Pasak prof. R. Stuko, lietuvių taip mėgiama silkė pataluose yra tikriausiai iš sovietmečio atėjęs patiekalas. Vis dėlto jame naudos mažai, todėl profesorius pataria elgtis paprasčiau, bet sveikiau ir grįžti prie tarpukario Lietuvos silkių paruošimo receptų.

„Žinoma, silkė pataluose skanu, bet jei galvotume apie sveiką mitybą, žymiai geriau būtų paimti tiesiog paprastą silkę, visai klasikiniu tarpukario Lietuvos receptu pagaminti ir pridėti svogūnų, grybų. Tada mes pajusime tikrą silkės skonį. Jei valgome silkę pataluose, ji ir lieka tik pataluose, mažai ją jaučiame. Todėl geriau kuo paprasčiau, kad ir su karštomis bulvėmis. Be to, taip valgė ir mūsų močiutės ir promočiutės, tai būtų savotiškas tradicijų laikymasis. Tikriausiai silkė pataluose būtų tas patiekalas, kurio tikrai galima atsisakyti, nes darbo paruošti ją yra nemažai, o naudos nedaug“, – pasakojo R. Stukas.

Švenčių metu maistą suderinti pavyks sunkiai ir tai, pasak profesoriaus, nėra labai blogai, kadangi norisi paragauti visų šventinių patiekalų, bet svarbiausia nieko neprisivalgyti per daug. Tačiau po švenčių reikėtų kuo greičiau grįžti į normalią mitybą, kurioje maistas būtų suderintas ir gausus daržovių bei vaisių.

„Reikia stengtis vartoti kuo mažiau riebalų, kurių švenčių metu gauname labai nemažai, tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės – jie abu teikia tokį pat kalorijų kiekį. Šie riebalai skiriasi tik tuo, kad augalinės kilmės riebaluose yra omega polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių mums šiaip jau trūksta. Todėl šventinius patiekalus, jei įmanoma, reikėtų gaminti pasirenkant alyvuogių aliejų, pavyzdžiui, burokėlių mišrainę. Vietoje majonezo būtų puiku dėti alyvuogių aliejų, taip pat naudingas linų sėmenų aliejus, tik jo nebegalima vartoti, kai yra apkartęs“, – patarė R. Stukas.

Profesorius neslepia – tokio patiekalo, kurio per šventes visiškai griežtai atsisakytų ir nerekomenduotų kitiems nėra. Ruošiant šventinį stalą galioja auksinė taisyklė: geriau mažiau, bet kad neliktų trečiai dienai.

„Žinoma, ta pati mūsų tradicinė balta mišrainė, kuri, atrodo, lyg ir nieko blogo neturi, tačiau jos nereikėtų pasigaminti per daug. Į jos sudėtį patenka bulvės, jose yra vitamino C. Praėjus 3 valandoms po bulvių išvirimo, vitamino C sumažėja per pusę. Jei mišrainės lieka dar kitai dienai, bulvėse vitamino lieka tik pėdsakai. Todėl nereikia pagaminti maisto dideliais kiekiais, geriau tiek, kiek suvalgysite tą dieną, o kitą dieną vėl kažko pasigaminti. Aišku, yra tokių patiekalų, kurie bus geri ir dvi dienas, tačiau trečią dieną jų valgyti vis tik nereikėtų“, – kalbėjo sveikatos instituto direktorius.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad žmonės pastarąsias dvi savaites rūpinasi ne tik dovanomis, tačiau ir vaistais. Vaistinėse pagausėjo pirkėjų, perkančių virškinimo fermentus, anglies tabletes, augalinius preparatus.

„Jei žmogus persivalgė, pirmiausia jaus pilną virškinimo traktą, pilvo pūtimą, gali jausti skausmus, viduriavimą, pykinimą, šleikštulį burnoje. Tokius simptomus tikrai jaus nemažai žmonių, nes rekomenduojama ragauti skirtingus patiekalus kas 20 minučių, o desertą valgyti praėjus trims valandoms po kito maisto. Valgymo tarpuose reikia pajudėti, atsigerti vandens. Mes rekomenduojame gerti daug skysčių, gerti arbatų su imbiere, ant maisto barstyti imbiero miltelių. Jei jau pykina, negera, rekomenduojama gerti anglies tabletes. Taip pat galima vartoti virškinimo fermentus, kasos fermentus“, – sakė E. Ramaškienė.

Elvyra Ramaškienė

Farmacininkė perspėjo, kad nepamiršti derinti maisto turi ypač tie, kurie susiduria su cholesterolio, širdies ar kraujagyslių ligų problemomis. Jie turėtų vengti silkės, riebios mėsos, pašteto, kaip galima labiau vengti riebalų. Alkoholis su riebalais gali išprovokuoti kasos uždegimą.

„Persivalgome dėl to, kad iš pradžių valgome akimis. Jei maistas gražiai atrodo, gražiai paserviruotas, mūsų akys jo labiau nori. Taip pat dažnai skubame ir nebejaučiame, kai esame sotūs. Mūsų skrandis yra delno dydžio, tad jei valgome tiek maisto, kiek jame telpa, viskas gerai. Bet jei suvalgome dvigubai daugiau, ar trigubai, tai tą jau tikrai pajausime. Svarbu mėgautis maistu, gerti skysčius“, – pasakojo R. Stukas.

Pasak jo, lietuviai suvartoja per daug riebalų, o daržovių perpus mažiau nei turėtų. Švenčių metu ant stalo reikėtų pasistengti padėti daugiau šakninių daržovių – ropių, morkų. Jos padeda žarnyno peristaltikai ir gerosioms bakterijoms.

„Persivalgius gali paūmėti įvairios virškinamojo trakto ligos, gali atsirasti kasos, tulžies pūslės problemų. Per šventes mes nekalbame apie sveikos mitybos rekomendacijas, kalbame apie tai, kaip nepadaryti savo organizmui daugiau bėdų. Turime prisiminti, kad šventės prasmė nėra maistas, svarbu pabendrauti, pabūti kartu“, – sakė prof. R. Stukas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (260)