„Kineziterapija 24“ kineziterapeutas Edvinas Goris šįkart papasakojo apie du treniruoklius, kurie yra vieni iš nenaudingiausių ir net pavojingiausių jūsų sveikatai, rašoma pranešime spaudai.

Pritraukiamųjų ir atitraukiamųjų raumenų stiprinimo treniruoklis/ kėdutė

Pritraukiamųjų ir atitraukiamųjų raumenų stiprinimo treniruoklis/ kėdutė

„Pritraukiamųjų ir atitraukiamųjų raumenų stiprinimo treniruoklį, kėdutę sporto klube patarčiau aplenkti, – sako kineziterapeutas E. Goris.

– Pritraukiamieji ir atitraukiamieji raumenys, ypač svarbūs klubo būklei, dubens stabilumui, tai raumenys, kurie dažnai saugo mus nuo kojos traumų.

Visgi, bent jau sporto klube, daugelis šiuos raumenis treniruoja šiame treniruoklyje, kuris gali ne tik kad nesuteikti naudos, bet ir pakenkti kūnui.“

Kineziterapeutas sako, kad šiame treniruoklyje darant atitraukimo judesį atsisėdus, beveik visą krūvį gauna plačioji fascija, kuri turbūt kiekvieno, ypač sėdimą darbą dirbančio ar intensyviai sportuojančio, yra įtempta, ir taip perkrauta. O raumenys, kuriuos reikėtų apkrauti, šiame treniruoklyje beveik nėra aktyvūs.

Be to, pritraukiamieji raumenys ne tik atlieka šlaunies pritraukimą, bet jau nuo 40 laipsnių prisideda prie šlaunies lenkimo funkcijos. Treniruojant pritraukiamuosius raumenis jau sėdėjimo pozicijoje galite neigiamai paveikti visą kūno biomechaniką. Raumuo bus ištreniruotas ir stiprus lenkimo pozicijoje, bet ne toks stiprus kai stovite, bėgate ar kitaip judate, o būtent pritraukimo judesio sėdint gyvenime mes nelabai naudojame.

„Taip pat tokioje pozicijoje treniruojant šiuos raumenis gali pakisti ir dubens pozicija bei treniruojant kūną sėdėjimo pozicijoje, yra ypač greitai kuriamas disbalansas, tai ypač žalinga jau ir taip ilgai sėdinčiam žmogui, – sako E. Goris.

– Šis treniruoklis tinkamas keletui ar kartui per mėnesį tonizuoti pritraukiamuosius raumenis, tačiau treniruojant juos bent pusę metų vien tik šiuo būdu, galite pajusti ir neigiamą poveikį. Panašūs simptomai gali nutikti perkraunant plačiąją fasciją, tai dažniausiai atsilieps kelio skausmais.“

Smito staklės

Smito staklės

Kineziterapeutas E. Goris sako, kad treniruoklis Smito staklės yra turbūt vienas iš nereikalingiausių, nenaudingiausių ir pavojingiausių prietaisų, kurį galime rasti kiekviename sporto klube.

„Visgi, šis treniruoklis dažnai naudojamas dėl to, kad tai yra saugesnis pasirinkimas, nei atlikimas pritūpimų atlikimas, štangos spaudimo ar kitų pratimų su laisvaisiais svoriais. Šiame prietaise atliekant keletą serijų per mėnesį jokio neigiamo efekto nepajusite, šis prietaisas yra naudingas reabilitacijoje norint sumažinti tam tikras apkrovas vienoje srityje bei apkrauti kitas sritis, – sako kineziterapeutas.

– Taip pat šį prietaisą tam tikriems pratimams atlikti naudoja ir fitneso profesionalai, kuriems būtina apkrauti ir išlavinti tam tikras raumenų grupes, tačiau nieko bendro neturint su sveikatinimu ir sveiku kūnu.“

E. Goris sako, kad didelė problema ta, kad juos kiekviename sporto klube dažniausiai naudoja naujokai, kurie prisibijo atlikti standartinius pritūpimus ar išlaikyti laisvą štangą, bei šiame prietaise gali pakelti daug didesnius svorius.

„Atliekant pritūpimą, šis prietaisas suteikia stabilumo, tad kūnas išjungia stabilizuojančius ir už pusiausvyrą atsakingus raumenis. Nuo šio momento kojų raumenys stiprėja, bet pusiausvyrą išlaikantys bei kūną, o ypač nugarą, stabilizuojantys raumenys nėra tolygiai apkraunami, kadangi jų darbą perima treniruoklis, – sako E. Goris.

Įsivaizduokite, jei taip pritūpimus treniruosite pusę metų ir norėsite pradėti atlikti pritūpimus su laisvąją štangą, kojų raumenys bus stiprūs ir galės pakelti didelį svorį, bet kas stabilizuos kūną? Šis sukurtas disbalansas yra tiesus kelias į traumą, kuomet kojos gali sugeneruoti didelę jėgą, bet jų sukontroliuoti nėra kam.“

Kineziterapeutas sako, kad naudojantis šiuo treniruokliu, suvaržomi sąnariai.

„Atliekant pratimą šiame treniruoklyje judesys vyksta viena linija, keliant štangą ji kyla tolygiai į viršų ir žemyn, be jokio pakrypimo į priekį/atgal ar į šonus, – sako E. Goris.

– Sąnariai taip nejuda, jie turi didesnę laisvę, atliekant net paprasčiausią rankos pakėlimą peties sąnarys atlieka rotacinius judesius. Tad suvaržytas sąnarys, negalėdamas judėti taip kaip nori, pradeda kompensacinius mechanizmus ir taip yra pažeidžiama visa judesio biomechanika, netolygiai apkraunamos struktūros kas taipogi neveda prie funkcionalesnio ir sveikesnio kūno.

Būtų labai smagu jei tuo dalintųsi kiekvienas sporto klubas!

Patariau treniruoti judesius, bet ne raumenis! Geriau atlikti tikrą taisyklingą judesį su 5 kg pasipriešinimu, nei su pagalba pakelti 50 kg. Tai lyg važiuoti tikru dviračiu, o ne naudoti dar papildomus ratukus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)