Įveikti perdegimą
Atostogų metu, anot J. Velžienės, laiką svarbu tolygiai paskirstyti: dviejų savaičių turėtų užtekti psichologiniam poilsiui, kūnui atsipalaiduoti ir sveikatai sustiprinti. Emociškai pavargęs žmogus negali tinkamai atlikti savo darbo, susikaupti, sumažėja jo gebėjimas mokytis ir kūrybiškai mąstyti, o fizinis nuovargis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, paūmėja lėtinės ligos.
„Perdegimas kamuoja kone kas trečią darbuotoją Vakarų valstybėse, jį sukelia stresas darbo vietoje. Jaučiant įtampą, organizme padidėja tokių hormonų kaip kortizolis ir adrenalinas lygis. Išties, jie padeda susidoroti su kilusiomis grėsmėmis ir iššūkiais, tačiau bėgant laikui padidina įvairių sveikatos problemų riziką. Atostogaudami, žmonės laiką leidžia ten, kur nereikia nerimauti, spręsti kasdienių problemų, todėl sumažėja stresas“, – paaiškina J. Velžienė.
Tarptautiniame moksliniame žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad bent dvi valandas praleidus gamtoje reikšmingai pagerėja žmogaus fizinė ir emocinė sveikata. Teigiamą įtaką ypač daro jodo ir pušų eterinių aliejų prisotintas pajūrio oras.
„Pasivaikščiojimas pajūryje padeda įveikti nerimą ir stresą, pagerinti sveikatą, tačiau dalis žmonių, jei oras apniukęs, laiką mielai leidžia kambaryje. Mūsų kineziterapeutai įsitikinę: blogo oro nėra, tad net ir lietui lyjant, organizuojame žygius su šiaurietiškomis lazdomis į pajūrį – pasivaikščiojimas prie jūros bet kokiu oru padeda išvalyti odą, sinusus, pagerinti emocinę sveikatą“, – sako J. Velžienė.
Sumažinti sėdimo darbo įtaką
Net 80 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi nugaros skausmais, ilgiau nei dešimt valandų per dieną praleidžiantys ant kėdės labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mažas fizinis aktyvumas gali tapti depresijos priežastimi.
Dažnai žmonės teisinasi, kad pakankamai judėti neturi laiko, taigi, atostogos – puiki proga pasirūpinti fiziniu aktyvumu.
„Sėdimas darbas prie kompiuterio lemia, kad organizmo limfa susikaupia kaklo srityje, žmogui pradeda dažnai skaudėti galvą, prasideda pykinimas, mažas judrumas lemia raumenų ir stuburo problemas. Vienas efektyviausių būdų sau padėti – atostogų metu pasilepinti masažu. Masažas padeda išsivaikščioti limfai, pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą, mankština raumenis“, – teigia J. Velžienė.
Masažas gali būti atliekamas ne tik ant specialaus stalo, tačiau ir vandenyje – kūną masažuoja specialiai sukuriamos srovės. Anot J. Velžienės, vandens masažas padeda žmogui atsipalaiduoti, teigiamai veikia kraujagyslių sistemą, smegenų veiklą, stiprina kūną.
Sustiprinti raumenis
Mažas fizinis aktyvumas silpnina raumenis, tačiau atostogos gali būti proga suglebusius raumenis sustiprinti. J. Velžienė sako, kad geriausiai tam tinka kineziterapija, tačiau aktyvumą reikėtų didinti palaipsniui.
„Žmonės, gyvenantys sėslų gyvenimą, nė nepastebi, kaip turėta fizinė jėga sunyksta, atsiranda kaulų, sąnarių ir raumenų skausmų, auga svoris. Atostogų metu galima pakeisti įpročius: daugiau laiko leisti gryname ore, eiti pasivaikščioti, plaukioti, apsilankyti kineziterapinėse mankštose ir pradėti palaipsniui judėti. Per atostogas išsiugdyti nauji įpročiai dažnai išlieka ir grįžus į savo įprastą gyvenimą“, – dalijasi J. Velžienė.
Visgi raumenims pakenkti gali ne tik sėslumas, tačiau ir per daug intensyvus sportas. J. Velžienė sako, kad aktyviai sportuojantiems taip pat reikėtų pasinaudoti proga atstatyti pažeistus raumenis: „Kai žmogus intensyviai sportuoja, raumenys apkraunami, patempiamos sausgyslės, dažnai į tai nekreipiama dėmesio. Sveikatinimo procedūros padeda atkurti raumenyną tiems, kurie nesportuoja, o pažeistus sportuojančiųjų raumenis atgaivinti. Tam pasitelkiamos ne tik mankštos ir masažai, bet ir šildymas specialiomis lempomis.“
