Ir lygiai taip pat nejuokinga. Nes vengti jaunimui pasakoti apie lytinį švietimą yra taip pat kvaila, kaip ir bijoti jiems pasakoti apie alkoholio vartojimo kultūrą. Manyti, kad mokymas kaip užmauti prezervatyvą arba prie kokio maisto derinti raudoną vyną ir tamsų alų, programuoja vienuoliktokuose pasileidėlęs ir alkoholikus, gali tik tie, kurie nekenčia visų, kas sugeba mylėtis ir gurkšnoti, ir jausti dėl to malonumą.
Kol kas nepasakosiu apie tai, kaip užsimauti prezervatyvą ir ar oralinis seksas gali tapti nėštumo priežastimi (nors, spėju, skaitomumas būtų pasakiškas).
Papasakosiu šiandien apie kepenis ir jų (ne)draugą alkoholį.
Kiek reikia gerti, kad išsivystytų kepenų pažeidimas? Jeigu kalbame apie galutinę kepenų pažeidimo dėl alkoholio stadiją – cirozę – reikia pasistengti kur kas ilgiau nei porą mėnesių. Bent penkeri metai uolaus ir varginančio alkoholio vartojimo tikrai gali užtikrinti negrįžtamą kepenų pažeidimą.
Tuo metu, jeigu Jūs norite ne mirti kančiose, o tik stipriai išgąsdinti savo kepenis, artimuosius, medikus ir draudikus – užteks gerokai trumpesnio laiko. Laboratorijoje be jokio saiko girdomos pelytės gavo kepenų pažeidimą jau po 21 savo graužikiško alkoholinio tūso. Tad galima spėti, kad 21 „tegu (įrašyk alkoholio pavadinimą) liejasi laisvai“ penktadieniniai vakarėliai, ir sunkūs, troškūs, raudonakiai šeštadienio rytai jau galėtų užtikrinti realius kepenų pažeidimus. 21 savaitgalis, viso labo. Net jei pralesite kelis penktadienius, galite pasiekti įtikinamų rezultatų per pusmetį.
Ar būtina kaskart padauginti, kad pakenktum kepenims? Absoliučiai ne. „Socialinis“ vartojimas taip pat žeidžia gležnas ir darbščias kepenų ląsteles. Ypač, jei socialinis gėrikas „už kompaniją“, dar yra ir ėdikas „už kompaniją“, cigaretės traukikas „už kompaniją“ ir toje kompanijoje nuolat pateisinantis savo ligotą svorį kvailomis frazėmis iš serijos „gero žmogaus turi būti daug“ arba „šuo ant kaulų nepuola“. Kepenis jautrios ne vien alkoholiui, bet ir kitiems žalingiems įpročiams ir sveikatos nepridedančiomis būklėmis.
Iš kitos pusės, ir pats besaikis gėrimas negarantuoja nei ankstyvų insultų ar infarktų, nei cirozių. Tiesiog dalies tokių vartotojų mirties dėl smurtinės priežasties (skendimas, springimas, trauma, muštinės, šaltis) šansas kur kas didesnis, nei šansas sulaukti lėtinių ligų progresavimo.
Kokį kiekį alkoholio reikia gerti, kad išsivystytų kepenų pažeidimas? Priklauso nuo genetikos, lyties, geriamo alkoholio rūšies, jo vartojimo įpročių ir užkandos. Bet plius minus vidurkis yra aiškus. Keturi – penki alkoholio vienetai per dieną jau minėtus penkerius metus ir kepenų cirozė beldžiasi į dešinį pašonkaulį. Kas yra vienetas? 8–10 gramų gryno spirito, arba 40 ml stipraus (38–40 laipsnių, o ne jo ekselencijos Vacio gaminamas), bokalas vyno (ne, ne vaza su kojyte ir ne gupijai skirtas akvariumas, bet normali, gležna 125 ml taurelė) ir mažas (mažas tai tas 0,33 ml, o ne tas, kur Octoberfeste mažas) bokalas alaus.
Kokį alkoholį geriau gerti, kad mažiau kenktų? Jeigu jau keičiame retoriką ir norime mažiau, o ne daugiau kenkti, tai be abejo, jokio. Joks alkoholis nėra vienareikšmiškai sveikas, tuo metu kai kurie gėrimai yra vienareikšmiškai žalingi. Stiprūs, blogai išvalyti, daug priedų (cukrų ir kvapiklių) turintys, dažnai be akcizo banderolių platinami gėrimai neturi savyje nieko teigiamo: nei skonio savybių, nei galimos vartojimo kultūros, nei kažkokių natūralių antioksidantų ir B grupės vitaminų. Bet vieną pliusą jie turi. Jie neleidžia juos geriantiesiems apsimesti, jog anie juos vartoja ne vien svaiginimosi tikslais, bet skanavimui, širdies ligų profilaktikai ar kaip natūralaus raugo ir salyklo šaltinį. Todėl vien tai, kad geriate syrah, nedaro Jūsų gurmanu, ir nemažina cirozės rizikos, jei tai jau trečias syrah butelis vakare.
Bet galiu Jus pradžiuginti: jau 2016 buvo pagaminta „anti-aging“ degtinė (gėrimas atimantis protą dabar, bet kažkokiu būdu grąžinantis jį tau senatvėje), o 2018 pasaulį išvydo Bellion degtinė, kuri, pasak pilstytojų, „ypač švelni tavo kepenims“. Tiesa, paskaičius sudėtį, įsivaizduoji labiau sekso lubrikantą, negu taurųjį gėrimą.
Kaip geriau gerti, kad mažiau pakenktų? Pasikartosiu – geriau negerti. Tačiau alkoholis vartojamas prie vakarienės ar pietų patiekalo sąlygoja kur kas mažiau pažeidimų, negu gurkšnojamas šiaip. Ne, tai nereiškia, kad reikia tiesiog užkandos po kiekvieno bokalo. Tai reiškia, kad reikia apsiriboti taure ar dviem (ar kiek jūs ten spėjate, kol pietaujate) prie pietų ar vakarienės. Ne patiekalas valgomas taurelei pateisinti, o taurelė išgeriama prie patiekalo, jam paskaninti ir sau atsipalaiduoti. Pastebėkite, kad toleruojami tik vakarienės ir pietų aperityvai. Pusryčių menių privalo likti „sausas“.
Ar visų toks pats likimas? Deja, ne. Minėti tempai, terminai ir kiekiai niekaip negarantuoja Jums kepenų cirozės gyvenimo pabaigoje. Vargani 10–25 procentai ilgai ir kryptingai ėjusių link tikslo, tikslą pasieks. Kiti turės tenkintis banaliu alkoholiniu hepatitu ir dvigubai padidėjusiomis kepenimis, lydint geltai, pykinimui ir encefalopatijai, arba smurtine mirtimi kelionės pradžioje. Bet gera žinia – ilgalaikis alkoholio vartojimas pažeidžia aukščiausią nervinę veiklą, vieni pirmųjų dingsta motyvacijos ir savikritiškumo jausmai, tad nepasiektas tikslas Jūsų neerzins.
Ar įmanoma viską grąžinti ir kepenų atsiprašyti? Taip. Kol nėra pasiekiama negrįžtama stadija (cirozė), didžioji dalis pakitimų yra visiškai grįžtami. Kepenys ne veltui moteriškos giminės, jos atlaidžios ir patiklios. Aišku, kuo anksčiau nustosi kenkti, tuo lengviau atsiprašyti ir tuo greičiau atleis. Bet taip pat, kaip ir moterų, kepenų kantrybė ne begalinė. Vėl grįšite prie stikliuko už kompaniją – greitai grįš ir buvęs kepenų pažeidimo laipsnis.
