Lafboro universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vairuotojai, per valandą išgeriantys vos 25 ml (porą gurkšnių) vandens vietoje rekomenduojamų 200 ml, už vairo daro du kartus daugiau klaidų nei pakankamą vandens kiekį išgeriantys vairuotojai.
Ar geriame pakankamai vandens?
Gydytojai teigia, kad daugelio iš mūsų organizmai iš tiesų labai išsausėję.
Atlikus šį tyrimą išsiaiškinta, kad fiksuojamas į ligoninių priimamąjį dėl inkstų akmenligės atvežamų pacientų skaičiaus didėjimas. Profesoriaus Tomo Sanderso iš Londono King‘s koledžo teigimu, dehidratacija – viena iš pagrindinių inkstų akmenligės atsiradimo priežasčių.
Inkstų akmenys susidaro iš kalcio nuosėdų šlapime, iš kurių inkstuose susiformuoja kristalai, vėliau patenkantys į šlaplę. Kai organizmas patiria dehidrataciją, šių kristalų kiekis padidėja. Į šios ligoninės priimamąjį atvykstančių šios problemos varginamų pacientų skaičius padvigubėjo: 2003-2004 m. tokių pacientų buvo 5063, o 2013—2014 m. jau net 11 937.
Kiek vandens turėtume išgerti?
Europos maisto saugos tarnyba (The European Food Safety Authority) rekomenduoja moterims per dieną išgerti 1,6 litro, vyrams – 2 litrus, o vaikams – 1,3 litro skysčių. Mūsų organizmams reikia vandens, nes vanduo sudaro 78 proc. smegenų ir du trečdalius kūno masės.
Vanduo – angliavandenių ir vitaminų gabenimo priemonė, gyvybiškai svarbi tinkamam organų funkcionavimui užtikrinti. Ne ką mažiau svarbus vanduo ir panaudotų medžiagų pašalinimui iš organizmo. Daugiausia vandens kūdikių organizmuose – jo yra net 78 proc., o iki pirmojo gimtadienio vandens kiekis sumažėja iki 65 proc. organizmo masės. Taigi palyginti nedidelis vandens kiekio sumažėjimas gali stipriai paveikti mažučius kūdikių organizmus.
Kada ištinka dehidratacija?
Maža to, 2014 m. Barselonos universiteto psichiatrų atliktas tyrimas parodė, kad net ir lengva dehidratacija gali pakenkti mūsų gebėjimui įvertinti savo būklę. Tai reiškia, kad nebesuvokiame kūno siunčiamų signalų, rodančių, kad dar labiau dehidratuojame. Nors vandens trūkumas esant lengvai dehidratacijai atkuriamas išgėrus vos kelia stiklines vandens, tai gali turėti ilgalaikių padarinių, pavyzdžiui, gali gesti dantys, nes vandens trūkumas būtinas dantis apsaugančių seilių gamybai. Be to, vanduo padeda apsaugoti sąnarius ir išvengti artrito.
Kaip tai veikia smegenis?
Šis su vairuotojais atliktas tyrimas patvirtina ankstesnio JAV Nebraskos valstijos mitybos centro atlikto tyrimo rezultatus, liudijančius, kad dehidratacijos ištiktiems žmonėms sunkiau mąstyti, prisiminti ir koordinuoti galūnių judesius.
Londono King‘s koledžo psichiatrai 2010 m. atlikę smegenų tyrimus nustatė, kad 90 min. trukmės nuolatinis prakaitavimas gali sumažinti smegenų masę tiek pat, kiek sumažina vienerių metų trukmės senėjimo procesas.
Fiziniai dehidratacijos sukeliami pokyčiai prilyginami Alzheimeriu sergantiems pacientams pasireiškiantiems pokyčiams. Negydoma dehidratacija gali sukelti priepuolius, smegenų pažeidimus ir netgi baigtis mirtimi.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Dar vienas požymis – šlapinimosi dažnumas. Sveiki žmonės šlapinasi bent keturis kartus per dieną.
Vis dėlto geriausias būdas nustatyti galima dehidrataciją – įvertinti šlapimo spalvą. Geriausia, jei šlapimas yra blyškiai gelsvos spalvos, o tamsesnė šlapimo spalva reiškia, kad šlapimas pernelyg koncentruotas, taigi vartojate nepakankamai skysčių.
Geriau gazuotas ar negazuotas vanduo?
Gazuotas vanduo dažniausiai drėkina organizmą taip pat sėkmingai kaip ir vanduo iš čiaupo. Nors baiminamasi, kad gazuotas vanduo gali sekinti organizme esančio kalcio atsargas ir silpninti kaulus – būtent tokį poveikį turi gazuoti gėrimai – vis dėlto klinikinių šių įtarimų patvirtinimų nėra.
Mitybos specialistai teigia, kad šį neigiamą poveikį organizmui sukelia gazuotuose gėrimuose esantys priedai – cukrus, dažikliai ir konservantai.
Vis dėlto dėl gazuotame vandenyje esančių burbuliukų galimas apsunkimo pojūtis.
Be to, kai kurių rūšių mineraliniame vandenyje daug natrio, kurio rekomenduojama vengti tiems, kurių kraujospūdis aukštas.
Šaltas ar karštas?
Geriamo vandens temperatūra neturi reikšmingesnio poveikio organizmui, nebent karštą dieną geriamas itin karštas vanduo – tokiu atveju prakaituojama dar labiau.
Geriant labai šaltą vandenį galima padidinti išgeriamo vandens kiekį. Kardifo universiteto mokslininkų atliktas ir 2013 m. išpublikuotas tyrimas parodė, kad labai šaltas vanduo yra malonesnio skonio. Mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su faktu, kad esme kilę iš teritorijų, kurioms būdingi karščiai, todėl žmonėms įprasta mėgautis vėsinančiu vandeniu.
Australijos mokslininkai tikina, kad iš tikrųjų šaltas vanduo padeda sportininkams rasti jėgų tęsti varžybas. 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad geriant šaltą vandenį mažėja sportininkų kūno temperatūra, todėl jie mažiau prakaituoja ir jų organizmas geriau aprūpinamas vandeniu.
Vis dėlto nerekomenduojama gerti labai šalto vandens tiems, kuriuos vargina migrena.
Švedijos Upsalos universitetinės ligoninės neurologai įspėja, kad itin šaltas vanduo didina migrenos ir kitokių rūšių galvos skausmo atsiradimo pavojų.
