aA
Grįžę namo po sunkios darbo dienos krentate ant sofos ar išsitiesiate patogiame krėsle, o tada ten pat praleidžiate visą vakarą, kol susiruošiate miegoti. Toks poilsio būdas tikriausiai dažnas scenarijus kiekvienuose namuose. Tačiau yra blogų žinių – ilgiau užsisėdėjus, sveikatai nebepadės ir intensyvus sportas. Negana to, labai greitai jums padidės rizika susirgti 40 lėtinių ligų, o gyvenimas smarkiai sutrumpės.
Prof. Albertas Skurvydas
Prof. Albertas Skurvydas
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas trumpai ir aiškiai pasakė, kas vyksta kūne, kai sau leidžiame per ilgai patogiai sėdėti vienoje vietoje ir kaip tai paveikia gyvenimo trukmę.

1. Sumažės raumenų masė;

2. Raumenys nebegebės gerai panaudoti gliukozės;

3. Gliukozės atsargos kaupsis riebalų pavidalu raumenyse ir kepenyse;

4. Kepenys pradės produkuoti labai blogą mažo tankio riebalą ir trigliceridus;

5. Riebalų rezerve prasidės sisteminis uždegimas;

6. Raumenys nustos gaminti apie 300 natūralių vaistų – miokinų;

7. Dėl miokinų stokos ir sisteminio uždegimo silps imuninė sistema, tai didins maždaug 40 lėtinių ligų riziką;

8. Organizmo ląstelės pradės daugiau dirbti be deguonies, todėl padidės rūgštinė tarpląstelinė terpė, kuri stimuliuos vėžinių ląstelių augimą;

9. Nusilpus raumenims ir sumažėjus metabolizmui, neabejotinai aptings galvos smegenys, kurios visiškai nenorės judėti, bet norės gauti saldaus ir riebaus maisto;

10. Vaistai šiek tiek pagerins gyvenimo kokybę, jūs nurimsite ir dar daugiau sėdėsite;

11. Visa tai stimuliuos ieškoti dar patogesnio krėslo, nes bėgsite nuo streso. Tačiau tai tik apgaulė, nors yra ir geroji pusė – viskas pagreitės. Tai reiškia, nereikės per ilgai užsisėdėti! Galima sakyti, kad iš tiesų pabėgsite nuo blogo, streso pilno gyvenimo!

Atsistoti kas pusvalandį – privaloma

Pasak profesoriaus, raumenų masė ir jų patvarumas mažėja dėl žmogaus pasyvumo. Būtent krėslas ar sofa yra viena iš tokių vietų, kuriose kenkiame savo raumenims.

„Medicininis žurnalas „Lancet“ yra parašęs daugybę straipsnių, kad toks sėdėjimas arba fizinis pasyvumas yra milžiniška rykštė, padaranti įtaką 40 lėtinių ligų. Tai trumpina gyvenimą, blogina jo kokybę, vėliau didina išlaidas gydymui. Mūsų sveikatai kenkia sėdėjimas ant kėdės ar ant krėslo su atlošu, darbas kompiuteriu, netgi mašinos vairavimas, nes tokiu atveju nugaros raumenys visiškai nedirba. Todėl geriau sėdėti ant kėdės, kuri neturi atlošo“, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

Žalą sveikatai daro, atrodo, ir visai neilgas poilsis ant kėdės. Vos 30 minučių neatsistojus ir nepajudėjus – ir kūnas jau pradeda po truputį nykti. Tačiau išeitis yra – nepatingėti ir praėjus pusvalandžiui atsistoti, šiek tiek pažingsniuoti. O tada ramia galva vėl galite trumpam prisėsti.

Kojinės
Kojinės
© Shutterstock nuotr.

„Tyrimai rodo, jog žmogui per dieną sėdint maždaug 4 valandas su pertraukomis, didelė žala kūnui nepadaroma. Tačiau jei per dieną sėdime 5-6 valandas ar ilgiau, joks sportas vakare nebepadės, net jei sėdėdami darysite pertraukas“, – sakė pašnekovas.

Dar viena didžiulė klaida – grįžus namo po darbo dienos sėdėti tol, kol susiruošiate eiti miegoti.

„Pats blogiausias variantas, kai pavakaryje, grįžus po darbo, sėdime ilgiau nei 5 valandas. Tarkime, grįžtate 19 valandą ir iki pat vidurnakčio, kai einate miegoti, išsidrėbę sėdite ir žiūrite televizorių. Tokiu atveju, net jei žmogus intensyviai sportavo dienos metu ir maitinasi sveikai, apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų jau bus neįmanoma“, – perspėjo profesorius.

Todėl svarbu atsiminti, jog vakare ilgiausiai sėdėti galima 3 valandas.

Vis dėlto kartais būna ir taip, kad žmogus nori mankštintis, tačiau judant jam skauda nugarą, kojas ar kitus raumenis. Todėl pasirenkama paprastesnė išeitis – tiesiog nesportuoti.

„Mūsų kūne yra keli šimtai raumenų. Aš irgi dabar sėdžiu atsilošęs, nes mano čiurnos raiščiai yra plyšę. Tačiau, jei negali dirbti čiurna, negaliu vaikščioti, lieka dar keli šimtai raumenų. Galiu daryti pratimus rankoms, pilvo presui, nugarai. Skauda rankas – stiprink kojas, skauda kojas, bandyk kažką kitą. Svarbiausia, kad vieni ar kiti raumenys išvis dirbtų. Žinoma, jei skauda, kankinti savęs tikrai nereikia, bet laipsniškai didinant fizinį aktyvumą, skausmas išnyksta“, – patarė pašnekovas.

Įdomu tai, jog tuo metu, kai judame, kūnas išskiria skausmą slopinančias medžiagas.

„Kai kurie gydytojai pasakys, kad skausmo priežasties tai nemažina. Tačiau kiti sako, kad taip galima atstatyti sąnarių ar kremzlių darbą“, – sakė prof. A. Skurvydas.

Intensyviai judėti bent 300 minučių per savaitę

Ilgai sėdint, raumenys nebemoka panaudoti gliukozės. Profesorius paaiškino, kodėl taip gali nutikti.

Netaisyklinga laikysena
Netaisyklinga laikysena
© Adobe Stock

„Pats didžiausias kūno organas yra raumenys, todėl, kai jie dirba, sunaudoja daugiausiai energijos. Pagrindinė energija yra greitai įsisavinama gliukozės pavidalu. Jei pavalgome, o ypač saldų maistą, o tada sėdime, gulime ir nevaikščiojame, gliukozė iš skrandžio pakliūna į kraujotakos sistemą. Raumenys jos nepaima, nes yra pasyvūs, todėl sumažėja insulinio jautrumas gliukozei. Kitaip tariant, raumenys nebesugeba panaudoti gliukozės, gautos iš maisto, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

– Tokia gliukozė apsuka keletą ratų organizme, jos niekas nepanaudoja, tada organizmas mąsto, kad ją reikia padėti į atsargą. Ką tai reiškia? Kad ji yra padedama į riebalinius audinius.“

Po truputį kūne pradeda formuotis riebalinės ląstelės ir augti riebalai. Jei raumenys nepanaudoja gliukozės, prasideda ir išorinis, ir vidinis nutukimas. Būtent dėl šios priežasties po valgio privaloma pajudėti, kad išsiskyrusios iš skrandžio maisto medžiagos pakliūtų ten, kur reikia.

Be to, pasak profesoriaus, ir kepenys dirba daug blogiau, kai nejudame. O sportuojant išsiskiria medžiagos, skatinančios metabolizmą.

„Dar daugiau, jei judame, sveikos medžiagos išsiskiria ne tik iš kepenų, bet ir iš riebalinių ląstelių. Sportuojant mūsų organizmas pradeda kalbėtis: griaučių raumenys per miokinus su riebaliniais audiniais, kepenimis, – kalbėjo prof. A. Skurvydas.

Profesorius patarė, kaip apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų: įvardijo ribą, kurią peržengus niekas nepadės
© Shutterstock nuotr.

– Toliau gerosios medžiagos keliauja per visą organizmą ir skatina metabolizmą, deguonies procesus, slopina uždegimus, gerina kvėpavimą, neleidžia augti vėžinėms ląstelėms, kauptis stresui. Taip organizmas tampa atsparesnis ir ligoms, ir nutukimui.“

Todėl, norint apsisaugoti nuo 40 lėtinių ligų, pagal naujausias rekomendacijas, per savaitę judėti reikia bent 300 minučių. Tačiau lėti pasivaikščiojimai į šį laiką nėra įskaičiuoti – kūnui reikia vidutinio ir didelio intensyvumo treniruočių. Tokių, kad tikrai suprakaituotume. Be to, per savaitę reikia skirti bent 40 minučių pratimams, kurie stiprintų raumenis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(172 žmonės įvertino)
4.1163

Gydytoja papasakojo apie detoksikuojančias arbatas: ką būtina žinoti norintiems taip sulieknėti (17)

Liekninančių arbatų galima rasti beveik visur – vaistinėse, parduotuvėse, turguje ar internete....

Jei suskubsite, dar rasite pirmųjų ypač naudingų vaistažolių: kur ieškoti ir ką su jomis daryti? (29)

Nors gamta dar tik ruošiasi prabusti, tačiau pirmųjų pavasarinių vaistažolių ieškoti tikrai ne...

Pusvalandis mankštos namuose kasdien apsaugos nuo daugybės ligų: svarbiausia nepamiršti kelių taisyklių (1)

Visi žinome, kad reikėtų daugiau judėti, bet dažnai teisinamės laiko nebuvimu. Karantino metu...

Psichologas Navaitis: užtenka 2 kartus per dieną atnaujinti savo žinias apie koronavirusą (7)

Šalyje įvedus privalomąjį karantiną ir didžiajai daliai šalies gyventojų laiką leidžiant...

Kovai su koronavirusu – imunitetą stiprinanti dieta

Tinkamai veikianti imuninė sistema apsaugo nuo bakterijų, virusų įsiskverbimo ir išplitimo...

Top naujienos

Sutrikimas, gyvenimą paverčiantis tikru pragaru: į tokią situaciją gali patekti kiekvienas (12)

Visi ko nors bijome. Vienos baimės – natūralios, įspėjančios apie gresiantį pavojų ir...

Paskelbė naujausią informaciją apie nuo koronaviruso gydomo JK premjero Boriso Johnsono būklę (100)

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono , dėl koronaviruso atsidūrusio...

Ekonomistas išanalizavo, kaip karantino laikosi Baltijos šalys: Lietuva išsiskiria (309)

Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą,...

Šiluma skubės trauktis (9)

Trečiadienį per pietrytinius Lietuvos regionus praslinks nedidelis aukšto slėgio sūkurys, jo...

25-erių metų NHL klubo puolėjas – komos būsenos (14)

Elitinėje JAV ledo ritulio lygoje NHL rungtyniaujančios Edmontono „Oilers“ komandos puolėjo...

Pažiūrėkite į savo majonezo indelio etiketę: mokslų daktarė paaiškino, kas ten parašyta (82)

Majonezas yra vienas populiariausių padažų visame pasaulyje. Toks, kokį mes šiandien žinome,...

Prezidento Gitano Nausėdos tėčiui atlikta širdies operacija (300)

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį buvo atlikta...

Apsisprendimo metas: kaip geležinius karantino gniaužtus atlaisvina kitos šalys (115)

Panašu, kad griežtos karantino sąlygos Lietuvoje bus dar sugriežtintos Velykų savaitgalį ir pats...

Paskelbė naujus užsikrėtusių koronavirusu maršrutus: lankėsi parduotuvėje, vairavo ir tarpmiestinį autobusą (9)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

|Maža didelių žinių kaina