Tad kaip turėtume gyventi, kad būtume sveikesni? Ką jau dabar galime padaryti kiekvienas, siekdami pagerinti savo sveikatą? Apie tai – „Delfi“ pokalbis su „Altamedica“ klinikos kineziterapeutu ir šiųmetės LOGIN konferencijos pranešėju Mariumi Žukausku.
– Ar tiesa, kad šiuolaikinių žmonių fizinė būklė vis prastėja? Jei taip, kas tai lemia?
– Taip, tiesa. Tai lemia daug faktorių, bet vienas iš pagrindinių – tai sėdėjimas ir pasyvus gyvenimo būdas. Dažnas dabar per dieną daug daugiau laiko praleidžia pasyviai nei aktyviai, dėl ko griaučių–raumenų sistemos funkcija prastėja, atsiranda įvairių traumų, ar skausmų.
– Daugybė žmonių skundžiasi nugaros skausmais. Kokios pagrindinės to priežastis? Kaip dažnai tai susiję su netaisyklinga laikysena?
– Turbūt kiekvienas žmogus yra jautęs kažkokį nugaros skausmą. Tačiau kartais tas skausmas tampa stiprus, ribojantis veiklas ir neleidžiantis normaliai dalyvauti kasdieniniame gyvenime.
Daugiausiai dabar žmonės kenčia nuo lėtinio nugaros skausmo, kuris dažniausiai atsiranda dėl per mažo fizinio aktyvumo, dėl ilgalaikių monotoniškų padėčių. Pavyzdžiui, žmogus dirba sėdimą darbą, kuriame sėdimoje padėtyje praleidžia apie 7 valandas, tada sėdasi į mašiną ir važiuoja namo, o namuose atsisėda prie televizoriaus, telefono ar kompiuterio. Tokiu atveju jis beveik visą dieną sėdi, fizinio aktyvumo poreikiai nėra patenkinami ir realu, kad žmogus po kurio laiko pradės jausti skausmus.
Yra daug skausmo priežasčių, bet daugiausiai žmonės jaučia nugaros skausmą, kai yra per mažai fiziškai aktyvūs arba tas fizinis aktyvumas neatitinka jų fizinės kondicijos.
Netaisyklinga laikysena taip pat susijusi su nugaros skausmu. Vis tik, jei netaisyklinga laikysena yra stebima seniai ir nėra susijusi su fizinio aktyvumo stoka, tai nebūtinai bus skausmo priežastis. Tačiau, jei netaisyklinga laikysena atsiranda nuo ilgo sėdėjimo ar ilgo buvimo vienoje padėtyje, tai irgi yra veiksnys, kurį reikia koreguoti. Tad negalima visiškai sakyti, kad dėl netaisyklingos laikysenos mums skauda nugarą, tai yra dažniausiai pasekmė, kaip ir skausmas, jaučiamas dėl fizinio pasyvumo ir mažo judėjimo.
– Sakoma, kad nugaros sveikatai svarbu ir tai, kaip mes miegame. Taigi, kokia poza yra sveikiausia ir nesveikiausia stuburui?
– Taip, miego kokybė yra labai svarbi. Stuburui sveikiausios pozos gulint yra ant nugaros arba ant šono. Tiesa, viskas priklauso ir nuo čiužinio, pagalvės, kitų veiksnių.
– Koks turėtų būti lovos čiužinys?
– Čiužinys turėtų būti parenkamas individualiai. Dauguma žmonių, kurie jaučia diskomfortą nugaros srityje, dažniausiai renkasi kietesnį čiužinį, tačiau visada reikia žiūrėti individualiai. Jei mes išsimiegame tinkamai, ryte atsibundame be kažkokio suvaržymo ar sustingimo, galime manyti, kad miegame tinkamai. Tačiau, jei savoje lovoje atsibudę jaučiamės nepailsėję, reikėtų pagalvoti ir apie tinkamesnį čiužinio pritaikymą.
– Kaip reikėtų elgtis atsibudus? Ar tiesa, kad negerai iškart šokti iš lovos?
– Dėl šokimo iš lovos iš dalies tiesa. Reikėtų pažiūrėti į gyvūnų pasaulį ir paimti pavyzdį iš jų, kai jie atsikėlę pirma išsirąžo ir tik tada po truputį pradeda judėti. Toks neskubėjimas ir lengvas prajudėjimas, mums būtų naudingas. Tačiau, jei žmogus jaučiasi gerai, nėra nieko blogo ir pašokti iš lovos ir dieną pradėti staigiau.
– O kada dėl nugaros skausmo reikėtų kreiptis į specialistą?
– Į specialistą geriausia kreiptis nedelsiant, kai pajaučiame pirmus nugaros skausmus. Pas kineziterapeutą galima kreiptis ir profilaktiškai, norint įsivertinti savo fizinę būklę ir užkirsti kelią skausmams ateityje. Kuo greičiau kreipsimės pas specialistą, tuo lengviau bus įmanoma susidoroti su užklupusiu skausmu.
– Ką kiekvienas turėtume padaryti, kad būtume sveikesni? Kiek laiko turėtume skirti fiziniam aktyvumui ir koks jis turėtų būti?
– Rekomenduojama vaikams būti fiziškai aktyviems bent 60 min. per dieną (užsiimant vidutinio intensyvumo veikla), suaugusiems – vidutiniškai bent 30 min. per dieną (taip pat užsiimant vidutinio intesyvumo fizinė veikla). Jei neatitinkame šių minimalių standartų, tada turime pradėti judėti daugiau, atrasti veiklą, kurią patiktų atlikti – tokiu atveju judėjimas taps daug malonesnis ir mintis apie fizinį aktyvumą nekels tik blogų emocijų.
Jei nežinome nuo ko pradėti, visada galima konsultuotis su kineziterapeutais, treneriais, sveikos gyvensenos specialistais ar kitais medicinos atstovais, kurie padės pradėti judėti daugiau.
Geriausia, jei fizinis aktyvumas būtų įvairesnis, tai yra, kad žmogus nedarytų kiekvieną dieną to paties, o veikla kažkiek skirtųsi. Taip mes pratinsime griaučių–raumenų sistemą prie įvairesnio judėjimo ir lavinsime sistemos traumų atsparumą.
Tačiau svarbiausia, kad judėjimas mums būtų malonumas, o ne priverstinis dalykas, tada bus lengviau tą daryti.
– Jūsų LOGIN pranešimo tema yra „Ar technologinės evoliucijos amžiuje mūsų kūnams gresia likti nebereikalingiems?“ Gal galėtumėte pristatyti, apie ką kalbėsite šio pranešimo metu?
– Kalbėsiu apie bendras judėjimo ir fizinio aktyvumo tendencijas ir kaip jos keičiasi, kaip mums judėjimas tampa vis mažiau reikalingas, tačiau tuo pačiu išlieka gyvybiškai svarbus. Taip pat žinome, kad mes pastoviai evoliucionuojame ir keičiamės, todėl bandysime prognozuoti, kaip žmogus atrodys po 100 metų.
Marius Žukauskas pasisakys šių metų LOGIN konferencijos scenoje. Didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų ir progreso festivalyje dalyvaus 200 pranešėjų, bus penkios turinio salės ir temos, kurios aktualios kiekvienam. LOGIN konferencija vyks jau gegužės 11–12 dienomis. Daugiau informacijos ir bilietai ČIA.
