DELFI pristato LSU vaizdo įrašų ciklą, kuriame universiteto profesionalai patars įvairiais klausimais.

Šįkart į pagalbą skuba prof. A. Skurvydas – jis papasakojo apie fizinio aktyvumo naudą ir reikalingumą.

„Noriu labai paprastai papasakoti 5 pagrindines judėjimo naudas, kurias mokslininkai pastaruoju metu atskleidžia su pačiais tobuliausiais tyrimų metodais, – sako LSU profesorius Albertas Skurvydas.

– Fizinis aktyvumas yra ypač naudingas mūsų kūno sveikatai. Mokslininkų tyrimai rodo: kai raumenys „dirba“, susitraukinėja, jie išskiria natūralius „vaistus“, t. y. hormonus, kurie iš raumenų pasklinda po milijardus mūsų kūno ląstelių ir jas stiprina. Fiziniai pratimai ypatingai taikliai kovoja 26 lėtinėmis ligomis.“

Širdis

Profesorius sako, kad šias ligas dar galima suskirstyti į kelias grupes – tai psichinės ligos (nerimas, depresija). „Daugybė įrodymų rodo, kad fiziniai pratimai mažina depresiją, arba mažėja tikimybė ja susirgti 30 proc.“, – sako prof. A. Skurvydas.

Neurodegeneracinės ligos (demencija, Parkinsono liga, Alzheimeris). „Fiziniai pratimai didina kontaktų tarp neuronų skaičių ir taip sukaupia smegenų potencialą, kuris sėkmingai kovoja su ligų pasireiškimu“, – sako LSU profesorius.

Metabolinio sindromo ligos – pastarojo šimtmečio rykštė – nutukimas, ypač su juo susietas diabetas.

„Aiškiai įrodyta, kad fizinis aktyvumas, nepriklausomai nuo to, kokios jis būtų formos, nuo 30 iki 50 proc. sumažina tikimybę susirgti II tipo diabetu bei sumažina tikimybę nutukti, – pasakoja prof. A. Skurvydas.

– Fiziniai pratimai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.“

Be to, fizinis aktyvumas gerina žmogaus kvėpavimo sistemos darbingumą, atsparumą įvairiems stresams.

„Fiziniai pratimai pagerina mūsų nuotaiką, savijautą. Kitaip tariant, stimuliuoja mūsų emocinį intelektą, kuris yra labai svarbus norint mokytis, greitai priimti sprendimus, norint gerai jaustis, kad būtų geresnė gyvenimo kokybė“, – tęsia profesorius ir priduria – jei sistemingai mankštinamės, nuotaika ir savijauta pagerėja 15-30 proc.

Naujausi moksliniai tyrimai nurodo – fizinis aktyvumas gerina protinį darbingumą. „Tai ypač reikalinga susiformuoti vaikų intelektui, mokymuisi pasiekimui. <...> Fiziniai pratimai gerina dėmesio koncentraciją, darbinę atmintį, mąstymo lankstumą“, – sako prof. A. Skurvydas.

Fiziniai pratimai skatina žmones bendrauti. „Skatina stebėti kitų emocijas, siekti tikslo lenktyniaujant, slopina blogas nuotaikas“, – sako profesorius.

Fizinis aktyvumas taip atneša ir ekonominę naudą.

„PSO ekonomistai yra paskaičiavę, kad vienas, fiziškai pasyvus žmogus valstybei kainuoja apie 3000 |Eur per metus. Ką tai reiškia? Mažėja jo darbo našumas, blogėja nuotaika, didėja tikimybė susirgti įvairiomis ligomis, reikia daugiau išleisti pinigų gydymui, jis neina į darbą ir pan., – sako LSU profesorius A. Skurvydas.

– Fiziniai pratimai stimuliuoja žmogaus jėgą, ištvermę, lankstumą, judesių valdymą, o tai yra labai svarbu kasdieninėje veikloje atliekant įvairius fizinius pratimus.“

Profesorius apibendrino išvadas:

1. fiziniai pratimai aktyviai kovoja su 26 lėtinėmis ligomis;
2. fiziniai pratimai labai pagerina žmogaus psichinę savijautą, nuotaiką;
3. pagerina protinį ir fizinį darbingumą, mokymąsi;
4. gerina bendravimą tarp žmonių, padeda save valdyti;
5. fizinis aktyvumas visai valstybei atneša ekonominę naudą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (147)