aA
Renkantis maisto produktus visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos neutralizuoja rūgštines ir valo organizmą, o rūgštinės – jį rūgština ir užteršia atliekomis. Viena iš esminių geros sveikatos garantijų – organizmo rūgščių ir šarmų balansas.
Kas vyksta, kai organizmas užsiteršia ir pradeda rūgštėti
© Fotolia nuotr.

Mūsų savijauta dažnai priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus. Neutralus pH yra 7 – maždaug tokio rūgštingumo būna paprastas tyras vanduo. Jeigu pH yra mažesnis nei 7, laikoma, jog organizmas yra rūgštus, jeigu didesnis – jis yra „šarminis“. Normalus kraujo pH yra 7,35–7,45, taigi šiek tiek šarminis.

Tokią pusiausvyrą išlaikyti būtina, kad nesutriktų medžiagų apykaita ir nesušlubuotų sveikata. Būklė, kai ši pusiausvyra sutrinka ir mūsų organizme padaugėja rūgščių, yra vadinama acidoze. Jai atsiradus jaučiamas nuovargis, sumažėja darbingumas, silpnėja imunitetas. Vystantis acidozei pirmiausia rūgštys kaupiasi skrandyje. Ėdantis rėmuo yra ženklas, kad organizme trūksta šarminių medžiagų ir virškino traktas negali dirbti normaliai.

Esant skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams neretai atsiranda ir nemalonus burnos kvapas. Ilgainiui pradeda kauptis akmenys tulžies pūslėje ir inkstuose. Sensta ir kiti audiniai. Mokslininkai pastebėjo, kad inkstų ir tulžies pūslės akmenligei galima užkirsti kelią vartojant daugiau šarminio maisto. Taip pat yra pastebėta, kad šarminėje aplinkoje vėžinės ląstelės nustoja daugintis. Organizmo rūgštingumą parodys ir šlapimo pH.

Atliekant šlapimo tyrimą visada yra nustatomas jo pH – jis ir parodo organizmo vidinės terpės būklę.

Turi įtakos ligoms

Norint apsaugoti organizmą nuo rūgštėjimo didžiausios viltys dedamos į tinkamą mitybą. Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai.

Tokie yra mėsa ir jos gaminiai, baltų miltų kepiniai, kava, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, saldumynai, kiaušiniai, greitasis maistas, įvairūs gazuoti gėrimai, prisotinti angliarūgštės, dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų ir kt.

Organizmą rūgština alkoholis, rūkalai, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas. Vis didesnę įtaką organizmo šarmų ir rūgščių balanso pokyčiams daro maisto produktų chemizavimas, stabilizatorių, kvapiųjų medžiagų naudojimas maisto pramonėje. Rūgščių perteklių sukelia ir dėl netinkamos dietos ar badavimo pakitusi medžiagų apykaita. Sparčiau skaidantis riebalinėms sankaupoms, susidaro rūgščių medžiagų apykaitos produktų ir jų organizmas nespėja neutralizuoti.

Organizmo sistemos negali neutralizuoti didelio rūgščių kiekio, todėl jos kaupiasi jungiamajame audinyje. Kai jame susikaupia rūgščių, žmonės darosi nervingi, jautrūs stresui, mažėja darbingumas, sunku susikaupti, greičiau pavargstama. Maisto produktuose trūkstant šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas jas „skolinasi“ iš kaulų.

Taip prasideda osteoporozė ir kitos ligos. Beje, osteoporozę lemia rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme sutrikimai, o ne vien kalcio deficitas. Medžiagų apykaitos procese susidariusias rūgštis organizmas stengiasi neutralizuoti ir pašalinti su šlapimu, prakaitu ir iškvepiamu anglies dvideginiu. Tam būtina su maistu ir išgeriamais skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš jų svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis.

Šlapimo rūgšties druskų pertekliui susikaupus sąnariuose, išsivysto artritas, podagra. Dabar labai populiarūs įvairūs skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Tačiau per didelio skrandžio rūgštingumo tikroji priežastis labai dažnai yra viso organizmo rūgštingumas. Trūkstant šarminių medžiagų, rūgštinės nėra tinkamai neutralizuojamos.

Rūgštinių medžiagų kaupimasis skatina fiziologinį organizmo senėjimą, žmonės suserga visų rūšių degeneracinėmis ligomis.

Kaip apsaugoti organizmą?

Šarminių produktų sąrašas kur kas kuklesnis nei organizmą rūgštinančių. Organizmą šarmina švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo. Šarminančiai veikia rūgštaus skonio vaisiai ir uogos. Ypač citrinos ir kiti citrusiniai vaisiai.

Panašiai mūsų organizmo terpę veikia ir natūralios vaisių sultys, medus. Baltymais nereikia piktnaudžiauti. Jų organizmui pakanka nedaug, tačiau kuo vertingesnių. Pirmenybę reikėtų teikti augalinės kilmės baltymams. Jų yra ankštiniuose augaluose (žirneliuose, šparaginėse pupelėse) ir grūdų produktuose. Su maistu reikia gauti ir skaidulų. Jos mechaniškai sujungia žarnyno spindyje esančias rūgštis.

Maisto skaidulų daug grūduose, ankštinėse daržovėse, vaisiuose (apelsinuose, obuoliuose, slyvose). Visiškai nevartoti rūgštinių maisto produktų taip pat negalima, nes organizmą pradės pulti bakterijos. Akivaizdu, kad vien mityba išlaikyti normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą iš ties nelengva užduotis. Labiausiai organizmą rūgština stresas, neigiamos emocijos. Taigi sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, ramybė ir harmonija yra esminės geros sveikatos sąlygos.

Poilsis, gebėjimas atsipalaiduoti taip pat yra organizmo šarminimo elementai. Deja, tiems, kurių organizmo rūgštingumas didelis, tai pasiekti nelengva. Dėl nuolatinio rūgščių pertekliaus kai kurių žmonių antinksčiai dažniausiai yra nualinti, tokie asmenys labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Taigi jie nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas vis reikalauja naujos rūgščių dozės.

Organizmo rūgštėjimui daug įtakos turi mitybos įpročiai. Žmonės pajunta sotumą, palengvėjimą, tik gavę dar vieną rūgštinio maisto ar gėrimo porciją. Vartojant daugiau šarminių produktų (salotų, daržovių, vaisių, šviežių vaisių sulčių ir kt.) atkuriamas organizmo šarminių medžiagų balansas, slopinamas organizmo rūgštėjimas. Perėjimą prie šarminės mitybos dažnai apsunkina tai, kad reikia nemažai išmonės pasigaminti patiekalus iš palyginti nedidelio šarminių maisto produktų asortimento. Lengviausia atkurti rūgščių ir šarmų balansą geriant kuo daugiau vandens. Nelaukite, kol pajusite troškulį. Vanduo – gyvybės pagrindas, jis padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.

Kitas labai svarbus veiksnys, padedantis susigrąžinti rūgščių ir šarmų balansą, yra judėjimas. Būtina reguliariai judėti – per dieną mankštintis apie 30 minučių: tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irstymasis valtimi, šuoliukai su šokdyne, aerobika ar pramoginiai šokiai, bėgiojimas ristele, krepšinis ar futbolas ir kt. Mankštinantis reikia daryti pertraukėles, kad raumenyse atsinaujintų energetinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai.

Skaitykite daugiau čia.

Naujienos.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Eva Tombak metė sau iššūkį: potyris tikrai vertas naujo dublio (66)

Rašytoja, srautinio rašymo ir jogos mokytoja Eva Tombak moka stebinti. Kažkada ji pradėjo leisti...

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį į populiarią dietą: tai naudinga tik labai mažai grupei žmonių (54)

Sveikas maitinimasis yra vienas iš svarbiausių išorinių faktorių, veikiančių mūsų...

Kineziterapeutas parodė 4 pratimus viršutinei kūno daliai – jie išvaduos nuo skausmų pečių srityje (15)

Skausmai pečių srityje yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių. „Gijos klinikų“...

Patarė, ką daryti, kad kraujospūdis nebūtų didelis ir neprireiktų vaistų (27)

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra...

Daktarė Gavelienė šiuos produktus siūlo įtraukti į kasdieninį valgiaraštį: tai sustiprins imunitetą (63)

Lapkričio 8-ąją minint Europos sveikos mitybos dieną, visą pasaulį sukausčiusios pandemijos...

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (67)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (105)

Vilniaus universiteto dėstytojas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys,...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (22)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (28)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (320)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (33)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Agnė Keizikienė | D+ nariams

Kartą ir visiems laikams: ginekologė „nubraižė“ žemėlapį, kaip rasti G tašką (1)

Apie G taško egzistavimą ir moteriško orgazmo galimybes žmonės ginčijosi jau prieš 2 tūkst....

Slapti ženklai, kad partneris gali būti jums neištikimas

Pradėjo kankinti abejonės, kad jūsų partneris yra jums neištikimas? Kūno kalbos ekspertė...

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (15)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

|Maža didelių žinių kaina