– Pagrindinis Velykų stalo akcentas yra kiaušinis. Tačiau niekaip nesutariama, sveika ar nesveika jį valgyti dėl cholesterolio. Ką jūs patartumėte?
– Apie kiaušinius tiek daug kalbama, tiek daug rašoma, bet žmonėms vis tiek dar neaišku, ką gi daryti. Pirmieji tyrimai, kurie buvo padaryti su kiaušiniais ir pasakyta, kad jų valgyti nereikėtų, nes juose daug cholesterolio, buvo apie 1980 m. Po to buvo padaryta labai daug kitų tyrimų, kurie įrodė, kad vis dėlto juos valgyti saugu. Iki šių metų, kai dar kartą vienas tyrimas parodė, kad jie galbūt gali padidinti cholesterolį. Taigi, norėčiau drąsiai pasakyti, kad kiaušinius tikrai saugu valgyti, jei jie mums tinka. Tai reiškia, jei jis mums nekelia maisto netoleravimo, prie cholesterolio irgi neprisidės. Būna, kad žmogus valgo labai daug kiaušinių ir labai daug saldumynų. Tada jam pakyla cholesterolis ir jis apkaltina kiaušinius, tačiau tai netiesa. Per savaitę galime suvalgyti ne vieną kiaušinį, svarbu nesirinkti to paties produkto kiekvieną dieną, turi būti kuo didesnė įvairovė.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis netoleruoja kiaušinių?
– Galiu papasakoti savo pačios istoriją. Kai pradėjau labai sveikai maitintis, kartais man išberdavo odą. Niekaip negalėdavau suprasti, kas atsitinka, kol vieną dieną neatlikau kraujo tyrimo ir pamačiau, kad organizmas netoleruoja kiaušinių. Kai juos išbraukiau iš savo raciono, oda susitvarkė. Taigi, labai dažnai jų netoleravimas gali pasireikši odos, virškinimo problemomis, migrena, cholesterolio didėjimu.
– O jei žmogui kiaušiniai tinka, kiek tada gali jų valgyti?
– Kokius 6-8 per savaitę, tikrai nieko blogo. Daugiau nepatariu, nes tada tiesiog neliks vietos racione kitiems maisto produktams. Kad neatsitiktų taip, jog kiekvienos dienos pusryčiai prasideda nuo kiaušinių, 3 kartai per savaitę būtų labai geras pasirinkimas.
– Per Velykas net giriamės vieni kitiems, kiek kas suvalgė kiaušinių. Ar nėra rizikos jų suvalgyti tą dieną per daug?
– Atsiminkime, kad jis yra baltymų šaltinis, nors jame ir nebus jų labai labai daug. Viename kiaušinyje yra apie 6 g baltymų. Tad jei suvalgome, pavyzdžiui, 6 kiaušinius per Velykas, gausime 36 g baltymų, dozės dar neviršysime. Tačiau tai gali būti nelengva užduotis mūsų skrandžiui. Todėl reikėtų kartu valgyti ir ridikėlių, gražgarsčių, krienų, nes jie suaktyvins virškinimą. Jei tokiais kiekiais kiaušinius valgytume kiekvieną dieną, rizikuotume jų nebetoleruoti, nes, jei turime sutrikusią žarnyno veiklą ir tą patį produktą valgome kiekvieną dieną dideliais kiekiais, tą riziką padidiname.
– Kadangi jau užsiminėte apie priedus prie kiaušinių, pratęskim šią temą. Užsiminėte apie krienus, ar jie mums naudingi?
– Tikrai taip. Galbūt vienintelė žmonių grupė, kurie turėtų jų vengti, yra tie, kurie turi pakankamai stiprų refliuksą. Tokiu atveju krienai gali jautrinti mūsų skrandžio gleivinę ir ryklę. Bet jei jo neturime ir norime suaktyvinti žarnyno darbą ar mus kamuoja pilvo pūtimas, labai rekomenduoju įtraukti krienus į racioną. Jie gerai imuninei sistemai, prevencijai nuo parazitų.
– O kaip dėl majonezo?
– Tai yra vienas iš tų produktų, kurių rekomenduoju atsisakyti. Būna, kad nueiname į restoraną, užsisakome salotų ir galvojame, kaip sveikai pavalgėme, nors jos permirkusios majoneze. Pamirštame, kad majonezas yra transriebalas, organizmas nelabai žino, ką su jais daryti ir tada kyla cholesterolis, uždegiminiai procesai.
– Dar vienas dažnas priedas būna duona su sviestu. Ar rekomenduotumėte?
– Tikrai taip. Duona yra angliavandenių šaltinis, o mes, kai norime pajusti sotumo jausmą, maišome angliavandenius su baltymais. Duona tą jausmą suteiks. Tik svarbu, kokią duona pasirenkame. Gyvendami Lietuvoje turime rinktis juodą, ruginę duoną, o sviestas yra puikus vitamino K2 šaltinis. Dažnai kalbame apie vitaminą K1, kurį gauname iš žalių daržovių, tačiau K2 irgi labai svarbus, ypač imuninei sistemai. Nemažai tyrimų padaryta su imuninio tipo susirgimais ir nustatyta, kad K2 tam labai svarbus. Tik žinoma, nereikia persistengti su sviestu, kad jo nebūtų daugiau nei duonos, tepti reikia labai plonai.
– O gal margariną tepti?
– Kai tik margarinas atsirado, visi labai džiaugiamės ir galvojome, kad jis sumažins mums cholesterolį. Kol nesupratome, kad jis yra hidrogenizuotas riebalas, kuris daro daugiau žalos nei naudos. Jau minėjau, kad kelia uždegiminius procesus, taip pat labai kenkia odai bei padeda kauptis papildomiems riebalams.
– Gal dar rekomenduotumėte kokį nors derinį su duona, kuris būtų naudingas sveikatai?
– Labai paprastas dalykas – šprotai. Jei galime rasti alyvuogių aliejuje būtų puiku. Pasiimame duonos, sviesto, nusausiname šprotus, kad nebūtų daug aliejaus ir dedame ant duonos. Puikus kalcio ir omega-3 šaltinis. Taip pat silkė, kuri turės daugiau omega 3 nei lašiša, kuri dažniausiai iki mūsų keliauja ilgai ir būna nekokybiška. Nors dažnai girdžiu, kad dabar žuvis labai nesveika, mano atsakymas būtų toks: geriau bet kokia žuvis, nei jokios žuvies. Jei galime, pasirinkti ekologišką, natūralią – labai gerai. Bet jei to neleidžia finansai, galime rinktis ir paprastesnę. Kuo mažesnė žuvis, tuo mažiau joje chemikalų. Kuo žuvis didesnė, tuo daugiau joje tokių medžiagų, kaip, pavyzdžiui, gyvsidabris.
– Dar šiek tiek norėčiau grįžti prie kiaušinio. Teko girdėti, kad kiaušinio baltymas yra visų baltymų tarsi karalius. Ar jis tikrai naudingas?
– Iš tiesų, taip. Visi gyvulinės kilmės produktai turės pilną baltymą. Pavyzdžiui, mėsa, žuvis, pienas. O kokie nors, pavyzdžiui, avinžirniai, pilno baltymo neturės, todėl, kad jį gautume, turime maišyti su ryžiais. Kiaušinis turi skirtingų aminorūgščių, kurios reikalingos mūsų organizmui. Bet norisi įvairovės, tad valgyti vien kelis produktus neužtenka.
– Keptas ar virtas?
– Jei virtas, tai turėtų būti virtas kiek skysčiau, bet tada iš patikimų šaltinių. Jei keptas, svarbu, ant kokių riebalų. Pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejus yra neatsparus aukštai temperatūrai, todėl kiaušinis, iškeptas ant tokio aliejaus, tampa nebenaudingas. Reikėtų kepti ant lydyto sviesto, kitaip žinomo kaip gi, be to, jis labai skanus.
– Jei verdame kiaušinį be lukšto, ar pasiekičia jo maistinės savybės?
– Verdamas be lukšto jis išsaugo šiek tiek daugiau maistinių savybių. Bet tada reikia atsargiai nėščiosioms ir žmonėms, su nusilpusiu imunitetu, pavyzdžiui tiems, kurie turi chemoterapijos seansus.
– Kaip vertinate žalio kiaušinio išgėrimą?
– Na, visų pirma, tai tikrai nėra skanu. Aš visada esu už tai, kad sveikas maistas turi būti ir skanus, tad ši taisyklė geriant žalią kiaušinį iškart atkrenta. Antra, virtas ar keptas kiaušinis mums yra naudingas ir taip dar sumažiname infekcijos riziką. Nesu už tai, kad iš maisto prisidarytume kažkokių papildų ir galvotume, ką būtinai dabar turime išgerti ar suvalgyti. Geriau valgykime įvairų maistą ir bus geriau.
– Per Velykas neretai persivalgome. Kokių patarimų galėtumėte duoti, kad taip nenutiktų?
– Tokie pat patarimai galioja visoms šventėms. Negalima valgyti be perstojo. Pavalgėme, padarykime pertrauką, bent 2-3 valandas iki kito prisėdimo prie stalo. Žaiskime žaidimus, per tą pertrauką gerkime skysčius. Labai rekomenduoju atskirti maistą ir skysčius, nes kai valgome ir geriame tuo pačiu metu, mes praskiedžiame savo skrandžio fermentus, tada viską pasidaro žymiai sunkiau suvirškinti. Gali pradėti pūsti pilvą. Jei taip atsitiko, galima pakramtyti pankolio sėklų ar iš jų pasiruošti arbatos. Jei pasidarė bloga, galima pasiruošti imbiero ir citrinos arbatos. Nepamirškime daržovių ir salotų, jos yra labai svarbus maistas, kurio dažniausiai ant stalų nepadedame.
