Nesitikrina, nes nieko nejaučia
Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programa buvo pradėta 2006 metais ir kasmet, pasak gydytojos kardiologės, profesorės Žanetos Petrulionienės, besitikrinančių sparčiai daugėjo. Per pandemiją norinčių pasitikrinti sumažėjo, visgi šiuo metu pastebima, kad programoje pacientų vėl daugėja.
Profesorės teigimu, žmonės nesitikrina, nes kai kuriais atvejais apie programą išvis nežino, taip pat ir dėl to, kad nejaučia simptomų, tad galvoja, kad yra visiškai sveiki.
„Programa ir yra skirta tiems, kurie dar nesirgo ŠKL, bet turi rizikos veiksnių. Jie gali būti ir nejaučiami. Žmonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes visi šeimos gydytojai programoje dalyvauja“, – sakė prof. Ž. Petrulionienė.
Prevenciškai pasitikrinti gali vyrai, nesirgę širdies ligomis, nuo 40 iki 55 metų, bei moterys nuo 50 iki 65 metų. Šeimos gydytojas patikros metu patikrina visus rizikos veiksnius, įvertina gyvenseną, užrašo elektrokardiogramą, paima kraują iš venos.
„Labai skatinu, kad visi, kurie pasiekė šį amžių, nors ir nieko blogo nejaučia, turi kreiptis patikrai, nes ir nieko nejaučiant galima turėti savo arterijose nebylią aterosklerozę“, – sakė profesorė.
Kaip patikrinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius?
Pasak profesorės, nors kol kas tai dar nėra įrodyta moksliniais tyrimais, tačiau genetika, paveldimas polinkis sirgti iš šeimos, daro didelę įtaką. Dėl šios priežasties reikia žinoti pirmos eilės giminaičių širdies ligas, ypač, jei jos buvo anksti, taip pat, jei šeimos narys anksti mirė dėl ŠKL.
Kitus rizikos veiksnius galima pasitikrinti ir namuose – pasimatuoti kraujospūdį, kūno masės indeksą, kūno svorį, liemens apimtį, paskaičiuoti, kiek minučių per savaitę esate fiziškai aktyvūs, pagalvoti apie savo mitybą. Taip pat svarbu apgalvoti, kiek miegate, kiek turite kasdienio streso.
Kraujo tyrimai ir elektrokardiograma turi būti atlikti gydymo įstaigoje.
„Žmogus turi galimybę apsisaugoti nuo pirmojo infarkto, pirmojo insulto, galbūt net nuo staigios mirties. Žinojimas padeda išvengti šių ligų. Tam reikia įvardinti rizikos veiksnius, įvardinti tikslus ir jų siekti“, – kalbėjo prof. Ž. Petrulionienė.
Paskaičiuota, kad prevencinę programą reikia pradėti likus maždaug 10 metų iki galimo infarkto, insultų piko.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių yra per didelis cholesterolio kiekis. Tam, kad sužinotume, kiek jo yra, reikalingas kraujo tyrimas – lipidograma. Kai sutrinka blogojo, kitaip sakant mažojo tankio, ir gerojo cholesterolio santykis, sakoma, kad žmogus serga dislipidemija.
„Normos nėra vienodos visiems. Pati griežčiausia norma yra tiems, kuriems jau nustatyta ŠKL. Jie yra pačios didžiausios rizikos pacientai ir jiems tikslas yra mažojo tankio cholesterolio 1,4 mmol/L. Tam yra ne tik gyvensenos priemonės, bet ir vaistai.
Tie, kurie pasitikrina pirminėse prevencinėse programose, dažnai yra mažos arba vidutinės rizikos grupėje. Mažos rizikos asmenims mažojo tankio cholesterolio riba yra daug didesnė – 3 mmol/L“, – sakė pašnekovė.
Gydytoja pasakoja, kad medikai išanalizavo 10 tūkstančių žmonių, Lietuvoje dalyvavusių ŠKL prevencinėje programoje. Rezultatai nesmagiai nustebino – net apie 80 proc. žmonių cholesterolis viršijo 3 mmol/L, tai yra didžiausią leistiną saugią ribą.
Dar vienas svarbus rodiklis, kuris matomas iš to paties kraujo tyrimo, yra trigliceridai. Tai taip pat pikti riebalai, kurie dažniausiai būna esant nutukimui, metaboliniam sindromui, polinkiui į cukrinį diabetą.
Blogąjį cholesterolį galite sumažinti geresne mityba ir fizine veikla
Apie cholesterolį, pasak profesorės, sklando daug įvairių mitų. Tačiau reikia nepamiršti, kad cholesterolis yra būtina medžiaga žmogaus organizmui ir kenkia tik tada, kai jo per daug. Tad ir mažinti cholesterolį reikia tik tada, kai jis būna padidėjęs.
Kartais didelis cholesterolis gali būti paveldimas – tokiu atveju didelį cholesterolį dažniausiai turi visi šeimos nariai.
„Bet cholesterolis yra tik vienas iš rizikos veiksnių, jų yra daug. Viskas yra labai tarpusavyje susiję. Atkreipti dėmesį reikia į kūno masę, kūno masės indeksą, kraujospūdį, mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, nemigą, daugybė išgertos kavos per dieną. Taip pat ir rūkymas“ – sakė profesorė.
Tuo metu cholesterolis sukelia aterosklerozę – tai yra arterijų susiaurėjimą. Gydytoja primena, kad per arterijas keliauja kraujas su deguonimi po visą kūną, tad šios kraujagyslės yra gyvybiškai svarbios. Pasak profesorės, yra įrodymų, kad vidutinio amžiaus asmenys, net ir ganėtinai sveiki, jau turi aterosklerozę, tačiau to visiškai nejaučia.
„Kuo anksčiau cholesterolis padidėja, kuo didesni jo skaičiai, kuo daugiau metų jis žaloja kraujagysles, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pirmasis infarktas, insultas gali ištikti anksčiau. Taigi, svarbus ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, tikslų išsikėlimas ir kompleksas priemonių, veikiančių rizikos veiksnius“, – kalbėjo prof. Ž. Petrulionienė.
Kertinis akmuo, norint išvengti ar atitolinti ŠKL, yra sveika mityba, mat teisingai besimaitinant, bus išvengiama antsvorio, metabolinio sindromo, diabeto. Profesorė pasakoja, kad svarbu mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir didinti polinesočiųjų riebalų, ypač augalinės kilmės.
Svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių, mažinti druskos bei transriebalų kiekį. Be fizinio aktyvumo išlaikyti sveikatos taip pat kone neįmanoma – kasdien reikėtų 30–45 minučių fizinės veiklos.
Nors Lietuvoje pirminė prevencijos programa vyrams prasideda nuo 40, o moterims nuo 50 metų, stebėti savo širdies sveikatą reikėtų jau anksčiau.
„Kalbama ne tik apie vaikus, paauglius ir jaunimą, bet ir apie moterį, kuri ruošiasi nėštumui ir laukiasi kūdikio. Vadinasi, galime užprogramuoti būsimus rizikos veiksnius. Geriausia, kad prevencija prasidėtų tada, kai rizikos veiksnių dar nėra. Jei yra sveiki gyvensenos įpročiai šeimoje, vaikai išmoks tą patį“, – pasakojo profesorė.
