aA
Shirley A. Sahrmann yra neabejotina pasaulinio lygio kineziterapijos srities mokslininkė ir praktikė, turinti lietuviškų šaknų. Pažiūrėkite į jos nuotrauką – ar galite patikėti, kad jai 82-eji? Ji atrodo ir jaučiasi puikiai, kasdien nužingsniuoja daugiau nei vidutinis darbingo amžiaus lietuvis ir neapleidžia sporto. Rugsėjo mėnesį savo neįkainojama patirtimi pasidalinti ji atvyksta į Lietuvą.
Shirley A. Sahrmann
© DELFI montažas/Shutterstock, asmeninis albumas

Vizitas į Lietuvą Sh. A. Sahrmann bus ypatingas. Ji ne tik dalinsis savo darbo patirtimi su savo srities specialistais ves seminarą „Juosmeninės stuburo dalies ir klubo sąnario judesių sutrikimų sindromai“, bet ir pirmą kartą viešės šalyje, iš kurios kilo jos tėvai. Prieš vizitą mokslininkė sutiko DELFI duoti išskirtinį interviu ir pasidalinti ypač svarbiais patarimais, galinčiais ne tik iš esmės pakeisti jūsų savijautą, bet ir prailginti gyvenimą. Visa tai – ne tik mokslinė teorija, bet ir kineziterapeutės gyvenimiškoji patirtis, sukaupta per daugiau nei 80 metų.

– Gerbiama, Shirley, prieš pradedant interviu, prašau, trumpai papasakokite savo šeimos istoriją. Kaip atsitiko, kad jūs, gyvenanti JAV, turite šaknų Lietuvoje?

– Aš labai laukiu kelionės į Lietuvą. Jungtinėse Valstijose populiaru kalbėti apie dalykų, kuriuos privalai nuveikti prieš savo mirtį, sąrašą. Kelionė į Lietuvą, ko gero, manajame sąraše yra vienintelis dalykas. Abu mano mamos tėvai kilę iš Lietuvos. Mano senelis, būdamas 16 metų, atvyko čia ir prisijungė prie keturių savo brolių, atvykusių į Jungtines Valstijas XIX a., kad išvengtų ėmimo į kariuomenę. Jie apsistojo Pensilvanijoje, Duboise, kur dirbo anglių kasyklose. Mano senelė atvyko savarankiškai, ji nemokėjo nei skaityti, nei rašyti netgi savo gimtąja kalba, tad, suprantama, nemokėjo anglų kalbos ir šia kalba skaityti taip ir neišmoko. Jos mergautinė pavardė buvo Gudelauskas. Duboise ji ištekėjo už mano senelio. 1909-aisiais ten gimė mano mama. Mano senelio pavardė buvo suanglinta – jis tapo Van Kavage. Visa jų grupė persikėlė į Kolinsvilį Ilinojuje, kur jie ir vėl dirbo anglių kasyklose. Čia buvo visa lietuvių bendruomenė. Nors mano tėčio vardas vokiškas, jo šaknys buvo daugiausia Airijoje. Iš dalies mano didelį susidomėjimą Lietuva lemia tai, kad išoriškai esu labai panaši į savo mamą, jos seserį ir senelę. O štai mano sesuo panaši į airiškąją giminės pusę. Niekas iš mano giminaičių lietuvių nelankė mokyklos. Mano mama ir tėtis nesimokė aukštojoje mokykloje. Tad išties nuostabu, kad aš turėjau galimybę ne tik pabaigti koledžą, bet ir įgyti daktaro laipsnį. Pamenu, kaip Antrojo pasaulinio karo metais padėdavau savo senelei ruošti siuntinius, skirtus jos artimiesiems. Taip sunku įsivaizduoti, kaip turėtumei jaustis, kai niekuomet nebetenka pasimatyti ar netgi daugiau pasišnekėti su savo šeima. Tiksliai nežinau, iš kurio Lietuvos krašto jie atvyko, bet žinau, kad jie buvo labai neturtingi ir skalbdavo upelyje, o audinį drabužiams ausdavo patys. Mano senelė buvo labai patyrusi siuvėja. Vaikystėje turėjau daugybę jos siūtų drabužių. Abiem mano seneliams pavyko įžengti į devintąją dešimtį. Mano senelė turėjo nemažą daržą ir konservuodavo gausybę daržovių ir vaisių. Ji visur daug vaikščiodavo, tad, kaip ir anglių kasyklose dirbęs senelis, fiziškai buvo labai aktyvi.

Norite ilgo gyvenimo – išnaudokite kiekvieną minutę: lietuvių kilmės JAV mokslininkė patarimus žarsto visam pasauliui
© Shutterstock

– Kiek žinau, jums yra daugiau nei 80 metų, tačiau nepaisant to, jūs atrodote ir, panašu, jaučiatės puikiai. Kokia yra jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?

– Man iš tiesų yra daugiau nei 80 metų. Rugpjūtį man sukanka 82-eji. Man vėlgi labai pasisekė, kad augau laikais, kai oro kondicionierius ir televizorius buvo sunkiai prieinami dalykai. Tais laikais vasaromis galėdavai po pusryčių pradingti, pasirodyti per pietus, po jų bėgti palakstyti po apylinkes, tuomet sugrįžti vakarienės, o vakare ir vėl eiti žaisti į lauką. Aš mėgau sportuoti, o mano tėtis skatino mane tą daryti ir netgi buvo mano treneris, kai žaidžiau keliose komandose. Paprastai žaisdavau dviejose komandose vienu metu. Tad augdama buvau labai fiziškai aktyvi, sporto neapleidau ir koledže. Iš dalies dėl to savo sritimi pasirinkau kineziterapiją. Mane taip pat paskatino mano jaunystėje siautusi poliomielito epidemija. Mano pirmoji pacientų karta buvo pacientai, patyrę centrinės nervų sistemos pažeidimų, insultą, galvos ar stuburo smegenų sužalojimų, tad devynerius metus išlikau labai aktyvi, mat teko kilnoti tokius pacientus ir su jais dirbti. Tuo metu mano kolega buvo gydytojas ir mokslininkas, aiškiai rodęs, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis sveikatingumo faktorius. Aš, kaip ir didelė dalis žmonių, nežinojau, jog gyvenimo būdas yra pagrindinis sveikatingumo faktorius. Iš tiesų tik septintajame dešimtmetyje tapo žinoma, kad rūkymas sukelia vėžį. Tad kai nutariau įgyti daktaro laipsnį, pradėjau bėgioti, nes supratau, kad turėsiu sėdėti, o fizinis aktyvumas nebebus mano darbo dalis. Aš ir toliau nueinu po mažiausiai šešis su puse kilometro per dieną ir maždaug 10 minučių minu dviratį-treniruoklį, taip pat tvarkausi namuose. Be to, įžengusi į ketvirtąją dešimtį, aš sužinojau, kad egzistuoja sveikesnė mityba nei ta, prie kurios buvau pratusi augdama. Tad nuolatinio fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčių derinys padėjo man suformuoti ir išlaikyti sveikesnį gyvenimo būdą.

– Jei norėtume būti tokie gyvybingi, nuo ko pradėti? Keliauti į sporto klubą, vaikščioti miške, prašyti kieno nors pagalbos?

– Suprantama, nekyla klausimų: fizinis aktyvumas yra itin svarbi sveiko gyvenimo dalis. Vis daugėja įrodymų, kad sėdėjimas kenkia ne mažiau nei rūkymas – kitaip tariant, tai reiškia, jog jis prisideda prie vėžio vystymosi. Taip pat žinome, kad aktyvumo stoka ir persivalgymas prisideda prie metabolinio sindromo, o vėliau – ir diabeto išsivystymo. Liūdina tai, kad Jungtinėse Valstijose siaučia tikra nutukimo epidemija, nors ir puikiai žinome, jog gyvenimo būdas yra didžiulis sveikatą nulemiantis veiksnys. Iš tiesų manau, kad svarbus faktorius yra įsitikinimas, jog galite susidurti su bet kokio pobūdžio sveikatos problema, bet jos sprendimu pasirūpins vaistai. Nesirūpinama dėl šalutinio poveikio, kurį turi visi vaistai. Tyrimai parodė, kad vien vaikščiojimas smarkiai padeda išlaikyti gerą sveikatą. Sendami netenkame raumenų masės, tad šiek tiek treniruočių su svoriais būtų tikrai į naudą. Jungtinėse Valstijose įprasta, kad išpopuliarėjus naujam dalykui žmonės gerokai persistengia. Tam tikra gyventojų dalis išties gali perspausti atlikdama intensyvius pratimus, pavyzdžiui, kilnodama sunkius svorius. Bet kokie kraštutinumai yra pavojingi. Tad taip, tam tikra gyventojų grupė persistengia ir daro per daug, bet yra žymiai daugiau žmonių, kurie daro per mažai.

Viena iš pagrindinių mano domėjimosi ir veiklos sričių – parodyti, kad gyvenimo būdas taip pat turi įtakos problemoms, susijusioms su raumenų ir kaulų sistemos skausmu. Tad viena iš nemalonių sporto pasekmių yra skausmo problemos išsivystymas. Mūsų darbas – parodyti, jog tokia veikla prisideda prie judėjimo modelio, kuris gali sužaloti sąnarius. Tačiau šis modelis gali būti aptinkamas ir keičiamas, kad sumažintų problemos vystymąsi.

– Žvelgiant į jus, judėjimo nauda atrodo akivaizdi. Ar galėtumėte įvardinti judėjimo privalumus, kurie paskatintų bet ką atsistoti ir nedelsiant imti judėti?

– Ačiū už komplimentą. Manau, kad man labai pasisekė, jog būdama tokio amžiaus galiu jaustis taip puikiai. Man regis, aš galiu truputį išgąsdinti, tačiau iš tiesų visuomet palaikau prevenciją. Per 60 metų, praleistų sveikatos apsaugos sistemoje ir stebint, kas vyksta su mano jaunesniais draugais, kurių gyvenimo būdas nebuvo sveikas, pernelyg aiškiai mačiau, kas gali nutikti. Šių žmonių fizinė veikla yra siaubingai apribota, jie patiria skausmą ir diskomfortą bei sulaukia kitokių pasekmių, susijusių su regėjimu, ištverme ir emocine sveikata. O mano gyvenimas yra kupinas veiklų ir pasitenkinimo. Nuolat primenu sau apie savo amžių, nes jo nejaučiu. Neigimas yra stiprus ir lengvas dalykas, tačiau kai matai tiek, kiek mačiau aš, supranti, kad jei nesiimsi kiek tik įmanoma daugiau teigiamų žingsnių, kad būtumei sveikas, galiausiai nieko nebepavyks nuneigti. Noriu, kad kiekviena mano gyvenimo minutė būtų išnaudojama naudingai veiklai, o ne bejėgiškam sėdėjimui. Sunku patikėti, kad kiti gali nenorėti to paties, o didžiajai daliai tokia galimybė yra pasiekiama ranka.

Sėdimas darbas kenkia stuburui
Sėdimas darbas kenkia stuburui
© Organizatorių nuotr.

– O kas nutinka sėslų ir neaktyvų gyvenimo būdą pasirinkusio žmogaus kūnui?

– Nutukimo atnešami pavojai yra milžiniški. Širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sistemos neveikia optimaliai – jos tik prisitaiko. Išauga hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio), širdies ligų ir diabeto pavojus. Nejudėjimas netgi gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Moterys ypač pajunta judėjimo ir sporto stokos jaunystėje pasekmes. Kaulų ir raumenų masė nebesivysto taip, kaip turėtų – senstant tai paskatina osteoporozę ir dar didesnį raumenų masės netekimą. Sendami mes visi netenkame raumenų masės, o tai reiškia, kad išauga diabeto rizika.

– Kadangi esate kineziterapeutė, jūsų profesija, ko gero, suteikia galimybę judėti kasdien. Tačiau ką daryti tiems, kuriems tenka praleisti aštuonias valandas žiūrint į kompiuterio ekraną, kurie grįžta namo pavargę ir atsipalaiduoja žiūrėdami televizorių? Ar tokie žmonės pasmerkti ankstyvai mirčiai?

– Didelę gyvenimo dalį mano profesija buvo neabejotinas privalumas. Tačiau įgijus daktaro laipsnį mano gyvenimas tapo sėslesnis ir nebe toks aktyvus. Dėl šios priežasties ėmiau bėgioti ir minti dviratį. Jei jūsų darbas yra sėdimas, galite atsistoti ir truputį pavaikščioti, taip pat pasivaikščioti per pietus. Aš visuomet bėgiodavau ryte prieš kelionę į darbą ir visuomet laikydavau šunį, tad turėdavau vakarais jį pavedžioti. Žmonės pavargsta, nes neužsiima fizine veikla. Rytais, vakarais ir per pietus galima šiek tiek pasimankštinti, o per pietus ir vakare galima užsiimti ir intensyvesne fizine veikla. Įsigykite dviratį-treniruoklį: besportuodami galėsite žiūrėti televizorių. Arba besiilsėdami vakare šiek tiek pakilnokite svorius. Kai kuriems žmonėms reikia lankyti sporto klubą, tačiau aš pirmenybę teikiau kitokiam sportui, kad neprarasčiau laiko vykdama į sporto klubą, be to, kadangi keliavau, galėjau bėgioti visur, kur tik būdavau. Dabar daugelyje viešbučių įrengti sporto centrai, tad sportuoti tapo lengviau nei anksčiau. Ankstyva mirtis gali būti viena iš nejudrumo pasekmių, bet, kaip jau pabrėžiau, būtent gyvenimo džiaugsmas ir pilnatvė man yra didžiausias atpildas. Aš verčiau būsiu aktyvi ir kažką veiksiu, nei sėdėsiu gydytojo kabinete mėgindama išspręsti įgytas sveikatos problemas.

– Galbūt galėtumėte pateikti minimalų judėjimui skirtų minučių per dieną ar savaitę skaičių, kuris būtinas norint patenkinti bent esminius organizmo poreikius?

– Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per dieną vaikščioti mažiausiai 30 minučių ir bent du kartus per savaitę atlikti treniruotę su svoriais, kurios intensyvumas – nuo vidutinio iki didelio. Rekomenduojama darbuotis maždaug 50-70 procentų maksimalaus širdies ritmo intensyvumu, kuris senstant kinta. Kita rekomendacija yra per dieną nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Aš paprastai per dieną nueinu vidutiniškai nuo 15 iki 20 tūkstančių žingsnių. Turiu draugų, kurie nenueina nė dviejų tūkstančių žingsnių per dieną. Ir jie už tai moka. Jei kažkokio įgūdžio nepanaudoji, tu jo netenki – šis posakis yra labai teisingas. Šiais laikais egzistuoja tiek daug smagių įrenginių, leidžiančių išmatuoti savo veiklos efektyvumą širdies ritmo intensyvumu ar nueitais žingsniais ir netgi tikrinančių, ar gerai miegate. Daugelis mano draugų susiduria su miego apnėja, kurią sukėlė antsvoris. Tad jiems tenka miegoti su kaukėmis ir aparatais. Tokie dalykai – ne man.

– O koks aktyvios veiklos kiekis per dieną ar savaitę mums būtų žymiai naudingesnis? Kokia veikla tinkamiausia tiems, kas dieną praleidžia sėdėdami prie kompiuterio?

– Aš sujungsiu šiuos du klausimus, nes rekomendacijos būtų panašios kaip ir ankstesniojo klausimo atveju. Žmonėms reikėtų nusistatyti protingus tikslus ir tiesiog pradėti veikti. Nereikia kurti sudėtingo plano, kurio nevykdysite. Savo pacientams aš niekuomet nerekomenduodavau daugiau nei 20 minučių trunkančios programos, nes žmonės nesiims ilgesnės sportinės veiklos. Iš tiesų vienas iš mūsų tyrimų parodė, kad žmonės nesiimtų ilgiau trunkančios veiklos net ir norėdami išspręsti skausmo problemą. Lengva greitai išsigąsti, o kokios būna to pasekmės, matau jau daugelį metų.

– Ką jūs manote apie tuos biurų darbuotojus, kurių gyvenimo būdas buvo sėslus ir neaktyvus, bet staiga jie nusprendžia bėgti maratoną? Kokie pavojai jų tyko?

– Perėjimas nuo vieno kraštutinumo prie kito nėra gera mintis. Reikia paruošti savo kaulų ir raumenų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemą tokioms ekstremalioms pastangoms. Štai todėl varžybose dalyvauti besirengiantys atletai tam ruošiasi sportuodami pamažu ir vis didindami krūvį. Egzistuoja didžiulė kaulų ir raumenų skausmo rizika. Niekuomet nerekomenduočiau nuo vieno kraštutinumo pereiti prie kito, jei neturite labai rūpestingai parengtos programos, padėsiančios pasiruošti tokiam žingsniui.

– Ar reikėtų pradėti sportuoti nuo vaikystės? O jeigu nutinka taip, kad sportuoti pradedama būnant 20, 30 ar 40 metų? Ar tai tebėra naudinga siekiant išvengti ligų?

– Pradėti vaikystėje yra neabejotinai geriausia mintis. Neseniai perskaičiau straipsnį apie tai, kad vaikams tenka mažiau nei 20 minučių fizinės veiklos per dieną. Tai išties siaubinga. Sportas yra būtinas kaulų ir raumenų masės augimui, širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sistemoms. Tačiau pradėti niekuomet nevėlu. Kai aš augau – tai buvo penktasis ir šeštasis dešimtmečiai – mergaitės neturėjo būti fiziškai aktyvios, nes tai nederėjo damai. Laimei, mano tėvai ir draugai tokių taisyklių nesilaikė. Dabar tokios problemos nebėra, moterys ir mergaitės yra skatinamos būti fiziškai aktyvios visais gyvenimo tarpsniais. Jungtinių Valstijų moterų pergalė pasaulio futbolo čempionate yra puikus įkvėpimas ir jaunoms, ir pagyvenusioms moterims būti aktyvioms.

HIT
HIT
© Shutterstock

– Kai kurie žmonės sportuoti pradeda tik būdami vidutinio amžiaus. Ką jiems derėtų žinoti apie sportą, ką jiems patartumėte?

– Gerai yra pradėti vien nuo vaikščiojimo. Ko besiimtumėte, pradėkite lėtai ir pamažu imkitės įgyvendinti didesnius tikslus. Dalis mano profesinės veiklos apima žmonių supažindinimą su tuo, kad egzistuoja judėjimo sistema – fiziologinė organizmo sistema, kurią reikia prižiūrėti tiek jai vystantis, tiek visą likusį gyvenimą. Jungtinėse Valstijose mes imame lankytis pas odontologą, kai išdygsta dantys ir lankomės čia kartą ar du per metus, kad stebėtume savo burnos sveikatos būklę. Dantys mums reikalingi tik valgymui ir kalbėjimui. Judėjimo sistema mums reikalinga viskam, tad turėtume pasikonsultuoti su ekspertu bent kartą per metus, kad įsitikintumėte, jog ši sistema vystosi ir veikia tinkamai. Kai kurie žmonės susiduria su struktūriniais pokyčiais, tad kuriant sporto programą ar parenkant sporto šaką jiems reikia ypatingo dėmesio. Tai prilygsta hipertenzijai arba atvejams, kai cholesterolio kiekis kraujyje būna per didelis. Kai žinoma, į ką reikia atkreipti dėmesį, užkertamas kelias traumoms.

– Ar geriau vis tiek sportuoti, nors ir darote bet ką, negu nesportuoti išvis?

– Taip, neabejotinai. Daugelis žmonių nėra linkę norėti sportuoti, teikiu pirmenybę fizinės veiklos terminui. Tiesiog atsikelkite ir pajudėkite. Jei įgūdžio nepanaudoji, tu jo netenki. Aš siekiu atkreipti dėmesį į judėjimo sistemą ir eksperto – kineziterapeuto – vaidmenį šios sistemos veikloje. Paprastai pacientai būdavo siunčiami pas kineziterapeutą, kad galėtų palengvinti simptomus ir, problemai vystantis, apsilankytų pas jį vėl. Tačiau mes žinome, kad mūsų vaidmuo svarbus prevencijai ir mes galime gydyti priežastį, o ne simptomus ir pasekmes. Reikėtų kasmet pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kad įvertintumėte savo būklę ir sulauktumėte nurodymų, kaip galėtumėte pagerinti savo sveikatą bei judėjimo sistemos veiklą.

Trumpa daktarės, kineziterapeutės, Amerikos fizinės terapijos asociacijos narės Shirley A. Sahrmann biografijos apžvalga

Daktarė Sh. Sahrmann yra Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sent Luise fizinės terapijos profesorė emeritė. Vašingtono universitete ji įgijo kineziterapijos bakalauro laipsnį ir neurobiologijos magistro bei daktaro laipsnį. Ji yra Catherine Worthingham – aukščiausios narystės kategorijos – Amerikos fizinės terapijos asociacijos narė, apdovanota šios asociacijos Marion Williams tyrimų, Lucy Blair tarnybos, Henry‘io O. ir Florence P. Kendall praktikos, Johno H.P. Maley paskaitos ir Mary McMillan paskaitos apdovanojimais. Daktarė Sh. Sahrmann taip pat gavo Vašingtono universiteto fakultetų apdovanojimą, Medicinos mokyklos garbės daktaro apdovanojimą ir yra Indianapolio universiteto garbės daktarė. Amerikos fizinės terapijos asociacijos Ortopedijos skyrius daktarei Sh. Sahrmann taip pat įteikė Bowlingo-Erhardo ortopedinės medicinos praktikos apdovanojimą. Ji buvo Amerikos fizinės terapijos asociacijos direktorių tarybos narė ir Misūrio skyriaus prezidentė.

Daktarė Sh. Sahrmann ne tik pristatė daugybę prezentacijų Jungtinėse Valstijose ir užsienyje, bet ir buvo pagrindinė pranešėja Pasaulio kineziterapijos konfederacijos nacionaliniuose kongresuose Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje ir Danijoje.

Daktarės Sh. Sahrmann tyrimų sritys yra judesių sindromų klasifikavimo schemų kūrimas ir mokslinis pagrindimas, bei pratimais grįstų intervencijų šiems sutrikimams gydyti sudarymas. Jos knygose „Diagnosis and Treatment of Movement Impairment Syndromes“ ir „Movement System Impairment Syndromes of the Cervical and Thoracic Spines and the Extremities“ aprašomi sindromai ir gydymo metodai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(106 žmonės įvertino)
4.5094

5 sveiko ir ilgo gyvenimo kolonos

Kai prasideda kalbos apie mitybą, apie tai, ką valgyti ir ko nevalgyti, didžioji dalis žmonių...

3 paprasti būdai, kaip kovoti su peršalimu, kai jis dar tik kimba (8)

Galbūt tai ik peršalimas , tačiau nevalia jo ignoruoti. Gripas mus paverčia tikrais ligoniais....

Nenustebkite, jei oda staiga papilkėjo: įvardijo pagrindinę taisyklę, kurios reikėtų laikytis

Nuo vaikystės girdime, kad norint būti sveikam, reikia gerti daug vitamino C . Šis vitaminas...

Šalina šlakus, saugo kraujagysles ir kepenis: išbandykite pačių pasigamintą burokėlių girą (21)

Ar žinojote, jog burokėlių gira puikiai tinka moteriškų onkologinių ligų profilaktikai. Be...

Ar pienas ir jo produktai sukelia vėžį: gydytojų žinios padės apsispręsti, kaip iš tikrųjų maitintis (111)

Kai kurie mitybos specialistai remiasi tam tikrais tyrimais ir garsiai skelbia, kad pienas ir jo...

Top naujienos

Ateityje Alzheimeriu sirgs vis daugiau žmonių: simptomai sunkiai pastebimi ir gali būti labai subtilūs (51)

Atminties, intelekto praradimas, pažintinių funkcijų globalūs pakenkimai. Tai tik keli požymiai,...

Čimbaro sūnui – blogos žinios dėl viceministro posto (202)

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas DELFI teigė, kad, jo nuomone, Modesto Čimbaro...

Dėl vienos darbuotojos žinoma įmonė verčiasi per galvą: kas ta paslaptingoji Pija? (230)

„Pija, pasilik!” – tokius užrašus ant automobilių šįryt turėjo pastebėti vilniečiai...

Buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas nušautas Dalase (49)

Lietuvos sostinės klubui atstovavęs 37 metų Andre Emmettas tragiškai žuvo Dalase. JAV...

Putinas žaidžia žiaurų žaidimą „pagauk-paleisk“ (210)

Jau tampa panašu į sistemą: Rusijos teisėsaugos institucijos sulaiko kokį nors asmenį pagal...

Oficialiai išsiskyrė Monika ir Andrius Šedžiai, bet karas nesibaigė: paaiškėjo su kuo gyvens poros vaikas (95)

Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų procesas pasiekė finišo tiesiąją – pora oficialiai nebe...

Žinomi žmonės papasakojo, kaip (ne)naršo telefone prie vairo: vaizdai socialiniuose tinkluose gali apgauti (1)

Atėjus rugsėjui didžiųjų miestų gatvėse padaugėjo automobilių, o tai reiškia ne tik...

Po atostogų grįžusi šeima patyrė šoką: iš pradžių automobilis dingo „be žinios“, vėliau – pasipylė tepalai (167)

Įsivaizduokite situaciją: išsirengiate į atostogas ir šeimos automobilį paliekate stovėjimo...

Ryškiausias kada nors užfiksuotas žybsnis: mūsų Galaktikos juodoji skylė tampa vis alkanesnė (12)

Mūsų Galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A* yra neaktyvi – nors aplink ją yra...