„Visai šalia yra bedugnė, užtektų mažo žingsnio, kad nugarmėčiau“
Jūratė prisimena, kad prieš ligos diagnozę ramiai negyveno – visur bėgo, turėjo daug darbų, veiklų ir apie besivystančią ligą nieko nenutuokė. Pirmas signalas, į kurį moteris atkreipė dėmesį, buvo kraujavimas. Po to pradėjo kristi svoris, tačiau tuo Jūratė džiaugėsi – juk valgo, o svoris krenta. Trečias signalas buvo staigiai pradėję augti ir didėti apgamai.
„Metai prieš nustatant diagnozę buvau pas ginekologę, tačiau ji neatliko tyrimų ir vėžio nenustatė, tiesiog pasakė, kad man uždegimas. Po metų, kai jau kreipiausi į onkologus dėl didžiulių skausmų, man pasakė, kad kai tikrinausi, jau sirgau vėžiu, tiesiog jis nebuvo atpažintas“, – prisiminė pašnekovė.
Tuo metu, kai dėl keistų simptomų pirmą kartą kreipėsi į ginekologę, bet diagnozė nebuvo nustatyta, pas kitus gydytojus moteris nebesikreipė ir papildomų ligų neieškojo.
„Taip, mano klaida, kad neieškojau toliau. Kiek vėliau prasidėjo nežmoniški skausmai, pasirodo, taip buvo dėl metastazių. Buvo ir didžiulis kraujavimas. Kodėl iškart nėjau pas kitus gydytojus – aš nežinau, turbūt tiesiog buvau nusivylusi. Visgi, patekus į onkologų rankas, visi gydytojai buvo nuostabūs, negaliu jokių blogų žodžių apie juos pasakyti. Taip ir būna – kažkur nepasiseka, bet po to sekasi“, – sakė Jūratė.
Išsamūs tyrimai dėl onkologinės ligos Jūratei buvo pradėti liepą. Pašnekovė prisimena, kad gydytojas buvo labai supratingas gydytojas – kad būtų užimta, moteris vis prašė įvairių namų darbų, tad gydytojas kaskart sugalvodavo įvairių užduočių. Tyrimus užbaigus, gydytojas patarė susikrauti daiktus į ligoninę.
„Mane į ligoninę paguldė rugsėjo 25 dieną, tą pačią dieną, kai buvo mano gimtadienis“, – sakė pašnekovė. Tačiau ligoninėje laukė dar vienas šokas.
Išgirdusi diagnozę važiavo prie upės
Paklausus, kaip jautėsi, kai išgirdo vėžio diagnozę, moteris sako, kad tą savijautą sunku perteikti žodžiais.
„Atrodo, kad kažkas kalba, bet ne apie tave. Gydytoja sėdi šalia, bet garsas eina iš kažkur kitur. Kaip haliucinacija, lyg būtum gerai apsvaigęs. Rodos, visai šalia yra bedugnė, praraja, užtektų mažo žingsnio, kad nugarmėčiau. Labai sunku papasakoti...“, – kalbėjo pašnekovė.
Vėliau Jūratė suprato, kad visi, išgirdę tokią diagnozę, pereina per tokią pačią patirtį: verkimo, neigimo, gedėjimo, savęs gailėjimo, pykčio.
„Kai gydytoja mane apžiūrėjo, iškart supratau, kad kažkas bus negerai. Kai aš bijau kažko, bandau juokauti, bandžiau ją visaip šnekinti. Bet iš jos veido jau perskaičiau, kad situacija rimta.
Po to, kai išgirdau diagnozę, sėdau į mašiną ir nuvažiavau prie upės, į aikštelę. Žiūrėjau į upę, nesugebėjau net išlipti iš mašinos, ir taip raudojau – net neverkiau, aš kaukiau. Tą skausmą, baimę tiesiog iškaukiau“, – sakė moteris.
4 stadija, operuoti negalima
Tai, kad vėžys jau 4 stadijos, moteris sužinojo tik jau atsigulusi į ligoninę.
„Buvo didžiulis šokas, nes važiavau į ligoninę pasiruošusi operacijai, tikėjausi, kad mane išoperuos, ir viskas baigsis. Bet man pasakė, kad liga per daug išplitusi, ir operacijos atlikti nebebus galima. Pajaučiau didžiulį smūgį, net pati pradėjau prašyti operacijos. Tačiau man paaiškino, kad operacijos metu reikėtų labai daug išpjauti, tai būtų labai pavojinga.
Trečias smūgis, kai pasakė, kad su mano situacija išgyvenamumas yra 10 proc., ir paklausė, ką darysime. Sakau – ar aš galiu pasirinkti? Man pasakė, kad galiu atsisakyti gydymo. Kai paklausiau, kas toliau, jei atsisakysiu, buvo pauzė, o tada pasakė, kad dažniausiai moteris sugrįžta su didžiausiais skausmais, kraujoplūdžiais, bet tokiu atveju niekuo nebegalima padėti. Tad aš pasirinkau gydymą“, – sakė Jūratė.
Kadangi operacija buvo palikta kritiniam atvejui, buvo paskirta chemoterapija, spindulinis gydymas ir brachiterapija.
Džiaugiasi, kad šeima nelaikė ligoniu
Nustačius ligą, nuo pat pradžių didžiausią palaikymą Jūratė jautė iš savo šeimos ir draugų. Pasak jos, artimieji tarsi patys suprato, kaip elgtis, kad paskatintų ją kovoti toliau ir nepradėti savęs gailėti.
„Didžiausia parama tokiu atveju yra šeima, ištikimiausi tavo palaikytojai, kurie bet kokiu atveju nuo tavęs nenusisuka. Vienas iš didžiausių paskatinimų kovoti buvo anūkas – galvojau, kaip aš nepamatysiu, kai jis eis į pirmą klasę. Man tai labai padėjo. Labai svarbu buvo, kad nelaikė manęs dideliu ligoniu ir negailėjo. Taip, kartais būdavo pikta, kad tavęs negaili, bet vėliau supranti, kad taip yra daug geriau“, – sakė pašnekovė.
Gydymo metu, kaip pasakojo Jūratė, buvo labai svarbu, kad kažkas su ja bendrautų. Net ir sakydama, kad artimieji negaištų laiko ir nevažiuotų, slapta tikėdavosi, kad lankytojų sulauks.
„Būdavo taip, kad neturėdavau jėgų kalbėti, bet vien pasėdėjimas kartu labai svarbu. Niekada artimieji neklausdavo, kaip aš jaučiuosi, nes nėra kvailesnio klausimo, kai žmogus gauna pilną gydymą, chemoterapiją, spindulinę terapiją. Juk ir taip faktas, kad jautiesi sušiktai“, – neslėpė moteris.
Dabar Jūratė remisijoje, tačiau liga smarkiai pakeitė požiūrį į gyvenimą. Pašnekovė pasakoja, kad tapo geresnė sau, pradėjo save labiau mylėti, labiau rūpintis.
„Kas anksčiau buvo labai svarbu, aktualu, tapo visiškai nebesvarbu, kas erzino – nebeerzina, pradedi gyventi čia ir dabar. Nebebėgi per gyvenimą skubėdama, o stabteli ir pradedi dairytis, matyti pavasario žalumą, rudenio lapų spalvas ir debesų grožį“, – kalbėjo pašnekovė.
Jūratė perdavė ir žinutę: „Nedelskite, pajutę neįprastus simptomus, reaguokite į organizmo siunčiamus signalus, kreipkitės į gydytojus, jei „neranda“ ligos – išdrįskite kreiptis į kitą gydytoją. Atlikite patikras pagal prevencines programas.“
O visoms likimo draugėms, jei kuri nors gyvenime taip pat išgirstų vėžio diagnozę: „Visų pirma, jei taip nutinka, palinkėčiau nurimti, kiek įmanoma tokioje situacijoje, nors tai labai sudėtinga. Yra įvairios onkologinių pacientų organizacijos, viena iš jų yra POLA. Visiems rekomenduoju ten ieškoti informacijos, bendraminčių. Mane nuramino kitų istorijos, nesijaučiau viena, gera žinoti, kad ir tu kažkam rūpi, kada pasiūlo pasinaudoti POLA kortelės nuolaidomis. Paverkti galima, man tai buvo į naudą, bet svarbu neužsibūti toje būsenoje...“
Vakcina nuo ŽPV: kam skiepytis ir kuri geresnė
Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Norint apsisaugoti nuo šio vėžio, itin svarbūs du faktoriai – vakcina nuo ŽPV ir periodiškai atliekama prevencijos programa.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja ir projekto „Būk savo sveikatos dirigentas“ bendraautorė Jurga Dūdienė papasakojo, kam skirta vakcina nuo ŽPV, ir kam verta skiepytis.
Valstybinė ligonių kasa 11 metų mergaitėms apmoka vakciną nuo ŽPV, tačiau skiriama vakcina yra nuo dviejų, pačių pikčiausių viruso variantų, kurie dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šiuo metu yra ir kitų vakcinų, kurios gali apsaugoti nuo daugiau viruso tipų, tačiau jas reikia pirkti iš savos kišenės.
Šeimos gydytoja pasakoja, kad jaunos mergaitės nemokamai skiepijamos dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Visų pirma, jaunystėje susidaro stiprus patvarus imunitetas prieš virusą, tad jam patekus susidarę antikūnai kovos ir jį pašalins. Antra, jaunos mergaitės dažniausiai dar nebūna pradėjusios lytinių santykių, todėl didesnė tikimybė, kad jos dar nebus užsikrėtusios ŽPV.
„Net ir nepasiskiepijus, 90 proc. virusas yra pašalinamas, bet jei pakliūva piktas virusas, jis gali būti nepašalintas ir sukelti pokyčius. Paauglystėje gautas skiepas padeda turėti patvarų imunitetą“, – sakė J. Dūdienė.
Visgi, net jei moteris jau pradėjo lytinį gyvenimą ir ŽPV yra nustatytas, pasiskiepyti vis tiek verta. Nuo viruso varianto, kuris jau yra, vakcina neapsaugos, tačiau apsaugos nuo kitų variantų, kurių organizme dar nėra.
Įdomu tai, kad nors Lietuvoje vakcina kompensuojama tik mergaitėms, kai kuriose valstybėse už ją mokėti nereikia ir berniukams – mat virusas plinta lytiniu keliu, o vėžinius susirgimus vėliau gali lemti ir vyrams. Australijoje tikimasi, kad skiepijant ir berniukus, ir mergaites, po kurio laiko gimdos kaklelio vėžys išnyks išvis.
Taigi, pasak gydytojos, jei yra galimybė, mokama vakcina, kuri apsaugo nuo daugiau ŽPV variantų, būtų gerai pasiskiepyti visoms moterims ir mergaitėms, o jei galimybės nėra, paskiepyti nemokama vakcina bent jau savo dukrą.
Pirmose stadijose vėžys nejaučiamas
Dešimtmečius organizme esantis ŽPV gali pakeisti ląsteles ir taip didina riziką sirgti gimdos kaklelio vėžiu, nors patys pokyčiai yra visiškai nejaučiami.
Tik tada, kai vėžys jau pažengęs, moteris pradeda jausti simptomus – tai skausmingi lytiniai santykiai, kitokios išskyros, kurios po lytinių santykių gali būti kraujingos, maudimas dubens srityje, kuris nepraeina ir intensyvėja.
„Tokiu atveju nereikia atidėlioti ir tą patį mėnesį kreiptis į gydytojus. Šeimos gydytojas išrašys siuntimą pas ginekologą, su tokiais simptomais pagalbos kreiptis reikia skubiai.
Prevencinės programos tikslas yra toks, kad pasitikrinti žmonės atvyktų kol dar nieko nejaučia.
Būtina tikrintis prevenciškai
Itin svarbi ir gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa.
„Prevencinė programa atliekama toje įstaigoje, kurioje moteris prisiregistravusi pas savo šeimos gydytoją. Kai kuriose įstaigose patikrą atlieka šeimos gydytojas, kartais akušeris, tad užsiregistruojant patikrai galima paklausti, kas ją atliks“, – pasakojo J. Dūdienė.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas ir, jei atsakymas teigiamas, gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
„Aukštos rizikos ŽPV gali sukelti ląstelių pokyčius, tai gali padaryti ne per mėnesį ar metus, bet per ilgesnį laiką. Pasikeitusios ląstelės, jei nieko nebus daroma, virsta vėžiu.
Jei nustatomas virusas, ištiriamos ląstelės, ar jos pasikeitusios. Jei yra nors mažiausi pokyčiai, tai jau didelė sėkmė, kad jie buvo aptikti – tai reiškia, kad galime pašalinti ląsteles ir moteriai nebeišsivystys gimdos kaklelio vėžys“, – sakė J. Dūdienė.
Gydytoja pasakoja, kad prevencinio tyrimo nereikėtų bijoti.
„Nuo 25 iki 34 metų imtinai moterims kartą per 3 metus yra atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Tai yra ląstelių paėmimas iš gimdos kaklelio su švelniu šepetėliu. Jis nebraižo, nesukelia skausmo. Anksčiau būdavo naudojami plastiko šepetėliai, tad tyrimas būdavo skausmingesnis, bet dabar silikoninis šepetėlis švelniai nubraukia ląsteles nuo gimdos kaklelio. Tai gali palikti nedidelį diskomfortą, bet tyrimas trunka labai trumpai, neprireikia nė minutės“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Tyrimas gali būti atliekamas dviem būdais – ant stikliuko ir skystoje terpėje. Nuo 25 iki 34 metų valstybė tyrimą apmoka atliekamą ant stikliuko, tačiau pati moteris gali paprašyti, kad ląstelės būtų paskleistos skystoje terpėje. Tiesa, už tai gali tekti primokėti apie 20 eurų.
„Visada rekomenduoju moterims pagalvoti, ar yra galimybė atlikti tyrimą būtent skystoje terpėje. Citologinis tepinėlis ant stikliuko yra pigesnis tyrimas, bet moteris gali paprašyti skystos terpės. Kodėl skysta terpė? Kai šepetėlis braukiamas ant stikliuko, dalis ląstelių lieka ant paties šepetėlio. Kai naudojame skystą terpę, visos ląstelės patenka į laboratoriją“, – kodėl šis tyrimas yra tikslesnis, aiškino gydytoja.
Nors ant stikliuko tyrimas kompensuojamas kas 3 metus, moteris už savo pinigus gali jį atlikti kasmet. Atliekant tyrimą kas tris metus, pasak gydytojos, būtų geriau jį atlikti skystoje terpėje.
„Jaunai moteriai prasminga už savo lėšas atlikti ir ŽPV tyrimą. Šio viruso nustatymą galima atlikti ir tuo pačiu metu, kai atliekamas ląstelių tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio“, – sakė J. Dūdienė.
Visgi ir pasikeitusios ląstelės nebūtinai reiškia vėžį – kai kurie pokyčiai yra labai maži. Jei pokyčiai dideli, pašalinama gimdos kaklelio dalis, tačiau dėl šios procedūros nė nereikia gultis į ligoninę.
Gydytoja pabrėžia, kad pats prevencinės patikros tyrimas trunka neilgai. Geriausias laikas atlikti tyrimą, skaičiuojant pagal menstruacijų ciklą nuo pirmos menstruacijų dienos, yra tarp 10–20 ciklo dienos. Procedūriniame kabinete moteris praleidžia apie 15 minučių, o užsiregistruoti galima paskambinus savo šeimos gydytojui.
