Žmonėms kyla klausimai, ar geriau vartoti daug baltymų, ar mažai? O ką daryti su riebalais – ar juos valgyti sveika, kaip dabar skelbia populiari ketogeninė dieta, ar ne? Kai kas teigia, kad reikėtų valgyti vien augalinį maistą, atsisakant mėsos. Kiti gi priešingai siūlo vengti daržovių ir vaisių, nes jie nupurkšti chemikalais, nebent būtų užauginti savo pačių.
Dažnai klausimai, ką išties sveika valgyti, kyla žmonėms, susidūrusiems su įvairiomis ligomis, ypač vėžiu.
Pirmasis patarimas, kurį V. Kurpienė davė visiems, nusprendusiems pradėti maitintis sveikai, – pasistengti išlaikyti sveiką protą.
„Jeigu kažką sau labai draudžiame, vėliau būna nutrūkimas, persivalgymas ir graužatis“, – konstatavo V. Kurpienė.
Nacionaliniame vėžio institute surengtame Pacientų forume dietistė sakė, kad mityba susirgus vėžiu skiriasi nuo rekomenduojamos sveikiems.
Mitybos principai skiriasi ir kiekvienu ligos etapu: vienokie jie yra tuomet, kai gydymas intensyvus, kada žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, stipriai kyla rūgštys, o kitokie, kai gydymas pasibaigęs arba padaryta intensyvaus gydymo pauzė ir galima valgyti ką nors daugiau.
Aktyvaus gydymo metu labiausiai onkologinius pacientus kamuoja pykinimas, burnos sausumas, gleivinių pakitimai ir sutrikęs virškinimas, apetito stoka, svorio kritimas. Specialistė patarė turintiems antsvorio koreguoti svorį jau po gydymo, bet ne gydymo metu.
Paprastai visiems žmonėms rekomenduojama kelis kartus per dieną vartoti šviežias daržoves. Tačiau V. Kurpienė pastebėjo, kad onkologiniams pacientams aktyvaus gydymo metu, kai žmogus vemia, yra netekęs apetito ir skrandis neveikia taip, kaip turėtų, suvalgius šviežių daržovių, gali būti tik blogiau.
„Dėl to labiau tinka maistas, kurio dažniausiai žmogus nori intuityviai. Yra visokių variantų: nuo paprasto iki skysto maisto, bet dėl pastarojo, jeigu svoris labai krenta, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Dažniausiai susitvarkome su paprastu maistu. Tikslas – suvalgyti pakankamai vertingo maisto“, – pabrėžė dietistė.
V. Kurpienė davė kelis patarimus, kaip to pasiekti. Visų pirma reikėtų rinktis maistą, kurio švelni tekstūra.
„Jeigu aš įprastai rekomenduoju valgyti avižų grūdus ir juos tikrai reikėtų rinktis tiems, kurie yra remisijoje, tai gydymo metu kaip tik geriau yra valgyti dribsnius, nes avižų jūsų skrandis neįveiks, bus sunku jas sukramtyti, pūs pilvą ir blogai jausitės.
O avižiniai dribsniai yra švelnaus skonio. Jie turi daug tirpių skaidulų, kas labai gerai mikrobiotai, kuri taip pat pažeidžiama cheminio gydymo metu. Labai gerai ir tai, kad jų kreminė tekstūra, nes tai lengvai virškinama.
Gali būti ir kitokie dribsniai, pvz., sorų. Mes dažniausiai rekomenduojame avižų. Bet, jeigu užsitęsia nevalgymo periodas, reikėtų pavarijuoti“, – siūlė V. Kurpienė.
Kitas produktas, į kurį dietistė atkreipė aktyviai besigydančių vėžį pacientų dėmesį, yra avokadas.
„Tai – puikus maistas, nes jis yra kaloringas, – teigė V. Kurpienė ir paaiškino, kad valgant avokadą galima gauti daugiau kalorijų iš mažesnio kiekio maisto. O tai svarbu, kai dingęs apetitas. –Avokadas turi daug gerųjų riebalų, yra švelnios tekstūros ir vėlgi turi tirpių skaidulų, kurios naudingos mūsų mikrobiotai. Tai – mūsų gerųjų bakterijų maistas“.
Dar vienas puikus patiekalas besigydantiems vėžį gali būti avinžirnių užtepėlė, kurios sudėtyje yra visų naudingų medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių. Tačiau V. Kurpienė įspėjo: avinžirnių užtepėlė – labai kaloringa, tad verčiau jos nepadauginti, ypač esant remisijoje.
Dažnai susirgę žmonės valgo sultinį, tikėdamiesi, kad tai padės greičiau atgauti jėgas.
„Sultinys nėra tokia panacėja, kaip dažnai galvojama. Tačiau, kada žmogus negali valgyti, o gali tik gerti, tai sultinys yra visai geras variantas.
Vėlgi, tada labai reikėtų žiūrėti, nuo ko jis nuvirtas. Tai turėtų būti ekologiškai, laisvėje auginamų gyvūnų mėsa arba ekologiška žuvis. Jeigu nuverdame mėsą gyvulio, kuris buvo greitai, pramoniniu būdu augintas, geriau tokio sultinio vengti.
Jeigu patys negalite išsivirti, dabar galima ekologiškų prekių parduotuvėse įsigyti geros sudėties sultinių“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Dietistė pasidalijo savo pačios gudrybe: kepdama vištieną garuose, žemoje temperatūroje, ji supila likusį sultinį į maišelius, užšaldo ir turi, kada prireikia.
„Ką reikėtų atsiminti, kad sultinyje nėra baltymų. Taip, ten yra skysčių, elektrolitų, geležies ir kitų mineralų, bet baltymų nėra. Tai nėra visavertis maistas“, – įspėjo V. Kurpienė.
Dietistė įprastai rekomenduoja vengti trintų sriubų, nes jų galima daug ir lengvai suvalgyti, o tai turės įtakos svoriui. Bet, jeigu yra prasta sveikata, nėra apetito, o skrandis nevirškina, tada gali padėti trintos sriubos.
„Tik sriuba turėtų būti su baltymais: varške, trinta žuvimi, trinta mėsa, tofu ar įleistu kiaušiniu“, – vardijo V. Kurpienė.
Dar vienas išsigelbėjimas susirgus – trinti kokteiliai.
„Tie trinti produktai tinkami tik aktyvaus gydymo metu, kada apetitas kritęs, negalite valgyti, nuo visko bloga ir nieko nenorite.
Į trintus kokteilius vėlgi reikėtų pridėti baltymų: varškę, graikišką jogurtą, minkštą tofu, riešutų sviestą, avokadą, migdolų ar kokosų miltų, kakavos, kakavos sviestą. Bet ne viską kartu, o kažką iš jų“, – patikslino V. Kurpienė.
Mitybos specialistė pabrėžė, kad labai svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, kuo įvairesnes daržoves, nes kiekvienos jų antioksidantai, teigiamai veikiantys mūsų sveikatą, yra skirtingi.
Ypač svarbu sergant, kada sumažėjęs apetitas, valgyti baltymų.
„Kada dingęs apetitas, kada būna negera, dažniausiai būna bėda su baltymais. O baltymai yra statybinė organizmo medžiaga. Jie reikalingi viskam: ir imuninėms ląstelėms, ir virškinimo fermentams, ir kraujo ląstelėms, ir hemoglobinui. Be baltymų mūsų organizmas be galo sunkiai funkcionuoja, prarandame raumenyno masę ir pan.
Labai svarbu sergantiems vėžiu, norintiems jo išvengti ar norintiems išvengti jo atsikartojimų, palaikyti gliukozės ir insulino lygį kraujyje.
Baltymai ir skaidulos yra dvi medžiagos, kurios labai gerai padeda tai palaikyti, neleidžia gliukozei užkilti per aukštai, nes tada vyksta uždegimai, o kai vyksta uždegiminis procesas, gali ląstelės šiek tiek pakisti. Užkilusi gliukozė nesukelia vėžio, bet padidina riziką juo susirgti“, – sakė V. Kurpienė.
