aA
arp pagrindinių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vyriausiosios mokslo darbuotojos, profesorės Vilmantės Borutaitės mokslinių interesų – mitochondrijų fiziologijos ir ląstelių energetinių funkcijų reguliacijos – vieni svarbiausių – su Alzheimerio liga susiję tyrimai. Pastariesiems apdovanojimų Lietuvoje bei Latvijoje pelniusi prof. V. Borutaitė paskyrė daugybę metų ir mielai dalinasi rezultatais su kolegomis iš kitų šalių bei su studentais. Apie tai profesorė kalbėjosi su naujienų agentūra ELTA.
© Shutterstock

– Tiems, kas turėjo ar turi artimą žmogų, sergantį Alzheimerio liga, labiausiai rūpi, kada bus surasta nuo jos vaistų. O gal jau jų yra, tik Lietuvos jie dar nepasiekia?

– Deja, nors tyrimai tiek pas mus, tiek užsienyje intensyviai vyksta, teigiamo atsakymo į klausimą apie šiai ligai gydyti efektyvių vaistų sukūrimą, kol kas nėra. Lietuvoje gal dar nepajutome jos sukeliamų socialinių ir ekonominių sunkumų, nes pas mus gyvenimo trukmė, lyginant su labiau išsivysčiusiomis šalimis, yra trumpa. Tai – pagyvenusių žmonių liga, ir ji vystosi pamažu. Alzheimerio liga susirgęs žmogus iš pradžių vis dažniau jaučia atminties sutrikimus, o kai liga progresuoja, jam pasireiškia ir depresija. Ligonis nebepažįsta artimųjų, draugų, nesugeba identifikuoti savęs, praranda gebėjimus atlikti paprasčiausius veiksmus.

– Artimiesiems nepakeliamai sunku matyti, kaip savas žmogus nutolsta, tarsi trauktųsi į nebūtį, galop - ne gyvena, o vegetuoja, kol galiausiai miršta. Skausmo daug, bet vaistų jokių?

– Daug dirbama, kad tų vaistų atsirastų, bet tai – nėra greitas procesas. Mūsų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip ta liga susergama, kas vyksta smegenų ląstelėse, kodėl jos miršta. Bendradarbiaujame su Kauno klinikų Neurologijos klinika. Tiriam pacientų biologinius skysčius, ieškodami pakitusių baltymų, kurie signalizuoja apie procesus ląstelės viduje, sukeliančius neuronų žūtį bei galinčius sukelti uždegimines reakcijas. Nes ieškant vaistų, svarbu išsiaiškinti ligos vystymosi mechanizmą ir kuo anksčiau diagnozuoti pačią ligą. Todėl kartu su Neurologijos klinikos mokslininkais bandome tobulinti diagnostikos priemones.

– Alzheimerio liga ir yra jūsų mokslinių tyrinėjimų centrinis objektas?

– Taip, ir ne man vienai ji – toks objektas jau nemažai metų. Kadangi ši lėtinė galvos smegenų liga, sutrikdanti normalius biocheminius informacijos perdavimo vyksmus, gali pasireikšti šešiasdešimtmečiams bei vyresniems žmonėms, ji – vis aktualesnė problema, kai šalyje daugėja solidaus amžiaus žmonių. Pripažįstama, kad visame pasaulyje Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Tačiau medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdančių jos plitimą – nėra. Vaistiniai preparatai, kurių taip pat mažai, tik palengvina ligos simptomus. Lietuvoje matome: nors pas mus gyvenimo trukmė ilgėja, bet kokybės (sveikatos) prasme ji mažai pakito.

Drauge su kolegomis tiriame Alzheimerio ligos patogenezę ir ieškome galimų ligos gydymo metodų. Siekiame suprasti pagrindinių patologinių šios ligos veiksnių – pakitusių, agregavusių baltymų poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms, taip pat neurouždegiminių procesų svarbą bei įtaką ligos atsiradimui ir vystymuisi. Pagrindinis tyrimų objektas – smegenų ląstelių kultūros, su kuriomis atliekamos įvairios manipuliacijos.

– Esate daugelio tarptautinių projektų bei programų dalyvė, stažavote Jungtinėje Karalystėje. Prancūzijoje, pelnėte ne vieną stipendiją moksliniams tyrimams įvairiose užsienio šalyse, o kokia buvo jūsų kelio pradžia biochemijos mokslo link, ar tėvai, ar mokykla ant to kelio jus užvedė?

– Gimiau Kauno rajone, iš pradžių mokiausi Rokų aštuonmetėje, vėliau – Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. Studijavau Vilniaus universitete, o dirbti sugrįžau į Kauną. Esu kaunietė ir myliu šį miestą. Mano tėtis Jonas Boruta – inžinierius, mama Zinaida – odontologė, bet svajojusi dirbti laboratorijoje ir atlikti mokslinius tyrimus. Baigusi mokyklą, galėjau rinktis: tikslieji mokslai ar biologinės disciplinos. Nusvėrė biochemija, sujungianti bent kelias sritis (tarp jų – ir tiksliuosius mokslus) ir nagrinėjanti, kas vyksta gyvosiose ląstelėse. Po studijų man labai pasisekė, – patekau į profesoriaus Adolfo Toleikio vadovaujamą tyrinėtojų grupę, darbas joje buvo labai gera profesijos mokykla. Profesoriui vadovaujant, parengiau ir apsigyniau mokslinę disertaciją.

– O kaip patekote į Kembridžą ir ar po ten praleisto kone dešimtmečio neturėjote minčių pasilikti?

– Gavau EMBO (Europos molekulinės biologijos organizacijos) stipendiją moksliniams tyrimams Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), paskui ten pat vyko ir manoji NATO/Royal Society podoktorantūrinė stažuotė. Iš pradžių žinojau: važiuoju į Kembridžą dvylikai mėnesių, tik išbuvau net aštuonerius metus. Siūlė man likti toliau ten dirbti mokslinį darbą, bet gavau iš Lietuvos viliojantį pasiūlymą vadovauti Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijai ir parvažiavau. Dabar jau keli mano buvę doktorantai Kembridžo laboratorijose spėjo pasistažuoti. Kai neseniai trumpam buvau ten nuvykusi, sutikau mūsų laboratorijoje baigiamąjį darbą parengusį LSMU bakalaurą, ir pasidžiaugiau sužinojusi, kad Kembridže tas jo darbas buvo puikiai įvertintas.

– Ar į universitetą stojantys abiturientai labai domisi perspektyva tapti biochemikais, rinkdamiesi specialybę, kuri lyg ir medicina, bet su ligonių gydymu nesusisiekia?

– Biochemikai tiesiogiai su pacientų gydymu nesusiję, tačiau atlieka labai svarbų darbą – padeda gydytojams diagnozuoti ligas. Naujiena yra ta, kad nuo šių metų baigę bakalauro studijas LSMU biochemikai iš karto gali pradėti dirbti diagnostinėse laboratorijose (anksčiau tokio leidimo jie neturėjo). Norintys mokslinės veiklos, gali tęsti magistrantūros studijas.

Susidomėjimas šia perspektyvia specialybe – didelis. Biochemikus rengia ir kiti mūsų šalies universitetai, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – išskirtinis. Nes medicininės ir veterinarinės paskirties biochemikus rengiame mes vieninteliai Lietuvoje. Ir darbo jiems tikrai pakanka, neabejoju, ateityje irgi pakaks, – laboratorijų daugėja visoje šalyje. Be to, biochemikai gali dirbti ir įvairiose biotechnologinėse bei farmacinėse įmonėse, kur šių specialistų paklausa taip pat yra nuolat auganti.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.6667

Pats metas ieškoti kraujažolės: Bružienė papasakojo, kokiais atvejais tai bus puikus vaistas (6)

„Ir ateis ta diena – kai tu nieko nedirbsi./ Ir eisi tą dieną skinti augalų./Ir senatvėje...

Pusryčių atsisakymas gali padidinti insulto ir širdies ligų riziką (1)

Dėl to, kad atsisakote pusryčių , gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo...

Pasekmių dar nejaučiate, bet tai tikrai atsilieps: kuo rizikuojate, jei kasdien išgeriate per mažai vandens? (49)

Tikriausiai turite skirtingų tipų bent po vieną draugą: vienas tas, kuris per dieną išgeria...

Kaip fizinis aktyvumas gali kenkti jūsų intymiam gyvenimui? (26)

Jūsų užpakaliukas – stangrus, presas – akmeninis, o kojos dar niekada neatrodė taip gerai....

Supermaistu tituluojama organizmo šluota: kuo naudinga, o kada vartoti reikėtų atsargiai? (16)

Šiais laikais vis dažniau kalbant apie įvairius „ supermaistus “ reiktų prisiminti, kuo...

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (393)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (410)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (16)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją papildyta 9.38 (129)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Rezonansinėje byloje – naujas epizodas, susijęs su „kontrabandos karaliumi“ papildyta

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad perduoda į teismą rezonansinės teisėjų...

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo (7)

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

Palioniui – parama iš netikėtos pusės (12)

Socialdarbiečių kandidatas į žemės ūkio ministrus sulaukė paramos iš anksčiau šias pareigas...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (21)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Pravers iki gyvenimo galo: kaip išsirinkti tinkamus marškinius ir kokių klaidų nekartoti (3)

Tikriausiai nei viena dirbanti moteris neįsivaizduotų savo garderobo be kokybiškų medvilnės ar...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (137)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...