Analizuoti duomenys paimti iš 20 000 Ispanijos universiteto absolventų kohortos (vidutinis amžius 38 metai, 61 proc. buvo moterys), iki tol neturėjusios jokių ritmo sutrikimų. Tyrime dalyvavę asmenys pagal dienos nusnaudimo trukmę buvo suskirstyti į nemiegančius dieną, prisnūstančius trumpiau ar ilgiau negu 30 minučių.
Tyrimas parodė, kad, palyginus su trumpai dieną snaudžiančiais asmenimis ar iš viso nesnaudžiančiais, 30 minučių ar ilgiau prisnūstantys žmonės turėjo beveik 2 kartus didesnę prieširdžių virpėjimo išsivystymo riziką.
Tyrimas taip pat parodė, kad trumpiau negu 15 min. dieną miegantys asmenys turėjo 42 proc. mažesnę prieširdžių virpėjimo riziką, palyginus su miegančiais ilgiau negu 30 min. Taigi, turimais duomenimis, optimali pogulio trukmė būtų vos 15–30 min.
Rekomenduojama miego pradžia
Ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad mažesnė nei 6 val. miego trukmė ir netinkama miego pradžia didina ligų išsivystymo riziką. Einantiems miegoti po vidurnakčio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika didėja 25 proc., o tai darantiems 23.00–23.59 laikotarpiu stebimas 12 proc. rizikos didėjimas. Saugiausia ŠKL požiūriu miego pradžia rekomenduojama tarp 22–23 val.
Fizinio treniravimo rūšys ir šiaurietiško ėjimo unikalumas
Sutariama, kad bet kokios rūšies fizinis aktyvumas yra vaistas nuo daugiau kaip 50 lėtinių ligų išsivystymo ar jų paūmėjimo. Sportuojančių asmenų gyvenimo trukmė yra ilgesnė lyginant su nesportuojančiaisiais. Beje, suskaičiuota, kad siekiant bent minimalaus poveikio sveikatai, minimalus nueinamų žingsnių skaičius per dieną turėtų siekti bent 2517, optimalus – 8763 žingsnius, o maksimalią įmanomą apsaugą įgytume suvaikščioję 16 000 žingsnių per dieną. Nueinamų žingsnių skaičius turi didžiulę reikšmę ir atokiosioms ligos baigtims.
Neabejojama, kad ateityje, priklausomai nuo suvaikščiotų žingsnių skaičiaus, sveikatos priežiūros specialistai galės išmatuoti mūsų sveikatos būklę ar netgi prognozuoti mirštamumą.
Teigiamas reguliarus fizinis aktyvumas pasižymi dideliu poveikiu ir galvos smegenų pažintinėms funkcijoms. Įrodyta, kad bent 3 savaičių reguliarus fizinis aktyvumas gerina galvos smegenų kraujo srovės intensyvumą (perfuziją) bei pažintines funkcijas pasyviai gyvenantiems vyresnio amžiaus asmenims.
Šių metų balandžio mėn. pristatyti duomenys parodė, kad 12 savaičių reguliarus šiaurietiškas vaikščiojimas, palyginus su vidutiniu ar intensyviu fiziniu aktyvumu, pasižymėjo tokiu pačiu poveikiu kraujagyslių standumui (kietumui) sergantiesiems širdies ir kraujagyslių liga. Taigi, dar vienas paprastas kasdienis instumentas pasižymi unikaliu poveikiu širdies kraujagyslių tinklui.
Atostogos, skrydžiai ir kava
Kardiologai taip pat primena, kad nuo skrydžio lėktuvu reikia susilaikyti pacientams, jeigu po nekomplikuoto miokardo infarkto nepraėjo daugiau nei savaitė, arba po sudėtingo miokardo atvejo bent 4 savaites, yra diagnozuotas paryškėjęs lėtinis širdies nepakankamumas, taip pat nepraėjo 2 savaitės po širdies ir chirurgijos operacijos, yra atsiradę skausmai širdies plote, nekoreguotas arterinis kraujospūdis, išlieka pasikartojantys ritmo sutrikimai. Taip pat bent jau keletą dienų turi būti praėję po nekomplikuotos eigos elektrostimuliatoriaus implantavimo.
Implantuojami elektriniai prietaisai ir elektromobiliai
Pacientams, sergantiems ŠKL ir turintiems implantuojamus elektrinius prietaisus (elektrokardiostimuliatorius, kardiodefibriliatorių), mokslininkai įrodė, kad didelio galingumo elektromobilių krovikliai yra saugūs. Tyrimą atlikę Vokietijos mokslininkai konstatavo, kad elektromobiliams įkrauti didelio galingumo elektros stotelės sukuria aplink save galingą elektromagentinį lauką, ypač išilgai įkrovimo laido.
Tyrimo metu atliktas 561 įkrovimas, kurių metu nebuvo stebėta, kad elektromobilio įkrovimas slopintų žmogaus stimuliatoriaus veiklą ar išprovokuotų nepageidaujamas iškrovas. Vis dėlto nerekomenduojama įkroviklio laido laikyti prie pat kūno širdies prietaiso projekcijoje, be to, patartina paisyti protingo saugaus atstumo.
