D. Kepenis kartu su komanda netruks baigs rengti ir pateiks Seimui sveikatos stiprinimo politikos gaires.

Kokia situacija dabar?

Jose pateikiama esamos sveikatingumo būklės šalyje analizė. Pavyzdžiui, „Sveikatos apsaugos sistemos pagrindiniuose įstatymuose įtvirtintos sąvokos akcentuoja ligos diagnozę, traumų profilaktiką ir gydymą, bet ne sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją;

<...> Valstybės biudžetas, skirtas sveikatos apsaugos sistemai, per dvidešimt metų išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 2,5 mlrd. eurų (2017), tačiau Lietuvoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

<...> Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti – tik apie 5 proc.

<...> Nors visuomenės sveikatos stiprinimui 47 savivaldybėse įsteigti Visuomenės sveikatos biurai, o nuo 2014 m. savivaldybėms perduota valstybinė visuomenės sveikatos stiprinimo funkcija, tačiau nenustatyti kiekybiniai ir kokybiniai visuomenės sveikatos stiprinimo rodikliai, o tokiems nesant – nėra tokių rodiklių valstybės mastu.

<...> Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra
pagrindinė mirties priežastis.

<...> Lietuvoje 2014 m. dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė 133,6/100 000
gyv. Tai buvo daugiausiai tarp visų ES šalių ir 2,5 karto viršijo ES vidurkį. PSO duomenimis, 2015 m. vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 15,4 litro alkoholio.

Ko bus siekiama?

Gairėmis norima siekti visuomenę paraginti atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir aplinką, žalingus įpročius keisti naudingais. D. Kepenis turi viziją – investuoti į Lietuvos piliečių sveikatą ir taip sumažinti išlaidas ligų gydyme.

„PSO sako, kad 80 proc. lėtinių neinfekcinių ligų nebūtų, jei žmonės gyventų sveikai. Kiek kainuoja vienos ligos gydymas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų? Manau, kad tai yra milijonai eurų, paskaičiuojant, kiek lovų ligoniams skiriama, kiek operacijų, vaistų kompensuojama ir pan. 80 proc. tų ligų sumažėtų, jei mes investuotume į prevenciją, – DELFI sakė D. Kepenis. – Dabar tokia veikla tik imituojama.“

D. Kepenis siūlo įteisinti Sveikatos pasą, kuriuo būtų skatinama sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti Visuomenės sveikatos biuro specialisto (gydytojo) rekomendacijas, kaip ir kokiais būdais stiprinti sveikatą.

Siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą – kad sumažėtų oro tarša. Įvesti priemones, kuriomis darbdaviai būtų skatinami rūpintis darbuotojų sveikata.

Bus siekiama keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai.

Sveikatos komisija planuoja į pagalbą pasitelkti ir žiniasklaidą – aktyviai skleisti moksliškai patikrintą informaciją apie sveiką gyvenseną. Žadama tam paskirti atskirą portalą.

Ką pataria D. Kepenis?

„Dabar mes šaipomės iš veganų, vegetarų, bet kai kam tai labai sveika. Mūsų uždavinys – padėti žmonėms surasti save – kam, ko reikia. Yra žmonių, kurie dėl savo žalingo gyvenimo būdo „nuėjo į pakraštį“ ir jam reikia sugrįžti. O kaip jam tai padaryti, jei jis yra persivalgęs, prisigėręs ir prisirūkęs. Tada reikia kažkaip prasivalyti, o geriausi būdai – veganizmas, vegetarizmas ir pan., – sako Sveikatos komisijos pirmininkas.

– Didžiausi ligoniai patarinėja, kaip gyventi sveikai. Pažiūrėkite statistiką, daugiausiai serga gydytojai. Antroje vietoje – statybininkai. Tai ką, mes einame ieškoti sveikatos pas tuos žmones, kurie labiausiai serga. Jie sako – nėra kada rūpintis sveikata, nes mes rūpinamės kitų sveikata. Jei kalbame apie sveikatą su žmonėmis, kurie jos neturi, tai kažkas negerai. Taip kalbu ne dėl to, kad ką nors supriešinčiau, bet aš fiksuoju faktą.

Kokios priežastys? Ar dėl to, kad mes girtaujame, ar dėl to, kad nejudame, dvasingumo trūksta? Galų gale pamatome, kad nėra sistemos. Mes kompleksiniu būdu stumiame save į lovas.“

Sveikuolis pataria naktį miegoti šaltoje patalpoje.

„Miegoti reikia šaltai. Garas ėjo iš nosies? Reiškia gerai miegojai. Jei langai uždaryti, atsibusi suprakaitavęs, tai bent po dušu nueik, – pataria D. Kepenis ir ne kartą akcentuoja grūdinimąsi ir šaltą vandenį. – O kai nueisi po dušu, niekuomet neišeik po šilto dušo į lauką. O gal tu maudymąsi šiltame duše, pabaik šaltu. Porą kibirėlių šalto vandens ant galvos – tu 12 valandų esi apsaugotas nuo peršalimo ligų. Čia yra elementari tiesa. Jei iš 100 žmonių taip darančių, kokie 5 gal ir gali gauti slogą, tačiau kiti – garantuotai apsaugoti.“

Sveikatos komisijos pirmininkas pataria, užsinorėjus valgyti, pirmiausia atsigerti vandens.

„Mes labai dažnai valgome ne dėl to, kad to norime, o dėl to, kad norime gerti. Atsigerk vandens, iškart mažėja apetitas, gerk tol, kol nebeliks apetito. Vandens gėrimas yra vienas iš geriausių svorio reguliavimo būdų“, – sako D. Kepenis.

Dainius Kepenis sako, savo šeimos gydytoją per 20 metų trukdė galbūt tik vieną kartą. Paslaptis? Tai įvairių priemonių kompleksas, vieno recepto, tinkančio visiems, nėra, teigia pašnekovas.

„Sveikuoliams galvos niekuomet neskauda. Kuo mažiau maistą pasiimsi iš pakelių, tuo bus geriau. Man kartais ir sunku patarti, nes aš kai ką darau intuityviai ir net nežinau, kad tą reikia perduoti kitam žmogui“, – sako D. Kepenis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (809)