Žmonės išties ilgai augino violetinės, raudonos, geltonos ir baltos spalvų morkas iki to laiko, kai XVI–XVII a. olandų augintojai išvedė visiems puikiai pažįstamų saldžių, traškių ir aromatingų oranžinės spalvos daržovių rūšį, rašoma medicalnewstoday.com.

Kadangi morkos tapo itin populiarios, pravartu išsiaiškinti, kokių žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų jose esama, kuo jos vertingos sveikatai, kaip jas vartoti, kad teiktų optimalią naudą, ir kt.

Keletas faktų apie morkas

Morkos buvo pradėtos auginti Azijoje. Tada jų spalva nebuvo oranžinė.

Morkose yra antioksidantų, galinčių apsaugoti nuo vėžio.

Nors gausiai valgydami morkas tamsoje matyti nepradėsite, šiose daržovėse esantis vitaminas A gali užkirsti kelią vištakumui.

Morkų galima įsigyti bet kuriuo metų laiku. Jos puikiai tinka ne tik gaminant įprastus, bet ir pikantiškus patiekalus bei kepant pyragus; iš jų taip pat spaudžiamos sultys.

Morkos

Teikiami pranašumai

Nestinga įrodymų, kad vartojant daug antioksidantų turinčių vaisių ir daržovių, tokių kaip morkos, gali sumažėti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Minėtina, kad morkose taip pat gausu vitaminų, mineralų ir ląstelienos.

Įrodyta, kad morkose esantys karotenoidai pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir efektyviai mažina laisvųjų radikalų kiekį, todėl yra priskiriami vėžio riziką mažinančioms medžiagoms.

Kai kurių tyrimų išvadose nurodoma, kad karotenoidų gausus mitybos racionas veikia kaip prostatos vėžio prevencija. Vis dėlto kol kas ši sąsaja galutinai nepatvirtinta, nes ją įrodančių tyrimų dar atlikta nepakankamai.

Morkose esantis beta karotenas, kaip rodo ne vienas atliktas tyrimas, gali sumažinti plaučių vėžio riziką.

2008 metais paskelbtos statistinės kelių tyrimų rezultatus apibendrinančios analizės autoriai tvirtina, kad daug įvairų rūšių karotenoidų gaunantiems rūkantiems žmonėms rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja net 21 proc., palyginti su tais, kurie didelių dozių karotenoidų negauna.

Vis dėlto tiriant atskirų karotenoidų poveikį ši hipotezė nepasitvirtino. Beje, papildomai rūkančiųjų vartojamas beta karotenas gali padidinti grėsmę susirgti plaučių vėžiu.

Japonijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 893 savanoriai, parodė, kad vartojant daugiau beta karoteno gali sumažėti storosios žarnos vėžio rizika.

2011 metais atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad geriant morkų sultis žūva leukemiją lemiančios ląstelės ir stabdomas jų dauginimasis.

Morkose yra vitamino A, kurio stygius gali sukelti kseroftalmiją. Tai progresuojanti akių liga, dėl kurios gali sutrikti regėjimas, o galop išsivystyti vištakumas – liga, kuria sergant gerai matoma šviesoje, bet visiškai nematoma prieblandoje arba tamsoje.

JAV nacionalinis sveikatos institutas skelbia, kad vitamino A stoka yra viena iš pagrindinių vaikų aklumo priežasčių, bet jos tikrai galima išvengti.

Išsivysčiusiose šalyse vitamino A stokos atvejų pasitaiko retai, be to, valgant morkas jo gaunama pakankamai ir jokio deficito organizmas nepajunta.

Morkos

Vis dėlto tiesa ir tai, kad jei vitamino A netrūksta, jokio akivaizdaus regos pagerėjimo gausus morkų vartojimas paprastai nesukelia.

Morkose esantys antioksidantai ir fitochemikalai gali padėti sureguliuoti kraujo cukraus lygį, taigi, kontroliuoti cukrinio diabeto laipsnį.

Nors maždaug ketvirtadalis morkose esančių angliavandenių yra cukrus, tačiau apskirtai angliavandenių morkose nėra daug.

Remiantis „Harvard Health“ informacija, morkų glikemijos indeksas yra 39, vadinasi, jų poveikis kraujo cukraus padidėjimui yra visiškai nereikšmingas.

Kaip aukšto kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją organizacija „American Heart Association“ rekomenduoja rinktis atitinkamą daug skaidulų turinčiais produktais papildytą racioną, be to, pasirūpinti, kad su maistu pavyktų gauti pakankamai kalio, taip pat apriboti natrio vartojimą. Būtent morkos ir siūlo kuo puikiausią šių maisto medžiagų balansą.

Pusėje puodelio supjaustytų morkų yra 1,8 gramo skaidulų ir 205 miligramai kalio.

Jaunesni nei 50-ies metų vyrai per dieną turi suvartoti ne mažiau kaip 38, o moterys – ne mažiau kaip 25 gramus skaidulų. Perkopus penkiasdešimtmetį būtinoji paros norma yra 30 ir 21 gramas vyrams ir moterims atitinkamai.

Sveikatos specialistai per parą pataria suvartoti ne daugiau kaip 2,3 gramo natrio, o rekomenduojama kalio norma, anot jų, yra 4,7 gramo.

Morkose yra antioksidantams priskiriamo vitamino C. Jis ypač pagerina imuninės sistemos funkcijas, taigi, padeda užkirsti kelią ligoms. Vitaminas C gali sumažinti peršalimo simptomus ir sutrumpinti jų trukmę.

Antioksidantai ir morkų spalva

Ryškiai oranžinę morkų spalvą lemia antioksidantas beta karotenas. Jis absorbuojamas žarnyne ir įsisavinamas kaip vitaminas A.

Ūkininkų turguose, tai pat kai kuriose specializuotose parduotuvėse kartais pavyksta rasti ir ne oranžinių, o, pavyzdžiui, violetinių, geltonų ir raudonų, morkų. Spalvą joms taip pat suteikia įvairūs antioksidantai. Tarkim, violetinėse morkose esama antocianino, o raudonose – likopeno.

Morkų vieta mitybos racione

Morkų galima be vargo įsigyti ištisus metus. Parduotuvėse šios daržovės parduodamos šviežios, šaldytos, konservuotos arba marinuotos.

Geriausia morkas laikyti šaldytuve, įdėjus į hermetišką plastikinį maišelį. Lapus nuo ilgėliau laikomų morkų reikia nupjauti, kad jie neeikvotų šaknyse sukauptos drėgmės ir maisto medžiagų.

Prieš vartojant morkas reikia nuplauti ir nuskusti. Valgyti jas galima ir žalias ir termiškai apdorotas: virtas, troškintas, keptas.

Tarkuotos morkos kuo puikiausiai tiks įvairioms salotoms. Jų taip pat galima dėti kepant pyragus ir keksiukus. Morkų lazdelėmis galima kabliuoti humusą ir įvairius kitokius užtepus. Iš morkų pavyks išsispausti gaivių, saldoko skonio sulčių.

Ar yra kokia rizika?

Nuo gausaus vitamino A vartojimo oda gali įgauti kiek oranžinį atspalvį, tačiau jokio pavojaus sveikatai tai nekelia.

Per didelės vitamino A dozės gali būti toksiškos. Aišku, vien valgant morkas perdozuoti šio vitamino beveik neįmanoma – taip gali nutikti vartojant papildus.

Vis dėlto žmonėms, geriantiems vaistus, kurių veiklioji medžiaga, kaip antai acitretinas arba izotretinoinas, išgauta iš vitamino A, morkų vartojimą patartina riboti.

Visada atsiminkite, kad tiksliausią atsakymą į klausimą, kaip koreguoti mitybos racioną, pateiks vaistus skiriantis gydytojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)