Vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys ir kineziterapeutė Jūratė Kliukaitė papasakojo, kokią žalą jūsų kūnas patiria sėdint sukryžiavus kojas.
Kuo blogai sukryžiuotos kojos?
Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas J. Kastys dar kartą primena, kad bet kokia kūno padėtis nėra gera, jeigu joje išbūname ilgą laiką. „Todėl pagal galimybes reikia judėti. Ilgas sėdėjimas nėra išimtis“, – tvirtina gydytojas.
„Atkreipkite dėmesį, kaip sėdite prie savo darbo stalo ar namie? Dauguma žmonių jaučiasi patogiai uždėdami koją ant kojos. Gerai, jei taip nedarote nuolat ir nesėdite vienoje pozicijoje ilgą laiką. Tačiau išnagrinėjus nemažai mokslinių tyrimų, rezultatai rodo, kad kojų kryžiavimas yra nesąmoningai išsivystęs patogus įprotis. Dažniausiai kojas mėgsta kryžiuoti moterys, – sako kineziterapeutė J. Kliukaitė.
– Įsivaizduokite, jei, tarkime, dėvite labai aptemptas džinsines kelnes ir ilgą dienos dalį sėdite, o dar sukryžiuojate kojas. Kaip manote, ar kraujotaka nesutrinka?“
Kineziterapeutė sako, kad mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog ilgalaikis kojų kryžiavimas turi labai didelės įtakos kraujotakos sutrikimams pakinklio srityje, bet ne pėdose.
„Pėdos kraujotaka gali sutrikti tada, kai sulenkta koja yra pasidedama ant kėdės ir atsisėdama ant sulenktos kojos pėdos. Esant kraujotakos sutrikimui, gali padidėti kraujo spaudimas, todėl asmenims, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, rekomenduojama nebūti ilgą laiką vienoje padėtyje, daugiau aktyviai judėti nei pasyviai sėdėti“, – pataria J. Kliukaitė.
Prabuvus ilgesnį laiką tokiose padėtyse yra jaučiamas ne tik kojos stingimas dėl sutrikusio kraujo nutekėjimo, bet ir kojos tirpimas dėl užspaudžiamo periferinio nervo. Tokiu atveju, dažnai kryžiuojant kojas, apatinė galūnė gali tapti kaip nesava, nes periferinis nervas siunčia silpną signalą raumenims, kad šie pradėtų dirbti, kad koja atliktų tam tikrus judesius.
„Esant dideliam sutrikimui, žmonėms būna sunku atkelti pėdas nuo grindų. Atsiradęs kojos tirpimas yra simptomas, kad reikia kreiptis į gydytoją, tačiau dauguma žmonių į tai nekreipia dėmesio ir kreipiasi tik tada, kai atsiranda skausmo požymis, o skausmas rodo, kad problema jau yra pažengusi giliau“, – tvirtina kineziterapeutė.
Sėdint sukryžiavus kojas dažniausiai svoris yra pernešamas ant vieno sėdmens, todėl didelė apkrova pereina į dubenį ir klubo sąnarius. Ilgalaikis sėdėjimas tokioje padėtyje apkrauna giliuosius apatinės nugaros dalies ir sėdmens raumenis. Tęsiantis nuolatiniam ir ilgam tokiam sėdėjimui, tai turi įtakos raumenų disbalanso atsiradimui, o raumenų disbalanso sutrikimas gali iššaukti tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimą, sako J. Kliukaitė.
„Sėdint sukryžiavus kojas, spaudžiamos kojų kraujagyslės. Ypač didėja venų nepakankamumo ir trombozių rizika bei nervų kojų spaudimo tikimybė. Gali paryškėti kojų skausmo ir tirpimo simptomai. Sėdėti sukryžiavus kojas pavojingiau sergantiesiems kojų venų ligomis, – teigia gydytojas J. Kastys. – Taip pat sergantiems stuburo nervų šaknelių ligomis, kojų arterijų susiaurėjimu dėl aterosklerozes ar rūkantiesiems, nes jiems blogesnė arterinė blauzdų kraujotaka.“
Kuo kenkia sėdėjimas?
Gydytojas J. Kastys sako, kad sėdint stuburui ir nugaros raumenims tenka užsitęsęs krūvis. Taip slegiami stuburo tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, jie deformuojasi, ilgainiui sausėja ir tampa mažiau elastingi, sunkiau atlikti amortizatoraus vaidmenį. Tokiu atveju gali būti skausmingas vaikščiojimas.
„Tokie diskai greičiau degeneruoja ir linkę išsigaubti. Didėja rizika atsirasti išvaržoms. Dėl ilgai trunkančio sėdėjimo pakinta fiziologinė stuburo statika. Paryškėja nugaros kifozė – kuprelė, formuojanti nenormalias kaklines stuburo dalies padėtis. Atsiranda sprando, pakaušio, pečių skausmai. Dėl nervų šaknelių spaudimo gali užtirpti viena ar abi rankos. Dėl juosmens deformacijų, panašių simptomų atsiranda apačioje – skauda ir tirpsta kojos, – pasakoja vidaus ligų gydytojas J. Kastys.
– Tiriant kompiuteriniais vaizdo aparatais nustatoma įvairaus laipsnio stuburo slankstelių ir diskų pažeidimų. Nuo sukalkėjimu ir fibrozės iki išvaržų. Gydymas labai problemiškas. Vaistų efektas – dalinis ir nepakankamas, tačiau padeda reabilitacija. Neurochirurginis gydymas taikomas kraštutiniais atvejais. Ir jis ne visada padeda.“
Gydytojas tvirtina, kad dėl sėdimos padėties kenčia ir vidaus organai – jie spaudžiami. Mažėja diafragmos judėjimo galimybės, sunkiau ventiliuojami plaučiai, sunkėja ir širdies darbas, slegiamas skrandis ir žarnynas.
Ką pataria?
Kineziterapeutė J. Kliukaitė sako, kad svarbiausia yra keisti padėtis. „Jeigu tenka ilgą laiką sėdėti, stenkitės sėdint keisti kojų padėtis ir turėti daug erdvės po stalu, kad kojos išsitiestų. Po valandos sėdėjimo būtinai atraskite kelias minutes stovėjimui, vaikščiojimui, – pataria medikė.
– Dažnas padėčių keitimas sumažins rizikos veiksnius skausmų atsiradimui. Stenkitės sąmoningai apie tai galvoti ir susikurti sveikesnius įpročius, nes prevencija visada yra geriau negu gydymas.“
Gydytojas J. Kastys pritaria kineziterapeutė ir akcentuoja sėdint keisti kojų padėtį. Kas valandą patariama daryti pertraukėles ir pasivaikščioti.
