Vienintelis dalykas, kurį byloja akių spalva, – tai tam tikras genetinis žmogaus paveldėjimas. Pagrindinę akies dalį sudaro akies obuolys. Pačiame paviršiuje yra skaidri ragena, giliau – gyslainė. Gyslainėje gausu kraujagyslių ir pigmento.
Priekinė gyslainės dalis vadinama rainele, ji ir yra atsakinga už akių spalvą. Rainelėje yra specialios ląstelės – chromatoforai, kuriose yra pigmentas melaninas.
Melaninas – tai medžiaga, nudažanti jūsų odą bei plaukus. Kuo šio pigmento daugiau, tuo akies spalva tamsesnė. Rudose akyse yra labai daug melanino. Žydrose jo nedaug. Tačiau melanino kiekis, kartu ir akių spalva, yra paveldimi.
Vienas įspūdingiausių atvejų, susijusių su akių spalva, pasitaiko vos šešiems žmonėms iš tūkstančio. Tai – heterochromija. Labai retais atvejais žmogaus akių spalva gali būti skirtinga.
Ne paslaptis, kad tokių ypatingų akių savininkai traukia aplinkinių dėmesį ir sulaukia komplimentų. Heterochromija pasireiškia įvairiais būdais ir dėl skirtingų priežasčių.
Dažniausiai pakitimai matomi akies rainelėje, tačiau gali pasitaikyti ir plaukuose bei odoje. Net jei ir nepažįstate žmogaus, kurio vienos akies spalva skirtųsi nuo kitos, greičiausiai tokį reiškinį esate matę šuns arba katės akyse.
Ir visgi kaip ir kodėl atsiranda šis išskirtinis bruožas? Dažniausiai heterochromiją lemia genetika. Ją sukelia gerybinė mutacija, kuri paveikia melanino (pigmento) vystymąsi.
Puikus to pavyzdys – garsioji „Daktarė Kvin“ – aktorė Džeinė Seimor, taip pat Olivija Vaild, Mila Kunis. Vis dėlto net ir tiems, kurių akys nuo gimimo buvo vienodos spalvos, tai gali pasikeisti. Akies spalva gali pakisti dėl akies sužalojimo (traumos ar per operaciją) bei dėl ligos (diabeto, akies auglio ar glaukomos).
Įgyta heterochromija gali atrodyti taip pat įspūdingai kaip ir įgimta, tačiau dažniausiai tai yra ženklas, jog akis yra pažeista ar nesveika. Vienas iš žymiausių tokios heterochromijos pavyzdžių buvo dainininkas Deividas Buvis.
Kairioji jo akies rainelė išsiplėtė po traumos ir taip susidarė įspūdis, jog jo akys skirtingos spalvos. Šiais laikais skirtingos spalvos akys nėra kažkokia anomalija, tačiau taip buvo ne visada. Kai kurios Amerikoje gyvenusių indėnų tautos tikėjo, jog skirtingos spalvos akys reiškia, jog žmogus gali žiūrėti į dangų ir į žemę vienu metu. Jie šį reiškinį vadino vaiduoklio akimis.
Rytų Europos pagonys tikėjo, jog skirtingos spalvos akys yra netgi raganos bruožas!
Aleksandrijos sindromas
Pačioje gyvybės užsimezgimo stadijoje žmogui jau yra nulemta turėti vienokią ar kitokią akių spalvą, tai nulemia tam tikras genas. Mokslininkai apskaičiavo, kad egzistuoja maždaug aštuonios akių spalvos, ir tai tik labiausiai paplitusios. Bet yra žmonių, kurių akių spalva yra itin reta. Pati neįprasčiausia akių spalva – alyvinė. Alyvinės spalvos akių savininkų sutikti beveik neįmanoma.
Jie sudaro tik tūkstantąją procento dalį. Tačiau jie vis dėlto egzistuoja. Akių alyvinis atspalvis siejamas su mutacija, kurią mokslininkai vadina Aleksandrijos sindromu. Ji nekenkia regėjimui. Galima tvirtai teigti, kad ši akių mutacija padarė žmones laimingus, apdovanodama juos tokiu unikalumu. Tikriausiai dėl šios priežasties neįtikėtino grožio akys taip traukia dėmesį. O ir tokios akių spalvos atsiradimą lydi legendos.
Pasakojama, kad pirmą kartą tokios retos spalvos rainele pasirodė mergaitė, kurios vardas buvo Aleksandrija. Jos giliai violetinės akys tuo pačiu metu kėlė ir susižavėjimą, ir gąsdino žmones. Realiame pasaulyje unikalios violetinės spalvos akimis mums žinoma vienintelė garsenybė – Elizabet Teilor.
Tai buvo labiausiai išreikšta genų mutacija. Žmonės violetinės spalvos akimis visiškai nesiskiria nuo aplinkinių ir gyvena įprastą gyvenimą, juolab tokie žmonės tikrai neturi jokių mistinių galių, kaip linkstama manyti. Be to, žmonės violetinėmis akimis neturi polinkio ir į jokias ypatingas ligas. Vienoje literatūroje rašoma, jog žmonės violetinės spalvos akimis yra ilgaamžiai ir gyvena maždaug pusantro šimto metų, o kitur atkreipiamas dėmesys į tai, kad jie turi silpną imunitetą ir linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, manoma, jog kad Elizabet Teilor širdies liga yra susijusi su jos neįprasta akių spalva.
Tačiau ši nuomonė nėra moksliškai pagrįsta. Tokia mutacija iki šiol nebuvo visiškai ištirta ir nėra jokios prasmės su ja susieti kurią nors patologiją. Tiesa, girdėti tikinimų, jog žmonės violetinėmis akimis turi puikų regėjimą.
Trumpai apie spalvas
Naujagimiai dažniausiai gimsta žydraakiai, o nuolatinė akių spalva susiformuoja vėliau, pirmais–antrais gyvenimo metais. Tautų, gyvenančių šiauriniuose regionuose, akių spalva dažniausiai šviesi, žemyno viduryje daugiausia pilkai žalios ir šviesiai rudos spalvos akių žmonių, pietinių kraštų gyventojų akys paprastai būna tamsių atspalvių.
Aišku, yra ir išimčių: tolimosios šiaurės gyventojų ir akys, ir odos spalva yra tamsi, tai padeda prisitaikyti prie ryškios saulės ir saulės atspindžių nuo ryškiai balto sniego.
Mėlynos akys
Mėlynos akys dažniausios Baltijos šalių regione, Vidurio, Šiaurės, Rytų Europoje. Mėlynakių taip pat galima rasti Vidurio Rytuose (Afganistane, Irake, Irane). Visame pasaulyje mėlynas akis turi apytiksliai 150 milijonų žmonių. Estijoje net 99 proc. žmonių akys mėlynos, o štai Vokietijoje šis skaičius siekia apie 75 procentus.
Manoma, jog žydraakiai labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jie greičiau peršąla.
Rudos akys
Labiausiai paplitusi akių spalva yra ruda. Išimtį sudaro tik šalys aplink Baltijos jūrą, kuriose gyvena labai daug šviesiaplaukių, ir daugumos jų akių spalva yra melsva ar šviesiai pilka. Gamtoje egzistuoja savi įstatymai. Daugiausia rudakių gyvena karštose pietinėse šalyse. Ruda akių spalva atlieka tam tikrą funkciją. Kuo daugiau akinamų saulės spindulių, tuo tamsesnės tuose kraštuose žmonių akių spalva. Būtent ruda akių spalva sugeba apsaugoti žmogų nuo ryškios, akinančios saulės. Egzistuoja dar vienas paradoksas.
Beveik kiekvieno tolimosios Šiaurės gyventojo akys yra rudos. Tamsi akių spalva apsaugo nuo akinančio sniego baltumo,o šviesių akių žmonėms sunku žiūrėti žiemą į sniegą. Dar prieš 10 000 metų daugumos žmonijos atstovų akių spalva buvo ruda. Bet dėl tam tikrų nepaaiškinamų mutacijų pasaulyje atsirado žmonių skirtingais spalvų atspalviais. Rudakiai dažnai būna labai gyvybingi ir atsparesni stresams. Be to, jų regėjimas paprastai aštresnis, rečiau puola akių ligos.
Pilkos akys
Pilkos akys yra labiausiai paplitusios Šiaurės ir Rytų Europoje. Pilkos spalvos akys yra gana dažnos, tačiau grynos pilkos akių savininkus sutiksite retai. Priklausomai nuo žmogaus būklės ir nuotaikos pilkų akių atspalviai gali skirtis. Pilkos akys rodo, kad reikia itin saugoti kepenis, skrandį, inkstus ir visą virškinimo sistemą.
Imunitetas ir atsparumas oro permainoms gana stiprus, liga dažniausiai atsėlina dėl neteisingos gyvensenos ir dietos pažeidimų. Jei jūsų akys pilkos, ypač venkite psichinio pervargimo, dirbdami kas valandą darykite pertraukėles ir jokiu būdu nedirbkite naktimis.
Žalios akys
Islandų ir olandų tyrėjai nustatė, kad žalios akys daug labiau paplitusios tarp moterų nei vyrų. Žaliaakių galima sutikti visame pasaulyje, tačiau tokią akių spalvą turi tik maždaug 2 procentai visos žmonių populiacijos.
Ši spalva atsiranda dėl didelio kiekio melanino rainelės vystymosi metu, tai yra genetikos rezultatas. Žalsvaakių kaulų ir raumenų sistema paprastai stipresnė nei kitų, tačiau silpnokas skrandis ir plonesnė oda. Žalsvaakiai turi ypač saugotis ilgalaikio buvimo saulės atokaitoje, nes jų odoje perpus mažiau apsauginio gynybinio pigmento! Taigi dažniau nei kiti gali sirgti ir rimtomis odos bei onkologinėmis ligomis.
