Ar vaikui reikalinga mėsa?
„Vaikams būtina valgyti mėsą, nors žaliavalgių žmonių buvo visais laikais: ir prieš šimtą metų, ir dabar. Pediatrai visame pasaulyje, remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduoja valgyti mėsą.
Nors, pasak kai kurių dietologų, reikėtų valgyti tai, ko organizmui reikia, per prievartą nekišti nei mėsos, nei kitų produktų, – sako prof. V. Urbonas. – Visgi, kitų šalių patirtis (pavyzdžiui, Afrikoje, kur yra maisto trūkumas, vaikams labai greitai pasireiškia geležies, cinko stygius) rodo, kad reikėtų rūpintis tuo, jog nepilnamečių mityboje būtų mėsos produktų.“
Pasak profesoriaus, tikrai ne visi vaikai, kurie kartu su tėvais laikosi vegetarizmo principų, susirgs anemija. Jei jiems bus tinkamai parinktas valgiaraštis, galima to išvengti, tačiau svarbu itin domėtis ir stengtis iš augalinių produktų kompensuoti geležies poreikį.
„Turbūt nė vienas nenorime daryti eksperimentų su vaikų sveikata, tad neturėtumėme aklai vadovautis tik savo įsitikinimais. Svarbiausia prisiminti – vaikas nėra mažas suaugęs, kas tinka ir nekenkia subrendusiam žmogui, vaikui gali visai netikti.“
Alergijos ieškokite maiste
Šiuo metu sparčiai daugėja alergiškų vaikų. Kas dėl to kaltas? Netinkamas vaiko maitinimas išprovokuoja alergijas?
Profesorius Vaidotas Urbonas sako, kad priežastys iki galo nėra aiškios, tačiau manoma, kad viena jų – mityba. Anksčiau tikėta, kad vaikams reikia kuo vėliau į mitybą įvesti maisto produktus. Dabar sakoma, kad vaiką prie tiršto maisto galima pradėti pratinti ne nuo pusės metų, o nuo 4–5-ojo gyvenimo mėnesio. Viskas ankstėja, nes pastebėta, kad kuo vėliau įvedamas maistas (košės, mėsa), tuo didėja tikimybė, kad vaikas bus alergiškas.
„Reikšmės turi ir tai, kokį maistą vartosime. Pavyzdžiui, ar grynas kruopas, ar rinksimės iš grūdų padarytus miltelius, kurie tirpsta vandenyje. Košes būtina virti namuose ir tik iš natūralių produktų. Taip pat reikėtų vengti naujų maisto produktų, pavyzdžiui, pusfabrikačių, saldiklių, konservantų, skonį gerinančių medžiagų, dūmo skonio medžiagų. Be abejo, alergijai įtakos turi ir žarnyno bakterijos. Šiandien medikai dar negali pasakyti, kas pirmiau atsiranda: žarnyno pokyčiai, o tada alergija, ar atvirkščiai, tačiau viskas labai susiję.“
Svarbų vaidmenį vaidina ir tai, kad vaikų virškinimo sistema veikia kitaip nei suaugusiųjų. Vaiko virškinimo sistema priklauso nuo to, kiek jam yra metų. Jeigu pirmuosius trejus metus vaikai yra labiau alergiški maistui ir turi vidurių užkietėjimo problemų, paaugus tai dingsta. Mokykliniame amžiuje virškinimo sistema jau artėja prie suaugusio žmogaus. Skirtumas tik tas, kad vaiko virškinimo sistema dar nebūna sugadinta aplinkos.
Ar versti vaiką valgyti, kai jis to nenori?
Yra vaikų, kuriuos labai sunku įtikinti valgyti vieną ar kitą produktą. Dažnai tai vadinama maisto išrankumu ir tai derėtų priimti kaip normalų vaikų vystymosi laikotarpį – jiems tiesiog baisu ragauti naujus produktus arba jūsų atžala jau paragavo to, kas jam patiko, ir jis nenori nieko keisti.
„Nustebsite, tačiau vaikai yra labai konservatyvūs. Yra paskaičiuota, kad vaikui reikia maždaug aštuonis kartus paragauti, kad jis normaliai pradėtų valgyti naujai jo mityboje atsiradusį produktą. Kaip matote, svarbiausia – kantrybė, – pasakoja profesorius V. Urbonas. – Versti tikrai nereikėtų, tačiau pageidautina, kad vaikai nevalgytų vien makaronų ar miltinių patiekalų, nes būtina į savo mitybos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Viena iš priemonių, kaip vaiką pripratinti, – badas.
Nors ir grubus būdas, tačiau jis labai efektyviai veikia. Neakcentuokime maisto: jei nori ir valgo – puiku, jei ne – nieko nepadarysi. Jei vaikui patinka dešrelės, tai ir leiskite jam jas valgyti, aišku, atkreipkite dėmesį, koks procentas jose mėsos.
Daug blogiau miltiniai patiekalai: bandelės, riestainiai, batonas, sausi pusryčiai. Paprasčiausias sprendimas – šių produktų tiesiog nepirkti ir nevartoti namuose.“
Žinoma, jeigu vaiko svoris per mažas pagal ūgį, tuomet reikia kreiptis į gydytoją ir bandyti atrasti nevalgumo priežastį. Tai gali būti ir tam tikrų ligų požymis.
Daugėja nutukusių vaikų
Lietuvoje skambinama pavojaus varpais – esame tarp penkių labiausiai Europoje nutukimu sergančių valstybių (serga apie 27 proc. populiacijos). Itin didelį susirūpinimą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje kelia didėjantis nutukimu sergančių vaikų skaičius. Antsvorio arba nutukimo priežastys yra kelios, tačiau pirmoje vietoje, be jokių abejonių, – mityba.
„Mityba turi būti sveika, reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrų, bandeles, miltinius patiekalus, medų, sultis) ir riebalus. Ne ką mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuolatinis sėdėjimas – tai didžiausi priešai. Kaip didinti fizinį aktyvumą? Pradėkite nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad didelis skirtumas netgi tarp to, ar žmogus stovi, ar sėdi. Sėdėjimą reikėtų keisti į sportą. Medikai rekomenduoja, kad vaikas per dieną bent pusę valandos privalo aktyviai judėti. Jokio skirtumo, ar jis eis lankys jam patinkančios sporto šakos būrelį, ar tvarkys namus, ar padės ravėti daržą, ar bėgs ratus stadione – svarbiausia yra 30 minučių skirti intensyviam fiziniam krūviui. Manau, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kuo daugiau vaikščioti, nesinaudoti liftais, vengti nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus. Jei jūsų vaikas turi polinkį į nutukimą, jo laisvalaikį prie ekranų turėtumėte apriboti iki pusvalandžio per dieną“, – įsitikinęs vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.
Trečioji antsvorio arba nutukimo priežastis – aplinka, kurioje būna vaikas: šeima, mokykla, darželis. Pasak specialisto, reikėtų atkreipti dėmesį, ką mes patys valgome ir ką kalbame apie maistą, koks auklėtojų bei mokytojų požiūris į mitybą. Didelę reikšmę vaiko požiūrio į mitybą formavimuisi turi ir įvairios medijos. Informacijos priemonės skleidžia labai kontraversišką ir neteisingą informaciją: nuo socialinių tinklų žvaigždžių, kurių KMI per mažas arba priešingai, per didelis, iki nesveikų maisto produktų reklamų.
