Pasinaudojęs galimybe vaistinėse pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą ne vienas žmogus sutrinka, nes nesupranta, kaip vertinti gautą rezultatą. DELFI kalbinta vilnietė Vaiva teigė išsigandusi, kai sužinojo, kad jos pulso dažnis – 103 kartai per minutę.
„Su kolegėmis nusprendėme pasinaudoti aparatu visiškai impulsyviai. Po pietų tiesiog ėjome pro vaistinę. Jaučiausi atsipalaidavusi. Kraujospūdis buvo įprastas – 98/66. Jis visada man būna labai žemas, tačiau tokio pulso nesitikėjau. Kolegės pulsas buvo dar aukštesnis – 113“, - pasakojo jauna moteris.
Leistinos pulso dažnio ir kraujospūdžio ribos
Pasak Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, normalus pulsas ramybės būsenoje – 60-70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Tačiau jeigu pulsas šokteli per 100, medikės manymu, jis arba buvo ne pagal taisykles matuotas, arba reikia ieškoti rimtesnės problemos.
„Pirmiausiai ištiriama širdis, bet labai dažnai dėl aukšto pulso ji būna nekalta, o veikia patys įvairiausi išoriniai stimulai. Širdies veiklos padažnėjimą gali skatinti kitų organų sutrikimai, pavyzdžiui, per intensyvi skydliaukės veikla. Taip pat streso hormonai, patekę į kraują, kelia kraujospūdį, didina pulsą ir sutraukia kraujagysles. Jei tokia stresinė reakcija trumpalaikė, nieko tokio, tačiau jeigu kartojasi labai dažnai arba įtampa yra nuolatinė, tokia būsena lemia širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Be to, nuolatinė streso hormonų ataka, dažni kraujospūdžio ir širdies ritmo šokinėjimai didina krešulių formavimosi, t. y. trombozės, pavojų.
Pagaliau pulso dažnį didina ne tik fizinė ir psichinė veikla, bet ir tonizuojančios medžiagos – kofeinas, energiniai gėrimai, nikotinas. Esant antsvoriui kraujospūdis ir pulso dažnis taip pat didėja ir tai nėra normalu. Kai širdis plaka per greitai, ji pervargsta, dirba neekonominiu režimu, kitaip tariant, ramybės sąlygomis plaka kaip po kroso, sunaudoja labai daug deguonies ir energetinių medžiagų, todėl energetiniai organizmo resursai gali per anksti išsieikvoti“, - pasakojo kardiologė.
„Nuo menkiausio fizinio krūvio, ėjimo, skubėjimo, emocinio susijaudinimo, įtampos, streso kraujospūdis dažniausiai kyla. Todėl prieš jį matuojant reikia bent 15 min. pabūti ramiai. Tiksliausias yra naminis kraujospūdis ir pulsas. Matuojant bet kur kitur, taip pat ir vaistinėje, rodikliai bus didesni“, - teigė pašnekovė.
Netikėtos priežastys, dėl kurių dažnėja pulsas
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjo dr. Mykolo Biliuko teigimu, normalus pulso dažnis ramybėje turėtų būti dar mažesnis – 55-60 kartų per minutę. „Pulsą reikia matuoti mažiausiai penkias minutes pasėdėjus arba pagulėjus, kad nebūtų jokio fizinio ar psichinio krūvio. Reikia pabūti visiškai ramiai – nežiūrėti televizoriaus, nieko neskaityti, o matuojant netgi sėdėti reikia atsirėmus, nes sėdėjimas tiesiai jau yra šiokia tokia raumenų įtampa“, - sakė pašnekovas.
Medikas skeptiškai vertina galimybę pulsą pasimatuoti vaistinėse. Jo manymu, gaunamas rezultatas – labai netikslus. „Atėję į vaistinę mes juk nepasėdime ir neatsipalaiduojame, o tiesiog įkišame ranką į kažkokią rankovę. Taigi nesilaikoma standartinių pulso matavimo taisyklių. Tokiomis sąlygomis ir 80-90 kartų per minutę siekiantis pulso dažnis – dar norma, ypač jei ateinama iškart po pietų. Pietūs yra krūvis širdžiai, kadangi pavalgius kraujas suteka aplink skrandį, vadinasi, jo lieka mažiau kitur ir, kad aprūpintų smegenis krauju, širdis pradeda dirbti intensyviau. Tai yra normalu“, - ramino kardiologas.
Nuolat padidėjęs pulso dažnis gali būti dėl kelių priežasčių. Pasak mediko, vieną didelę priežasčių grupę sudaro adrenalino perteklius organizme, t. y. nervinės kilmės veiksniai.
„Adrenalinas – nervų sistemos į kraują išskiriama medžiaga, o kai nerami nervų sistema, širdies susitraukimų dažnis didėja. Tai gali nutikti dėl pervargimo, miego trūkumo ir pan. Nors po prastai miegotos nakties žmogus jaučiasi kaip nuvarytas arklys, iš tiesų jis gyvena apsemtas adrenalino pertekliaus. Taigi organizmas yra persitempęs. Kita didelė priežasčių grupė – skydliaukės sutrikimai, kai jos veikla pasidaro per daug aktyvi. Taip pat dažnesnis pulsas būna, jei silpnas pats širdies raumuo. Šiai grupei galima priskirti ne tik širdies nepakankamumą, bet ir širdies raumens uždegimą infekcijų metu, pavyzdžiui, žmogus serga arba persirgo angina, plaučių uždegimu, gripu ir pan. Šios ligos gali pažeisti širdies raumenį ir prireikia nemažai laiko, kol širdis atsistato.
Dar viena veiksnių grupė – organizmo apnuodijimas, kurį gali sukelti vidinės ir išorinės priežastys. Prie vidinių priežasčių priskiriamas bet koks lėtinis uždegimas organizme (plaučių, gerklės, skrandžio, šlapimo pūslės ar bet kurio kito organo). Todėl būna ir taip: ateina pas mane žmogus dėl pulso, o išeina su antibiotikais, nes vaikšto su lėtine angina, kurios nejaučia, kaip ir nejaučia, kad jo temperatūra – 37,6. Yra toks dėsnis – vienas laipsnis karščiavimo pulsą padidina 10 punktų. Prie išorinių priežasčių galima priskirti, pavyzdžiui, alkoholio poveikį ir jo pasekmes – pagirias“, - vardijo M. Biliukas.
Dažnas padidėjusio pulso dažnio simptomas – vadinamieji širdies permušimai. Pasak mediko, šiam pojūčiui nusakyti vartojama apie 30 žodžių – permušimai, persivertimai, stabtelėjimai, pakibimas ore, kritimas, tuštumo jausmas krūtinėje ir pan. Pajutus kažką panašaus būtina pasitikrinti pas gydytoją. Antro karto laukti nereikėtų, nes tai gali būti ir rimtos ligos pradžia, pavyzdžiui, infarkto, pradžia.
Kaip pulso ir kraujospūdžio santykis veikia mūsų charakterį
Pulso dažnio ir kraujospūdžio ryšys, pasak mediko, gali būti trejopas. Jį lemia faktas, kad mūsų nervų sistema į kraują įtampos metu išskiria dviejų rūšių medžiagas – adrenaliną ir noradrenaliną. Kurios medžiagos bus išskiriama daugiau, priklauso nuo įgimto polinkio.
„Jei organizmas streso metu gamina daugiau adrenalino, ši medžiaga stimuliuoja širdį, todėl į kraujagysles pripumpuojama daugiau kraujo. Tai cholerikai, žmonės-degtukai. Pakilus kraujospūdžiui širdis pradeda dažniau plakti, jie parausta, užsiplieskia, bet po pusvalandžio jų emocijos atslūgsta, nes adrenalinas greitai suskyla. Jei organizme vyrauja noradrenalinas, kuris veikia ne širdį, bet sukelia kraujagyslių spazmus, kraujospūdis taip pat pakyla, tačiau širdis neplaka dažniau, netgi atvirkščiai, pulso dažnis retėja. Tokie žmonės pabąla, o ne parausta. Bijokite žmogaus, kuris supykęs pabąla! Ne tik jo sveikata atsiduria didesnėje rizikoje, nes dėl užsiveržusių kraujagyslių į gyvybiškai svarbius organus patenka mažiau kraujo. Noradrenalinas skyla lėtai, taigi veikia ilgai – keletą dieną ar net savaičių, todėl nors toks žmogus neužsiplieks iš karto, nežinia, ką sugalvos vėliau. Trečias variantas – subalansuotas tipas, abiejų pirmųjų tipų mišinys. Pakilus kraujospūdžiui streso metu šių žmonių pulso dažnis mažai skiriasi nuo normos“, - aiškino kardiologas.
Jeigu žmogaus kraujospūdis, atvirkščiai, dažniausiai būna labai žemas, širdis vėlgi pradeda atlikti kompensacinę funkciją, t. y. didėja jos susitraukimų dažnis, kad būtų pumpuojama daugiau kraujo smegenų kraujotakai užtikrinti.
„Visiems tiems žmonėms, kurie bažnyčioje ar tvankioje patalpoje alpsta, krenta spaudimas, o pulsas padažnėja net iki 120-130. Juk ir mašinai važiuojant į kalną variklio darbas aktyvėja. Taigi susitraukimų dažnis turi užtikrinti normalų kraujo patekimą į smegenis. Žemą kraujospūdį turintys žmonės dažnai griebiasi kavos, bet tai ne pati geriausia išeitis, nes kava kelia ne tik kraujospūdį, bet ir didina pulsą. Beje, pulso dažnį didina labiau nei kraujospūdį. Pastarąjį gerai kelia kontrastinis dušas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, stipri arbata“, - patarė M. Biliukas.
Kada dėl padidėjusio pulso gresia katastrofa
Pulsas matuojamas ties kuria nors lengvai prieinama kūno arterija, dažniausiai – riešo srityje nuo nykščio pusės. Tik jokiu būdu matuoti reikia ne nykščiu ir ne išvirkščia užlaužta ranka, kaip neretai žmonės daro, o dviem ar trimis pirštais.
„Jeigu pulso dažnis ramybės būsenoje viršija 70, tai jau blogai. Dar labiau didėja mirtingumo ir širdies ritimų sutrikimų rizika, kai pulsas viršija 80. Mat kiekvienas mes gyvenime turime ribotą mums duotą širdies susitraukimų dažnį. Taigi nereikėtų jo greitai išeikvoti. Ar žinote, kiek gyvena žvirblis, kurio širdies susitraukimų dažnis – apie 300 kartų per minutę? Tris mėnesius. Tuo tarpu vėžlys arba dramblys, kurių širdis susitraukia 3-4 kartus per minutę, gali sulaukti 100 metų ar dar daugiau. Dažniausia priežastis, kodėl šiuolaikiniai žmonės dažnai turi per dažną pulsą, - nepakankamas fizinis aktyvumas. Dažniau padidintą pulsą turi nutukę, emociškai išsekę, nestabilūs bei pernelyg jautrūs, iš anksto dėl visko besijaudinantys žmonės. Taip pat kenkia ir persitreniravimas.
Padidėjęs pulsas ramybėje pritraukia katastrofas – tokias, kaip miokardo infarktas, insultas ir pan. Beje, jei padidėjęs pulsas, būtina sekti ir kraujospūdį. Mat normali širdis turi tokią savybę – jeigu ji plaka dažniau, tai ir susitraukia smarkiau, o nuo šios susitraukimo jėgos priklauso sistolinis kraujospūdis. Tai pirmasis kraujospūdžio skaičius. Pavojingiausia situacija, kai tarp abiejų kraujospūdžio rodiklių skirtumas išauga daugiau nei 50“, - įspėjo M. Biliukas.
