galimų sveikatai naudingų svogūnų savybių minimas gebėjimas mažinti riziką susirgti kelių tipų vėžiu. Svogūnai taip pat gerina nuotaiką, yra naudingi odai ir plaukams.
Jau seniai žinoma, kad bet kokių vaisių ir daržovių vartojimas yra siejamas su mažesne rizika susirgti su gyvensena susijusiomis ligomis. Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad augalinių maisto produktų, tokių kaip svogūnai, vartojimas mažina bendrą mirtingumo, diabeto ir širdies ligų riziką. Augaliniai maisto produktai taip pat yra naudingi veido odai, plaukams, suteikia energijos ir padeda mažinti svorį.
Vėžys
Atlikta nemažai tyrimų dėl svogūninių daržovių ryšio su vėžiu, ypač skrandžio ir kolorektaliniu vėžiu. Manoma, kad jų naudingasis ir prevencinis poveikis yra susijęs su tuo, kad jų sudėtyje yra gausu organinių sieros junginių.
Tikslus mechanizmas, kaip šie junginiai užkerta kelią vėžiui, nėra žinomi, tačiau keliamos hipotezės, kad šie junginiai stabo auglio augimą mutagenezę. Be to, užkardomas laisvųjų radikalų formavimasis.
Svogūnai yra geras antioksidanto vitamino C šaltinis. Šis vitaminas padeda kovoti su vėžį sukeliančių laisvųjų radikalų formavimusi.
Kolorektalinis vėžys
Gausus ląstelienos turinčių vaisių ir daržovių vartojimas yra siejamas su mažesne kolorektalinio vėžio rizika. Vienas mokslinis tyrimas rodo, kad daugiau nei septynių svogūnų porcijų suvartojimas per savaitę yra siejamas su mažesne rizika susiformuoti kolorektaliniam vėžiui.
Prostatos vėžys
Nacionalinio vėžio instituto žurnale paskelbto mokslinio darbo išvadose mokslininkai teigia nustatę, kad daug svogūninių daržovių vartojantiems vyrams kyla mažesnė prostatos vėžio rizika.
Stemplės ir skrandžio vėžys
Dažnas svogūninių daržovių vartojimas yra siejamas su mažesne stemplės ir skrandžio vėžio rizika. Keli su žmonėmis atlikti moksliniai tyrimai patvirtina potencialų apsauginį svogūninių daržovių poveikį. Be to, su gyvūnais atlikti eksperimentai rodo, kad svogūninėse daržovėse esantys junginiai stabdo auglio augimą.
Miegas ir nuotaika
Svogūnuose esanti folio rūgtis gali padėti kovoti su depresija. Homocisteinas trukdo kraujui ir maistinėms medžiagoms pasiekti smegenis. Folio rūgštis stabdo šios medžiagos kaupimąsi. Per didelis homocisteino kiekis kenkia laimės hormonais vadinamų seratonino, dopamino ir noradrenalino gamybai. O šie hormonai yra atsakingi ne tik už nuotaiką, bet ir gerą miegą bei apetitą.
Oda ir plaukai
Svogūnuose yra gausu vitamino C, kuris yra reikalingas kolageno formavimuisi. Kolagenas labai svarbus odos ir plaukų struktūrai.
Mityba
Svogūnai yra itin koncentruotas maisto produktas, o tai reiškia, kad jame yra mažai kalorijų. Svogūnuose taip pat yra gausu naudingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
Viename puodelyje supjaustytų svogūnų yra maždaug 64 kalorijos, 15 gramų angliavandenių, 0 gramų riebalų, 0 gramų cholesterolio, 3 gramai ląstelienos, 7 gramai cukraus, 2 gramai baltymų ir 10 proc. ar net didesnė vitaminų C ir B6 bei mangano paros norma.
Svogūnuose taip pat yra šiek tiek kalcio, geležies, folio rūgšties, magnio, fosforo ir kalio bei antioksidantų kvercetino bei sieros.
Rizikos veiksniai
Su svogūnų vartojimu susijusi rizika yra minimali. Tačiau, kaip ir su visais maisto produktais, per gausus vartojimas gali būti kenksmingas. Be to, alergiški žmonės taip pat gali turėtų problemų dėl svogūnų vartojimo.
Kalbant apie ligų prevenciją, svarbi yra bendra mityba. Todėl svarbu yra subalansuota mityba, o ne koncentravimasis į konkrečius maisto produktus, tikintis geros sveikatos.
