Įprotis apžiūrėti savo odą kasdien turėtų būti rutinos dalimi, deja, įtraukti tai į higienos procesą dažnai pamirštame, rašoma pranešime spaudai.
Tik taip galime pamatyti darinius ir stebėti, ar jie didėja, keičia spalvą, formą, šlapiuoja, kraujuoja, niežti – tai požymiai, kurių ignoruoti nevalia. Norint išvengti vėlyvos stadijos odos vėžio, per metus kartą rekomenduojama pasitikrinti apgamus ir įvairius ant veido ir kūno odos atsiradusius darinius.
Jei niežti veido ar kūno odą, jeigu oda pleiskanoja, yra paraudusi, atsirado pūslelių, spuogų, pastebėjote nagų pakitimus, slenka plaukai, tai yra požymiai, kad netaikant gydymo, savarankiškai eksperimentuojant su įvairiomis priemonėmis, vaistais, ar laukiant – situacija tik blogės.
„Neretai pacientai gydosi patys, naudoja įvairias priemones, kurias gauna iš draugų, kaimynų ir kitų artimųjų, bet dažniausiai problema ne tik neišnyksta, bet dar pablogėja. Aš stebiuosi, kokie žmonės yra drąsūs ir bando įvairias priemones tepti ne tik ant kūno, bet ir veido odos“, – sako „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė, lazerinės ir estetinės dermatologijos specialistė Gintarė Švainauskienė.
Savarankiškas spuogų gydymas padidina randų atsiradimo galimybę
Paprastieji spuogai, dar kitaip vadinami akne, yra viena dažniausių odos ligų. Jos atsiradimą lemia genetika, hormonų disbalansas, stresas, netinkama mityba ir odos priežiūra.
„Deja, visuomenėje dar yra toks požiūris, kad paauglių spuogai praeis savaime, o būna ir tokių atvejų, kai paauglių tėvai nuperka ar patys paaugliai įsigyja kokią priemonę iš vaistinės. Labai gaila, kai į konsultaciją ateina paaugliai su tokia sunkia aknės forma, kai tenka imtis paties sudėtingiausio gydymo. Savarankiškas spuogų gydymas įvairiais tepalais ar kitomis priemonėmis, nepasitarus su specialistu, gali išprovokuoti dar didesnį bėrimą, gali atsirasti ir randai“, – pabrėžė Gintarė Švainauskienė.
Jei ant paraudusios odos yra ir rožiniai spuogai, matomi išsiplėtę kapiliarai, o komedonų (inkštirų), kurie būdingai aknei, nėra, galima įtarti veido rožinę. Šią ligą lemia genetika bei provokuojantys veiksniai: temperatūros pokyčiai, ultravioletiniai spinduliai, stresas, hormoniniai pokyčiai, aštrus, karštas maistas, tam tikri vaistai bei kosmetikos priemonės.
Vaikus tėveliai įprastai atveda dėl sausos, niežtinčios odos ir atsirandančių bėrimų. Atopinį dermatitą mažiems vaikams dažnai išprovokuoja alergija maistui. Suaugusiems ligą gali provokuoti stresas, prakaitavimas, netinkamas klimatas, alergija tam tikriems maisto produktams, kosmetikos priemonėms ar aplinkos veiksniams. Nereikia pamiršti, kad didžiulę įtaką daro ir paveldimumas.
Prioritetas turėtų būti odos sveikatai, o jau tuomet – estetikai
Nors, pasak gydytojos Gintarės Švainauskienės, vis daugiau pacientų, ypač moterų, ateina dėl ryškėjančių raukšlių, suglebusios ir senstančios odos, pirmiausiai reikėtų patikrinti odos sveikatos būklę, o jau tuomet dėmesį skirti ir estetikai.
„Tiesa, kad botulino ir hialurono rūgšties injekcinėmis ir lazerinėmis procedūromis palaikyti jauną ir švytinčią odą yra lengviau, nei atstatyti ją, kai iki tol nieko nebuvo daroma, svarbu žinoti, ką mes norime padaryti, kaip teisingai parinkti procedūras“, – atkreipė dėmesį G. Švainauskienė.
Lazeriu yra galimybė atjauninti odą, pagerinti jos būklę, palyginti randelius, naikinti pigmentines dėmes, išsiplėtusius kapiliarus, sumažinti ar panaikinti raukšles hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijomis. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno iš mūsų oda yra skirtinga, todėl kas tinkam vienam, gali netikti kitam. Būtent dėl šios priežasties svarbu įvertinti odos sveikatą ir būklę, o tik tada pereiti prie kitų procedūrų.
