Gydytoja paaiškina, kodėl tokia būsena aplanko ne vieną mūsų bei pateikia konkrečių naudingų patarimų, kaip mums pavasarį jaustis žvaliai, energingai, o svarbiausia – sveikai.

Po žiemos organizmas pavargsta, nusilpsta

Šeimos gydytoja teigia iš tiesų susidurianti su pacientais, kurie pavasarį jaučiasi pavargę, neturi jėgų, jiems būna silpna, atrodytų, lyg ir norėtų pasinerti į tradicinius pavasarinius žemės darbus, bet eiti ir dirbti tiesiog nekyla rankos ir kojos. M. Ramanauskienės patikinimu, tai yra natūrali žmogaus būsena, todėl, kad per visą žiemos laikotarpį mūsų organizmas tarsi pavargsta, nusilpsta.

Kadangi Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kai gauname nepakankamą kiekį saulės, todėl mažiau gauname ir vitamino D, kuris yra atsakingas už mūsų nuotaiką. Psichologinis faktorius taip pat turi įtakos, jog mes neturime vidinės energijos. Per visą žiemą mūsų organizmas pavargsta kovoti su infekcijomis, įvairiomis peršalimo ligomis. Pavasarį yra normalu, kad mes jaučiamės pavargę, nepailsėję, neturime jėgų.

Patarimas – didinti fizinį aktyvumą

Todėl pavasario laikotarpiui atėjus, šeimos gydytoja rekomenduoja žmonėms didinti fizinį aktyvumą. O fizinis aktyvumas nepriklauso nuo amžiaus. Būtina kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.

Nebūtina bėgti į stadioną ar intensyviai mankštintis lauko treniruokliais, esančiais mieste, šalia parkų ar stadionų. Paprasčiausiai, galima po pusvalandį ryte ir vakare pavaikščioti spartesniu žingsniu, juo labiau, kad oro sąlygos yra tinkamos – grėsmės paslysti, nukristi nebeliko. Grynas oras – vienas iš pagrindinių faktorių, kuris didina atsparumą ligoms ir mums padeda sustiprinti imunitetą.Žmogaus imunitetui stiprinti būtini trys faktoriai: fizinis krūvis, visavertės mitybos dėsnių laikymasis ir grūdinimasis.

Dar vienas dalykas,kodėl mes jaučiamės silpnesni pavasarį, todėl, kad mums trūksta natūralių vitaminų. Žiemą mes jų negauname tiek daug iš gamtos, kadangi nėra šviežių vaisių ir daržovių, kuriose gausu vitaminų, kuriais galėtume pastiprinti savo organizmą. Todėl pavasarį gydytoja rekomenduoja visiems žmonėms vartoti pirmąsias lietuviškas daržoves – ridikėlius, svogūnų laiškus, salotas. Šiose daržovėse yra labai daug vitaminų, reikalingų imuninei sistemai sustiprinti.

Sustiprėti padės pirmosios daržovės

Tarkim, ridikėlis yra ypatinga daržovė, aišku vieni juos gali mėgti arba nemėgti dėl skoninių savybių, tačiau reikėtų žinoti, kad ridikėlių lapai turi daugiau vitaminų negu pats šakniavaisis. Ridikėlių lapai yra net turtingesni vitaminų ir mineralinių medžiagų. Juose beveik dešimt kartų daugiau vitamino C negu šakniavaisiuose, taip pat gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio.

Ankstyvųjų veislių jauni kai kurių rūšių ridikėlių lapeliai gali būti naudojami salotoms gaminti, o beveik visų ridikėlių lapai gali būti verdami ir troškinami kaip kopūstai. Smulkiai supjaustytų jaunų lapų rekomenduojama dėti į salotas, padažus, sriubas, garnyrus, virtą ir troškintą mėsą. Iš ridikėlių lapų galima išvirti ir gardžią sriubą.Ridikėliai turtingi vitaminų C, B1, B2, PP, įvairių fermentų, gerai pasisavinamų kalio, natrio, geležies, fosforo ir kitų mineralinių medžiagų bei baltymų.

Taip pat gerina apetitą, maistinės skaidulos šalina iš organizmo cholesterolį. Tačiau ridikėlius patartina atsargiai naudoti tiems žmonėms, kurie turi problemų dėl kasos, tulžies pūslės, turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar tiems, kas turi skrandžio opą, kadangi ridikėliai šias organų sistemas dirgina.

Vitamino C bomba yra svogūnų laiškai, juose labai daug medžiagų, kurios stiprina mūsų imunitetą, todėl pirmuosius, šviežius svogūnų laiškus taip pat reikėtų dažniau vartoti.

Petražolė – ne tik puiki prieskoninė daržovė, ji kartais vadinama net vaistažolių karaliene, nes turi daug vitamino E ir C, kalcio, geležies, fosforo, folio rūgšties, naudinga nusilpusiems ir mažakraujyste sergantiems žmonėms. Be to, petražolė gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, valo inkstus, kepenis, mažina pilvo pūtimą.

Visos žaliosios daržovės naudingos mūsų sveikatai

Pirmosios salotos skatina žarnyno peristaltiką, gerina virškinimo sistemos veiklą. Teigiama, kad salotų sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Jose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi. Salotų lapai gaivina pavargus, malšina troškulį, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Jos tinka vaikams, suaugusiems žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu. Vakare suvalgius didelę porciją šviežių salotų, gerėja miegas.

Pirmieji mūsų šiltnamio daigai turėtų būti salotos, ridikėliai, svogūnų laiškai. Iš šių daržovių pagamintas salotas geriausia maišyti su natūraliu jogurtu ar graikišku jogurtu. Tai labai sveika ir naudinga mūsų imunitetui. Gydytoja apibendrina, kad visos žaliosios daržovės yra labai naudingos mūsų sveikatai. M. Ramanauskienė atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu ypač pavasarį keisti mitybos įpročius.

Pavasarį nereikėtų valgyti daug cepelinų, bulvių plokštainio ir kitų riebių bulvių patiekalų, nes mes kiekvienas pavasarį turime lengvėti. Turime sportuoti, valgyti lengvesnį maistą, daugiau būti gryname ore, saulėje, esant reikalui, nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės, kad nesusirgtume odos ligomis. „Tada pajusime, kad pagėrės mūsų nuotaika, sustiprės imunitetas, atsiras noras imtis naujų darbų“, - užtikrina šeimos gydytoja.