– Šventasis tėve, ar galima žiūrėti į nuogą moterį?
– Galima, sūnau mano.
– O į nuogą vyrą?
– Irgi galima.
– O į juos abu kartu?
– Galima.
– O ko negalima, tėve?
– Į „svarkę“ žiūrėti negalima, sūnau, į „svarkę“.
Žiūrėjimas iš arti gadina akis. Taip. Ne iškart, bet ilgainiui. Ir ne pačias akis, o regėjimą. Akyje yra sistema, skirta pritaikyti akies fokusą, kad vaizdas neišplaukęs būtų – visai kaip su telefonu fotografuoti. Tik telefono ekrane bakstelnam su pirštu į tą vietą, kurią sufokusuoti ir išryškinti reikia, o akyje dirba mažų ir stiprių raumenukų sistema. Įsitempia, kai žiūrime iš arti, atsipalaiduoja, kai žiūrime iš toli. Jei raumenukai nuolat įsitempę, kai nuolat žiūrima iš arti, jie pradžioje pasitreniruoja ir padidėja, o kartu su jais padidėja ir pati akis, priversta tuos raumenukus maitinti – tai nustumia minėtą fokusą kiek toliau ir sukelia trumparegystę. O jei dirbs dar ilgiau – persitemps, perdegs ir nebegalės sufokusuoti nieko.
Ką daryti: stengtis išlaikyti tinkamą atstumą nuo knygos/ekrano iki akių. Jeigu niekaip nepavyksta – gali būti, kad raumenukams jau reikia pagalbos – akinių.
Kompiuteriai ir televizoriai gadina akis. Tiesiogiai – ne. Kai kažką įtemptai darome ir stebime – mes mažiau mirksime. O mirksėjimas būtinas ragenai – išoriniam akies sluoksniui, skirtam, kad niekas į vidų nepatektų ir į išorę neištekėtų – sutepti. Išdžiūvus ragenai atsiranda sausų akių sindromas – perštėjimas, paraudimas, skausmingas mirksėjimas. O tada ir greitas nuovargis, ir blogesnė rega.
Ką daryti: ilsėtis. Pakitimai yra visiškai grįžtami, tereikia kas 15–20 minučių pabūti užsimerkus ir daryti pertraukas lauke nuo įtempto darbo prie ekranų. Nesugebate pasirūpinti savo akimis patys – naudojate dirbtines ašaras. Bet čia tas pats, kaip vietoje mylinčios mamos vaikui pakišti mamos dydžio lėlę.
Ryškus ekranas tamsoje nesveika. Taip. Be apvalkalo ir fokusavimo raumenukų akyje yra ir fotoelementų matrica, vadinama tinklaine su savo kraujagyslėmis ir nervais, kuri reaguoja į patenkančią šviesą. O šviesos srautą reguliuoja kita raumenukų sistema – rainelė. Kai šviesos daug, rainelė kiek susiaurėja, kai mažai – padidėja. Jeigu sėdime tamsoje – rainelė norėtų prasiplėsti, kad tinklainei užtektų fotonų. Bet čia atsiranda ryškiai šviečiantis ir spiginantis ekranas, kuris tą tinklainę dirgina, o rainelę verčia vėl susitraukti. Greitas akių nuovargis garantuotas.
Ką daryti: stengtis nedirbti prie ryškių ekranų tamsoje, esant reikalui apšviesti patalpą, o naktinėjant lovoje su telefonu – prigesinti ryškumą (nors labiau patarčiau domėtis ne telefonu, o miego partneriu).
Na, jei negadina televizoriai, tai mobilieji – tikrai. Ir vėlgi – ir taip, ir ne. Mobiliųjų ekranai irgi turi apsčiai mėlynosios nesveikos šviesos, irgi priverčia dažną pasilenkti arti prie mažiuko ekrano, bet, svarbiausia, tas prietaisas su ekraniuku ir tokiu įkyriu jo turiniu yra nuolat šalia. Kartu su prastesne rega pasireiškia ir laikysenos, ir svorio, ir fizinio aktyvumo stokos, ir dėmesio problemos. Atliktas ne vienas tyrimas, randantis sąsajų tarp lėtinių ligų, nutukimo, laikysenos problemų ir regos sutrikimų. Ir dažnai šalia minėtų blogybių dar pažymimas ir išmaniųjų technologijų perteklinis naudojimas. Jeigu nešioji akinius, nebūtinai būsi nutukęs, kreivas ir įnykęs į telefoną, bet jei esi įnykęs į telefoną, tikėtina, kad būsi nutukęs, kreivas ir tau reikės akinių.
Ką daryti: kuo daugiau pralesti laiko aktyviai ir žiūrėti į tolį, į medžius ir debesis, ir kuo mažiau visko siųstis iš debesies.
Ar yra sveikų ekranų? Ir taip, ir ne. Ekranas niekada nebus toks pats malonus akiai kaip dangus, miškas ar mylimas žmogus. Bet ir jie (ekranai) stengiasi. Prigesintas ekrano šviesumas, didesnis kontrastas, didesnis teksto dydis, sumažinta mėlyna spalva ir didesnis naujinimo dažnis teoriškai apsaugos jūsų regėjimą (trumpam). „Rašalo liejimo“ ekranai, dažnai naudojami elektroninėse knygose, taip ir sugalvoti. Bet... Kad ir kaip „saugiai“ nustatysite parametrus – sėdint prie ekrano per ilgai nukentės ir akys, ir raumenys. Įdomu, kad papildomi ekranai, arba mėlynosios spalvos filtrai nė kiek nepadeda, tiesiog visiškai.
Ką daryti: investuoti į ekranus reikia, bet naudingiau – į laiką be jų.
O kaip ten su ta „svarke“? Ir suvirinimo liepsna, ir soliariumo lempos, ir netgi ilgas buvimas po saule ant sniego ar balto smėlio gali pažeisti akis. Vyksta ragenos nudegimai nuo gausios ultravioletinės spinduliuotės, dėl to atsiranda paraudimas, skausmas, ašarojimas ir net randėjimas. Ilgalaikė ir labai stipri spinduliuotė gali pažeisti ir tinklainę (kur kas blogesnė prognozė). Trumpalaikis pažeidimas teoriškai įmanomas netgi su lazerine rodykle, nors su namuose naudojamais aparatais reiktų pakankamai ilgo švitinimo ir labai tikslios rankos – svarbu neduoti žaisti vaikams, o ne bijoti eiti į paskaitas, ar apsimesti, kad po netyčinio mokytojo pataikymo į veidą nieko nematai.
Ką daryti: nežiūrėti, neslidinėti ir nesideginti, kaip ir buvo patarta. Arba naudoti apsauginius akinius.
Išvada peršasi paprasta – viskas nesveika, ko per daug. Jei tik iš reikalo ir trumpai, tai galima viską.
